Inovatyvios idėjos sveikatai iš Kauno – į visą ES

  • Teksto dydis:

Prognozuojama, kad gyvybės mokslų industrija ir inovacijos šioje srityje netrukus ims dominuoti pasaulyje, o kokios mūsų šalies mokslininkų, tyrėjų, verslo galimybės įšokti į šį traukinį?

Bendradarbiavimas ir idealizmas

Pirmadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), kuris yra Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) sveikatos tinklo koordinacinis centras, prasidėjęs tarptautinis mokslo ir inovacijų renginys "Sveikata visiems: mokslo ir inovacijų savaitė 2019" neabejotinai prisidės prie Kauno ir visos Lietuvos gerovės, ekonominio šuolio.

Tai renginys, skirtas mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai didinti, bendradarbiavimui ir ryšiams su verslu stiprinti, jauniesiems talentams ugdyti ir telkti, mokslinių tyrimų plėtrai su diskusijomis apie inovacijų svarbą skatinti, mokslinėms žinioms pritaikyti.

Savaitę pristatomi įdomiausi ir inovatyviausi sveikatos priežiūros sistemą tobulinantys sprendimai bei idėjos, moksliniai darbai ir inovacijos. Svarbi renginio dalis ir sveikatos priežiūros srities aktualijos inovacijų srityje.

"Yra gerai žinoma, kad tik aukštos kokybės mokslo tyrimai yra įdomūs verslui. Pernai vyko palyginamasis visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų vertinimas, kurį atliko išoriniai užsienio ekspertai. Jie pripažino, kad LSMU vykdomi medicinos krypties tyrimai atitinka tarptautinių lyderių lygį, o biologijos, biofizikos ir farmacijos krypčių tyrimai yra tarptautinio lygio. Tai atspindi ir pastaraisiais metais augantis bendrų LSMU projektų su verslu skaičius. Tikimės, kad mokslo ir inovacijų savaitė padės tiek verslui, tiek ir tyrėjams geriau pažinti vieni kitų poreikius, ugdys inovacijų kultūrą", – kalbėjo LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė.

Renginyje pasisakęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, akcentavo sveikos gyvensenos ir prevencijos reikšmę. "Ne laikas sirgti, kai galime būti sveiki", – teigė V.Andriukaitis, atkreipęs dėmesį į inovatyvių sprendimų teikiamas galimybes sveikatai išsaugoti.

Vienos didžiausių ortopedijos technikos kompanijų Europoje "Ortho Baltic" vadovas Gediminas Kostkevičius, pasakojęs apie bendradarbiavimo su mokslininkais reikšmę, atkreipė dėmesį, kad didžiausias progreso stabdis yra ambicijų ir idealizmo trūkumas. V.Lesauskaitė taip pat kalbėjo, kad būtinas ambicingas tikslas, o toliau turi sekti bendradarbiavimas, ne konkuravimas.

Jiems visiškai pritarė ir kitas renginio dalyvis – Kristijonas Vizbaras, su broliais įkūręs įmonę "Brolis Semiconductors". Ši įmonė glaudžiai bendradarbiauja su LSMU. Šio universiteto pagalbos prireikė, nes dalis brolių komandos išradimų susiję su medicina, pavyzdžiui, dirbama ties jutikliais, kurie, pavyzdžiui, neinvaziniu būdu galėtų analizuoti kraujyje esančius medžiagų apykaitos produktus.

"Netikiu, kad verslumo galima išmokti. Tu tai turi arba ne. Įkurti verslą nebuvo mano pirminis tikslas, bet tai mane tikrai domino", – apie savo kaip mokslininko karjerą pasakojo K.Vizbaras.

"Klaidos? Rizika? Tuo metu kišenėje turėjau gal 200 eurų. Ką aš galėjau prarasti? Reikia tikėti savo idėja, nebijoti rizikuoti arba nesiimti verslo", – dėstė pašnekovas ir pastebėjo, kad šalyje trūksta bendruomeniškumo.

Individualizmas, nepagrįsta tarpusavio konkurencija, anot jo, vis dar kiša koją mokslo, verslo, institucijų visuomenei, nes tik bendradarbiaujant galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Jis pasigedo ir finansinių įrankių, skatinančių aukštųjų technologijų įmonių kūrimąsi, aiškesnės Vyriausybės strategijos. Jo nuomone, būtina įvardyti turimas bėdas, kad būtų galima jas spręsti ir judėti pirmyn.

"Inovacijų ir gyvybės mokslų tematika yra nepaprastai svarbi. Tai Lietuvos ateitis", – dėstė K.Vizbaras.

Keturiskart daugiau naudos

Vienas renginio pranešėjų Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, vadovaujantis inovacijų reformai bei Gyvybės mokslų industrijos darbo grupei, akcentavo, kad gyvybės mokslų industrijos sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė yra keturiskart didesnė, nei sukuria tradicinė pramonė.

Jis įvardijo, kad per pastaruosius kelerius metus šalis padarė didžiulį šuolį šioje srityje. Pagal vertinimus, esame vieni stipriausių Vidurio Europoje. "Beje, artimiausiu metu Lietuva pasirašys sutartį su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, bendrai vadinama CERN. Ji nutarė Lietuvą pasirinkti iš visų šalių ir čia įkurti du gyvybės mokslų inkubatorius, iš kurių vienas bus Kaune", – dėstė G.Vilda. Tad šalies neabejotinai laukia dar didesnis šuolis gyvybės mokslų ir inovacijų sektoriuje.

