Iššūkiai mokykloms nesibaigia: ugdymas trimis būdais

Situacija ir rekomendacijos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Kaunas patenka tarp daugiausia COVID-19 protrūkių mokyklose registruojančių regionų Lietuvoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, iš viso per pastarąją savaitę COVID-19 atvejų nustatyta 41-oje miesto bendrojo ugdymo įstaigoje ir 16-oje ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

"Sergančiųjų skaičiai svyruoja – vienose įstaigose fiksuojami pavieniai atvejai, kitose – didesni užsikrėtusiųjų skaičiai. Šiuo metu daugiausia atvejų nustatyta Kauno K.Griniaus progimnazijoje – čia serga devyniolika žmonių. Devyni COVID-19 ligos atvejai užfiksuoti KTU inžinerijos licėjuje. Tarp 4–6 atvejų patvirtinta Kauno šv.Kazimiero, Pilėnų, KTU Vaižganto ir J.Urbšio progimnazijose bei Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje", – statistiką pateikė skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra pateikusi algoritmą, kaip mokykla turi elgtis, kai nustatoma COVID-19 liga – PGR testai, izoliacijos, pranešimai gydytojui apie ligą. O štai dėl mokymo ir mokymosi jau turi spręsti mokyklos vadovas pagal konkrečios mokyklos turimą techninę bazę.

ŠMSM yra pateikusi rekomendacijas, kaip organizuoti mokymą: "Ugdymo procesas mokiniui, negalinčiam mokytis klasėje dėl izoliacijos, tęsiamas organizuojant jį hibridiniu, mišriu arba nuotoliniu būdais, išskyrus, kai mokinys serga. Mokiniui sergant, ugdymo procesas jam neorganizuojamas. Hibridinis mokymo būdas yra organizuojamas tada, kai mokykla ar klasė turi tam tinkamą įrangą ir izoliacijoje yra keletas klasės mokinių, o ne visa klasė. Esant izoliacijoje nedideliam mokinių skaičiui, taip pat galima organizuoti mokymą mišriu būdu, numatant vaizdo konsultacijas mokiniams ir skiriant savarankiškas užduotis."

Variantų gausa

Nenaujiena, kad gyvenimo realybė dažnai nesutampa su rekomendacijomis, kad ir kaip stengtumeisi jų laikytis. Viskas ganėtinai aišku ir paprasta, kai izoliuojasi visa klasė. Tokiu atveju ir ministerija rekomenduoja, ir mokytojai jau turi patirties mokymą organizuoti nuotoliniu būdu, kaip darė praėjusiais mokslo metais.

Šie mokymo proceso organizavimo būdai gali būti taikomi ir mokiniams, sergantiems COVID-19 be simptomų, jeigu mokinio tėvai ar globėjai ir rūpintojai tam neprieštarauja.

Izoliacijoje esantiems mokiniams organizuojant nuotolinį mokymąsi turėtų būti laikomasi šių reikalavimų: ne mažiau kaip 80 proc. ugdymui numatyto laiko turi būti skiriama sinchroniniam ugdymui, t.y. vaizdo pamokoms, konsultacijoms ir pan. bei ne daugiau kaip 20 proc. – asinchroniniam ugdymui, t.y. savarankiškam mokinių mokymuisi.

Kai izoliacijoje yra tik vienas klasės mokinys, ŠMSM rekomenduoja, kad ugdymas jam gali būti organizuojamas hibridiniu, mišriu arba nuotoliniu būdu pavienio mokymosi forma. Mokiniui, kuris mokosi pavienio mokymosi forma, konsultacijoms, kurios gali būti individualios ar grupinės, skiriama iki 15 proc. nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus.

Sprendimus dėl tinkamiausio ugdymo proceso organizavimo priima mokyklos vadovas.

Pagal ŠMSM rekomendacijas, izoliacijoje esant keletui klasės mokinių iš paralelinių ar iš gretimų klasių, gali būti sudaryta laikina grupė šių mokinių nuotoliniam mokymui ir konsultacijoms, kol jie yra izoliacijoje. Sudarius laikinąją grupę iš izoliacijoje esančių mokinių, jie priskiriami vienai iš klasių, mokiniams sudaromas laikinas pamokų ir konsultacijų tvarkaraštis.

Situacija kinta

Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje dar prieš savaitę izoliuotis kelias klases išvariusi koronaviruso infekcija, panašu, slopsta ir leidžia mokinukams grįžti į kontaktines pamokas.

"Jau dvi klasės grįžo. Kiti mokosi hibridiniu būdu – namuose esantys vaikai prisijungia prie pamokų iš namų. Paskiepyti ir persirgę vaikai sėdi klasėje, – paaiškino gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė ir neslėpė, kad pedagogai susiduria su sunkumais. – Sudėtinga, bet išsisprendžiame kilusias problemas."

R.Latvelienė tęsė, kad visuomenės sveikatos centras informuoja, kurie vaikai serga ir turi izoliuotis, ir mokytojai su tais vaikais dirba pagal hibridinio ugdymo tvarką.

Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, einanti direktoriaus pareigas, Taisija Kovalenkina nudžiugino: "Visos klasės mokosi kontaktiniu būdu mokykloje. Yra susirgusių vaikų, tačiau jie iš vienos šeimos ir visa šeima yra saviizoliacijoje. Jiems sudarytos sąlygos mokytis per nuotolį."

Žaliakalnio progimnazijos vadovė džiaugėsi ir tuo, kad didžioji dauguma mokinukų tėvų sutinka dėl greitųjų testų ir kiekvieną pirmadienį vaikai testuojasi. "Prašėme tėvelių būti sąmoningų, aiškinome, kad šito reikia jiems, nes mes, galima sakyti, užsikrauname papildomo darbo", – sakė direktorė.

Mokyklų vadovai aiškina, kad kol kas turima technika leidžia organizuoti mokymą ir esantiems klasėje, ir likusiems namie mokiniams. Pedagogai situacijos nedramatizavo, tačiau neslėpė ir to, kad sunkumus organizuojant ugdymą sprendžia pagal tos dienos situaciją.

Pasirengimas: teigiama, kad visos Kauno mokyklos daugiau ar mažiau pasirengusios nuo kontaktinio ugdymo pereiti į nuotolinį ar hibridinį. Asociatyvi Akvilės Snarskienės nuotr.

Kokybės ir kainos santykis

Beveik 80 proc. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos vaikų testuojasi. "Keičiasi operacijų vadovo patvarkymai, tvarkos. Žiūrime, kas mokykloje gali užtikrinti naujas tvarkas pagal mūsų turimus resursus. Yra sergančių vaikų. Jiems ugdymą organizuojame pagal žmogiškuosius resursus ir technines galimybes", – aiškino J.Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Progimnazija įsigijo tris hibridines kameras, kuriomis naudojantis, anot direktorės, tikrai lengviau organizuoti nuotolines pamokas. Kameros apima didesnę erdvę, yra daugiau mikrofonų. Šią techniką išbando mokytojai dalykininkai.

"Kadangi pradinukams visas pamokas veda vienas mokytojas, tai jie aprūpinti kameromis, kolonėlėmis, kompiuteriais. Tačiau ar tai tinka hibridiniam mokymui, dar negalime pasakyti, bet mokytojai stengiasi dirbti ir tokiu būdu, nors tai ne iki galo išspręsta", – neslėpė progimnazijos vadovė.

Tad, ar deklaruojamas hibridinis ugdymas – tikrai hibridinis, vertinti sunku dėl paprasčiausios priežasties – mokyklos neturi tiek įrangos, kad galėtų vienu pirštų spragtelėjimu, esant reikalui, pereiti prie kokybiško hibridinio ugdymo. Šiam mokymo būdui tinkamų kamerų kainos prasideda maždaug nuo 800 eurų ir kyla aukštyn, priklausomai nuo kokybės parametrų.

Vertina dviprasmiškai

Reikalinga įranga ŠMSM žada mokyklas aprūpinti per spalio–lapkričio mėnesius. Tik maža detalė – Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) už 2 mln. eurų įsigijo daugiau kaip 1 800 mobiliųjų vaizdo įrašymo įrenginių ir padalys juos Lietuvos mokykloms.

"Šie nauji įrenginiai užtikrins aukštos raiškos filmavimo kokybę, galimybę kilnoti kameras į bet kurią klasės vietą ir objekto automatinio sekimo funkcijas 360° kampu. Tai leis visavertiškai per nuotolį besimokantiems mokiniams įsitraukti į visas pamokas, o mokytojams – sklandžiai vykdyti savo pamokos planą" – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Hibridinis mokymas – galimybė lygiagrečiai derinti du skirtingus: nuotolinį ir kontaktinį – mokymo organizavimo būdus, kai dalis mokinių mokosi klasėje kontaktiniu būdu, o dalis jungiasi prie pamokos nuotoliniu būdu, naudodamiesi įvairiomis technologijomis.

Kai kurie mokytojai tokio mišraus būdo taikymą vertina skeptiškai. Nors ministerija aiškina, kad hibridinis variantas yra pagalba mokytojui, tačiau mokytojai užsimena, kad, keliais būdais ugdant vaikus, jiems ne tik teks gerokai didesnis darbo krūvis, bet ir privalės kontroliuoti situaciją klasėje bei per nuotolį besimokančius vaikus.

Baiminamasi, ar tikrai nebus palaida bala: kas norės, eis į mokyklą, kas norės, neis, o mokytojai turės verstis per galvą vaikus stebėdami tiek ekrane, tiek gyvai.

Vis dėlto hibridinį ugdymą užtikrinanti įranga palengvintų mokytojo darbą, jis nebūtų pririštas prie kompiuterio, o per nuotolį besimokančiam vaikui susidarytų įspūdis, kad jis iš tiesų dalyvauja pamokoje. Tenka pripažinti, kad darbo apimtys mokytojams išaugtų.

Krūvis mokytojui

Mokyklos neturi tiek įrangos, kad galėtų vienu pirštų spragtelėjimu, esant reikalui, pereiti prie kokybiško hibridinio ugdymo.

Tai, kad galimi įvairūs mokymo būdai padidins mokytojų darbo krūvį, kalba ir mokyklų vadovai.

"Mokytojų veiklos sudėtingumas padidėjęs nežmoniškai. Jei tas sudėtingumas būtų atlyginamas, išspręstų daug įtampų. Jei mokyklų vadovai žinotų, kokiu koeficientu ar dar kitais protingumo kriterijais matuojant galėtume visiems mokytojams Lietuvoje kompensuoti tą sudėtingumą, tikrai palengvintume jų dalią", – įsitikinusi J.Dobkevičiaus progimnazijos direktorė L.Viršilienė.

Pedagogų bendruomenė tikėtųsi bendro sprendimo, kaip mokytojams būtų apmokama už veiklos sudėtingumą. Po hibridinės pamokos, išleidęs klasėje buvusius mokinius, mokytojas turi sėsti ir pasižiūrėti, kaip sekėsi namuose esančiam mokiniui – įvertinti jo darbą, parašyti patarimų arba atsakyti į jam kilusius klausimus.

"Ruoštis tokioms pamokoms reikia gerokai daugiau. Žymiai paprasčiau, kai visa klasė dirba per nuotolį, – tada mokytojas sėda prie kompiuterio ir dirba, o čia gal ne dvigubai daugiau darbo, bet daugiau", – pabrėžė L.Viršilienė.

Jono Jablonskio gimnazija jau anksčiau keliose klasėse įrengė hibridiniam ugdymui tinkamą techniką. Tačiau kai mokykloje yra per 30 klasių, tai jei, tarkime, hibridinio ugdymo prireiktų bent pusei jų, situacija būtų itin komplikuota.

"Tokia įranga turėtų būti kiekvienoje klasėje, kad būtų matomas visas klasės vaizdas, aiškiai girdėtųsi, ką kalba mokytojas. Papildomų lėšų tam neskirta. Jei penkioms klasėms reikėtų pritaikyti hibridinį mokymą, jau negalėtume to užtikrinti. Šis variantas nei techniškai, nei teisiškai nesutvarkytas", – esamą padėtį minėjo J.Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė.

Įranga – mobili

Neatmetama prielaida, kad kai kalbama apie hibridinį mokymą, mintyje turimas nuotolinis ugdymas per kompiuterį. Mokyklos taikosi ir organizuoja mokymą pagal turimą techniką. Paprasčiausiai kompiuteris pasukamas labiau į lentą, kad namuose esantis vaikas matytų, ką aiškina mokytojas, ką rašo ant lentos, tačiau ar vaikai viską kokybiškai išgirsta, garantijos suteikti niekas negali, nes, mokytojui aiškinant, sklinda ir klasės šurmulys.

Ministerija neturi duomenų, kiek mokyklos turi hibridiniam mokymui skirtos įrangos. "Nebūtina, kad ši įranga būtų kiekvienoje klasėje. Ministerijos perkama įranga yra lengvai perkeliama į bet kurią vietą", – apie artimiausiu metu mokyklas pasieksiančią įrangą hibridiniam ugdymui sako ŠMSM atstovas Dainoras Lukas.

Hibridinio mokymo įrangos praėjusiais mokslo metais turėjo labai mažai mokyklų. Ministerijos atstovas pasidalijo, kad, su tokia įranga jau dirbančių mokytojų teigimu, nauja technika jiems labai padeda, kai tenka dirbti ir su vaikais klasėje, ir esančiais namuose. Taigi, hibridinio mokymo įranga perkama tam, kad mokytojai turėtų patogesnes darbo sąlygas, galėtų patogiau vesti pamokas, kai atsiranda hibridinio mokymo poreikis.

Ministerija pabrėžė, kad sprendimus dėl tinkamiausio ugdymo proceso organizavimo priima mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į mokykloje turimą įrangą ir epidemiologinę situaciją.

Jei ugdymas mokykloje organizuojamas įprastai klasėse, o mokinys nedalyvauja pamokose be pateisinamos priežasties, mokykla neprivalo organizuoti ugdymo ar konsultacijų nelankantiesiems. Labai svarbu išsiaiškinti, kodėl mokinys nelanko mokyklos, ir, esant piktnaudžiavimo atvejų, imtis atitinkamų veiksmų. Taip pat mokyklos gali vadovautis Problemų, kylančių mokiniams dėl nuotolinio mokymo, identifikavimo ir pagalbos suteikimo algoritmu, su kuriuo savivaldybės ir mokyklos buvo supažindintos pavasarį.

Kasdien po naujieną

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, visos – 61 – bendrojo lavinimo mokyklos Kaune yra pasirengusios, esant poreikiui, keisti ugdymo būdą.

Švietimo inovacijų centras vykdė mokymus, Kauno mokyklos juose dalyvavo, kad mokytojai turėtų tinkamas kompetencijas, – mokytojai išklausė 64 tūkst. valandų mokymų.

Anot Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, tai rodo, kad mokytojai patys nori tobulėti, mato būtinybę ir tai, kad nėra nieko pastoviau nei pokytis, todėl stengiasi įgyti kompetencijų, jog galėtų efektyviai vykdyti ugdymą.

"Taip, įrangos požiūriu situacija mokyklose yra skirtinga. Kaip žinome, ta įranga brangi, todėl aprūpinimas modernia įranga – ne vienos dienos darbas, kaip buvo ir aprūpinant kompiuteriais. Tačiau šiandien visi vaikai namuose turi kompiuterius, o mokyklos galėjo planuoti įsigijimą iš mokymo lėšų, iš savivaldybės biudžeto lėšų, taip pat tam skirtos skaitmeninio ugdymo plėtros lėšos. Kiekvienos įstaigos vadovas planuoja, ko labiausiai reikia tai įstaigai, kam gali skirti ir surenkamas 1,2 proc. nuo pajamų lėšas", – galimybes priimti sprendimams minėjo O.Gucevičienė.

Švietimo skyriaus duomenimis, mokymo įstaigos turi specialius ekranus, kad galėtų vykdyti hibridinį ugdymą. Kameros yra įvairių lygių, bet tos mokyklos, kuriose jau šiandien reikalingas hibridinis ugdymas, pasak pašnekovės, yra pasirengusios.

Išbandyta: O.Gucevičienė ramina, kad nuotolinio mokymo patirties jau yra. Vilmanto Raupelio nuotr.

"Gal būna, kad kyla neaiškumų, bet visus tokius dalykus sprendžia vadovai. Tarkime, J.Dobkevičiaus progimnazija turi šešias kameras, ir šiandien to pakanka. Laukiame ministerijos skirtų 142 kamerų, be to, miesto savivaldybė taip pat ruošiasi mokykloms nupirkti reikiamos technikos", – tęsė O.Gucevičienė.

Švietimo skyriaus planuose – po spalio 1 d., remiantis surinktais duomenimis, spręsti, koks yra hibridinės įrangos poreikis.

"Šiandien gal keliems vaikams reikia hibridinio, kitą dieną gal jau kelios klasės turės pereiti į nuotolinį mokymą, tad situacija yra nuolat kintanti ir tik mokyklos strategas gali planuoti, ko ir kaip reikės. Juk mokyklų bendruomenė testuojasi ir pagal tai mato galimus pokyčius, todėl sakyčiau, kad tai ne chaosas, o pokyčių laikotarpis. Kiekviena diena gali atnešti kažką naujo, ir sprendimus turime priimti čia ir dabar", – aiškino Švietimo skyriaus vedėja.

O.Gucevičienė ramino, kad nuotolinio mokymo patirties jau yra, ministerija yra parengusi įvairaus ugdymo vadovus, o pandemijos fonas – jau ne pirmi metai, todėl kokios nors staigmenos nelabai ir išgąsdins.