"Pasižiūrėkime, kiek mes jau dabar turime startuolių, kur turime tvarias grandines, kai mokslo atrasti atradimai paverčiami produktais", – dėstė pašnekovas. Tačiau, anot jo, labai svarbu skatinti ir sudaryti sąlygas naujoms įmonėms kurtis, pritaikyti pažangiausius tyrimus ir atradimus praktiškai, bendradarbiauti mūsų verslui ir mokslui.

"Dabar mums labai svarbu į Lietuvą pritraukti vieną ar kelias dideles farmacijos, medicinos technikos ar biotehnologijų kompanijas. Tai užtikrintų, kad Lietuvos gyvybės mokslų laboratorijose sukurtas, pagamintas prototipas, pradėtas gaminti masiškai ir pardavinėti rinkoje, bus traktuojamas kaip lietuviškas ir teiks naudą visos šalies biudžetui", – teigė G.Vilda. Kartu tai sukurtų daugiau darbo vietų gyvybės mokslus pasirinkusiems studentams.

Varomoji jėga

"Kaunas pastaruoju metu apskritai rodo daug iniciatyvų ir ne tik medicinos srityje", – išskyrė universitetų ir kitų organizacijų indėlį švietimo, mokslo ir sporto viceministras, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas biochemikas Valdemaras Razumas.

Jo nuomone, renginys "Sveikata visiems: mokslo ir inovacijų savaitė 2019", rengiamas LSMU bendradarbiaujant su EIT sveikatos srities tinklu, prisideda prie inovatyvumo augimo visoje ES. "Inovacijos yra viena varomųjų jėgų bet kokios šalies ekonomikoje", – pabrėžė V.Razumas.

Nors tyrėjų, mokslininkų, verslininkų optimizmas ir iniciatyvumas didėja, viceministro nuomone, šaliai reikia priimti svarbių sprendimų. "Kaip mūsų tyrimų, technologijų ir inovacijų sistema gyvens po to, kai sumažės struktūrinių fondų parama? Kol kas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, inovacijų finansavimo skaičiai yra žemi. Būtų gerai, jeigu bandytume pasivyti bent jau ES vidurkį. Bendros investicijos į šias veiklas bent du kartus atsilieka nuo ES vidurkio. Dar didesnis atsilikimas yra skaičiuojant verslo investicijas į šias sritis", – kalbėjo V.Razumas ir akcentavo, kad būtini esminiai pokyčiai kalbant apie ekonominę struktūrą.

Tai pabrėžė ir EIT sveikatos tinklo InnoStars Inovacijų plėtros vadovas Šiaurės ir Rytų Europoje Mikolajus Gurdala, kurio su kolegomis tikslas – ir įvardyti silpnąsias puses, ir pasidalyti gerosiomis praktikomis, taip pat mokslininkus, įmones pristatyti galimiems bendradarbiavimo partneriams įvairiose šalyse.

"Įmonei steigti nuosavą laboratoriją neretai būna net neįkandama. Ji galėtų nuomotis universiteto laboratoriją, sulaukti universiteto darbuotojų, studentų pagalbos. Iš to laimėtų ir įmonė, ir aukštoji mokykla, tačiau toks bendradarbiavimas šiuo metu sunkiai įmanomas dėl esamos sistemos", – sakė M.Gurdala ir pridūrė, kad kuriami tiltai, skirti sveikatos priežiūrai, taip pat kartu padeda augti naujoms kompanijoms Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algis

Algis portretas
Kaip nusibodo šitos tuščiai kalbančios fiziologijos,vis dar besibraunancios į pirmą eilė.Ka bendro turi su gydytojais? Tik diplomus

Anonimas

Anonimas portretas
SANTYKIAI -DUODA ||ARBA \NEDUODA>

Anonimas

Anonimas portretas
Kaunietė. Tie žmonės, kurie užsiima mokslu, inovatyvias idėjas Europai teikti gali. Tačiau, mano galva, nuotaukoje yra asmenų, kaip antai p. Vėsaitė ir p. Oleka, kurie jokių idėjų neturi. Jeigu nors vienas jų kokių nors idėjų būtų turėję, tai daugybę metų sėdėdami seime būtų galėję jas sklaisti neribotaii. Vadinasi, vienintelė šių ponų idėja - pakliūti į Europos parlamentą. Ponai, nemaluokite apie idėjų sklaidą, juk puikiai suprantate, kad inovacines idėjas gali skleisti tik jauni išsilavinę žmonės (tokių žmonių mūsų šalye daugybė, bet jie nepartiniai, štai kur mūsų svarbiausia blogybė -partijose nėra išsilavinusių jaunų asmenybių), Bet juk ne juos, o save, ponai jūs reklamuojate. Mano galva siųsti į Europos parlamentą p. Vėsaitę ar p. Oleką būtų paprasčiausiai gėda. Europa tikrai manytų, kad mes dar tik urviniai,
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių