Imigrantai Lietuvoje nedirba už grašius

Kasmet daugėja

Geresnė ekonominė situacija, didesnė darbo pasiūla, aukštesni atlyginimai – pagrindinės priežastys, kodėl gyventi ir dirbti į Lietuvą atvyksta užsieniečiai. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 85 tūkst. užsieniečių

Užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje, išduodamos nacionalinės vizos ir leidimai laikinai gyventi Lietuvoje (LLG). 2020 m. iki rugsėjo 9 d. per 29 tūkst. užsieniečių pateikė prašymus išduoti arba pakeisti LLG, iš jų beveik 25 tūkst. pateikė prašymus išduoti LLG darbo pagrindu. Vos 197 prašymus pateikė užsieniečiai, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Daugiausia prašymų pateikė Ukrainos, Baltarusijos gyventojai. Vis dar į Lietuvą atvažiuoja dirbti iš Rusijos, Indijos, Uzbekistano, Moldovos, Sakartvelo, Kazachstano, Kirgizijos, Azerbaidžano, JAV, Nigerijos ir Tadžikistano.

Migracijos tarnybos pateikta statistika aiškiai rodo, kad atvykstančių užsieniečių skaičius kiekvienais metais didėja, ypač atvykstančių darbo tikslais. Užsieniečiams 2017 m. buvo išduoti beveik 20 tūkst. LLG, 2018 m. – beveik 23 tūkst LLG, 2019 m. – 28 tūkst. LLG. O 2020 m. iki rugsėjo 9 d. priimti sprendimai išduoti LLG ir išduotų LLG skaičius jau perkopė 27 tūkst.

Dėl įvairių priežasčių nusivylę karjera savo valstybėse, kvalifikuoti darbuotojai nori įsitvirtinti Europoje. Lietuvoje jie mato stabilesnio gyvenimo ir geresnio uždarbio galimybę. Panašiai, kaip mes prieš 20 metų kur nors Skandinavijoje.

Užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje užsiimančios kompanijos "Darbo turas" vadovas Tomas Juodikis patvirtina, kad didžioji dalis norinčių dirbti Lietuvoje yra ukrainiečiai ir baltarusiai. Tai jau ne naujiena, tačiau susiformavęs stereotipas, kad jie dirba už grašius ir taip išstumia lietuvaičius iš darbo rinkos, tėra mitas.

"Realiai labai pikta, kai sako, kad atvykę dirbti užsieniečiai sumažina atlyginimų dydžius. Jie nė vienas nevažiuoja dirbti už minimalų atlyginimą. Jei negali užsidirbti 700–800 eurų, atskaičiavus mokesčius,  jie ir nevažiuoja. Čia kalbama apie turinčius kvalifikacijos knygelę, kurie baigę kokius nors technikumus savo šalyje arba nusipirkę tokią knygelę", – sako T.Juodikis.

Transporto ar statybos įmonėse ukrainiečiai ir baltarusiai Lietuvoje nedirba už minimalų atlyginimą. (T. Biliūno/Fotobanko nuotr.)

Lenkai lenkia?

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių skaičius siekia beveik 30 tūkst., arti 22 tūkst. Lietuvoje gyvena baltarusių ir beveik 13 tūkst. Rusijos piliečių.

"Migracijos departamentas pateikia atvažiuojančių oficialiai dirbti duomenis, tačiau dar yra tiek atvykstančių dirbti, kai kvalifikacija nebūtina. Būtent jie atvažiuoja padedant lenkiškoms įmonėms, nes pas mus neleidžia tokių oficialiai įdarbinti", – mūsų šaliai nenaudingas tendencijas pastebi T.Juodikis.

Pasak jo, atvažiuojančių padedant lenkiškoms įdarbinimo agentūroms, kurie mokesčius moka ne Lietuvai, daugėja. Paprastai nurodoma, kad tokie asmenys atvyksta į komandiruotę. Jie turi ES vizas ir pagal visas direktyvas į komandiruotes jie gali važiuot iki 3 mėnesių, tad darbininkų iš trečiųjų šalių skaičius Lietuvoje yra žymiai didesnis.

"Problema tame, kad mūsų Užimtumo tarnyba aiškina, jog yra daug bedarbių, ypač darbininkiškų profesijų, todėl negalima darbinti kvalifikacijos neturinčių užsieniečių. Tačiau, darbindamiesi per Lenkijos agentūras, užsieniečiai apeina Užimtumo tarnybos reikalavimus ir gaunasi taip, kad valstybė praranda mokesčius, o tie žmonės vis tiek dirba", – tęsė T.Juodikis.

Kitas dalykas, kurį mini užsieniečių įdarbinimo agentūrų atstovai, kad dėl darbo jėgos Lietuvos įmonėms tenka konkuruoti su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Latvija. Visoje Europoje trūksta darbuotojų. Tarkime, lenkai vizas duoda trumpesniam laikui, bet visoms darbininkiškoms profesijoms, ir jei darbdavys sako, kad tas žmogus jam tinka, viza ir išduodama. Darbdaviui tenka atsakomybė, ar asmuo atitinka kvalifikaciją.

Nenaudingi pančiai

Įdarbinimo agentūros vadovas užsimena apie dar vieną nepalankų niuansą. "Pas mus Užimtumo tarnyba nustato, ar atvykusiojo kvalifikacija tinka dirbti tą darbą, ar ne. Šioje vietoje mes pralaimime ir darbo jėgos prasme, ir mokesčių prasme", – tvirtina T.Juodikis.

Užimtumo tarnybos puslapyje yra trūkstamų profesijų sąrašas. Jei imigrantas turi kvalifikacijos pažymėjimą, tada Užimtumo tarnybos leidimo nereikia. Užsienietis žingsniuoja į migracijos tarnybą, Lietuvos ambasadą savo šalyje arba vizų centrus ir gauna vizą ne ilgiau kaip vieniems metams.

Bet jei užsieniečio kvalifikacija neatitinka arba, tarkime, suvirintojas statybos srityje dirbti gali, o paslaugų sferoje – automobilių servise dirbti negali, tada darbdavys turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, pateikti reikiamus dokumentus ir tik paskui tarnyba nusprendžia, ar suteikti užsieniečiui leidimą dirbti Lietuvoje.

"Gaunasi gremėzdiška ir brangi procedūra. Dar žmogui neatvykus Užimtumo tarnybai turi sumokėti per 120 eurų. Jei leidimo dirbti tas žmogus negavo, pinigai gali grįžti arba gali juos panaudoti kitam leidimui. Jei žmogus atvyko, tačiau netiko jo kvalifikacija arba jis nepraėjo bandomojo laikotarpio, tie pinigai nuplaukė. Negali pasikvieti žmogaus ir išbandyti, ar jis sako taip, kaip yra. Darbdavys perka katę maiše", – lietuviškus niuansus mini "Darbo turas" vadovas.

Esą darbdaviui gerokai pigiau pasisamdyti Lenkų agentūrą, per kurią pas darbdavį atvažiuoja darbininkai su jau parengtais dokumentais ir negaišdami laiko pradeda dirbti. "Darbdaviui tai daug pigiau. "Sodros" mokesčių nereikia mokėti ir įmonei tokia darbo jėga pigesnė, nors algą gauną tokią pat kaip lietuviai", – iškreiptą supratimą apie neva pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių neigė T.Juodikis.

Žino įstatymus

Nors didžioji dalis imigrantų iš trečiųjų šalių dirba statybos ir transporto įmonėse, tačiau didelis darbininkų poreikis baldų fabrikuose, mėsos, paukštienos, žuvų perdirbimo įmonėse. Lietuviai arba nenori tokio darbo dirbti, arba tokį darbą dirba Skandinavijoje už du tris kartus didesnę algą.

Darbininkiškų specialybių poreikį jaučiančių įmonių atstovai neretai užsimena, kad jau maždaug penkerius metus ne jie, o darbininkai diktuoja įdarbinimo sąlygas. Daugelis atvykusių dirbti yra aprūpinami gyvenamuoju plotu. Pagal susitarimą, darbininkai turi sumokėti tik komunalinius mokesčius arba ir nuomą, ir komunalinius mokesčius.

Klaidinga manyti, kad atvykusieji dirbti į Lietuvą yra maustomi dėl nežinojimo. Jie gana neblogai žino savo teises ir tai, kad jiems, taip pat kaip ir lietuviams, galioja Darbo kodeksas.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2020 m. I pusmetį į darbo ginčų komisijas kreipėsi 569 užsieniečiai, iš kurių 175 – Ukrainos piliečiai, 143 – Baltarusijos. 2019 m. per tą patį laikotarpį buvo gauta 350 prašymų iš užsienio valstybių piliečių: iš kurių 64 – Ukrainos piliečiai, 79 Baltarusijos piliečiai.

Jei negali užsidirbti 700–800 eurų, atskaičiavus mokesčių,  jie ir nevažiuoja.

Skundžiasi vairuotojai

Didžioji dauguma į Darbo ginčų komisiją besikreipiančių užsieniečių dirba transporto ir statybos įmonėse. Daugiau nei 80 proc. pateiktų prašymų nagrinėti darbo ginčus yra dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

"Daugiausia atvejų, kai atleidžiamas darbuotojas ir su juo neatsiskaitoma. Taip pat nagrinėjami atvejai, kai darbuotojas dirba ir jam laiku nemokamas darbo užmokestis. Šiemet daugiausia tokių prašymų nagrinėjome iš transporto įmonėse dirbančių užsieniečių, antroje vietoje jau statybos įmonių darbininkai", – teigė VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Ji neneigė, kad galimai įtakos transporto sektoriaus darbuotojų prašymams turėjo COVID-19 pandemijos padariniai. Tačiau per ne vienus metus pastebima tendencija, kad daugiausia prašymų transporto įmonėse yra dėl nemokamų arba laiku nemokamų atlyginimų.

Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja abejoja, kad darbdaviai viliasi, jog užsienio darbininkai nežinos kur skųstis, ką daryti ir todėl tuo naudojasi. "Sakyčiau, kad ne, nes vienodas teises turi ir užsieniečiai, ir lietuviai. Taip pat daug ir lietuvių skundų nagrinėjame dėl darbo užmokesčio nemokėjimo", – palygino vedėja.

Dažniausi darbdavių paaiškinimai būna dėl įmonės finansinių problemų, kai neatsiskaito tretieji asmenys. Kita kategorija prašymų būna, kai darbdaviai mano, kad pats darbuotojas padarė tam tikrą žalą įmonei ir dėl to nevykdomas atsiskaitymas, tačiau tokių mažiau.

Skleidžia informaciją

Darbo inspekcijos atstovė tikino, kad užsieniečiai nėra kaip iš medžio iškritę. Taip yra ir dėl Darbo inspekcijos pastangų informuoti dirbančiuosius apie teikiamas paslaugas. VDI puslapyje informaciją dirbantieji gali rasti ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų ir netgi ukrainiečių kalbomis. Be kita ko ir ginčai nagrinėjami būna ta kalba, kuri būna suprantama skundą pateikusiam asmeniu.

Pasak I.Janukevičienės, profesinės sąjungos taip pat teikia paslaugas užsieniečiams ir viešina kaip jie gali apginti savo teises pagal Darbo kodeksą. Vedėja patvirtino ir tai, kad nagrinėjant skundus akivaizdu, jog užsieniečių darbininkų atlyginimai nėra mažesni nei lietuvių. "Jokios diskriminacijos negali būti. Už tą patį darbą, nesvarbu kokios pilietybės ar tautybės yra žmogus, turi būti mokamas toks pat atlyginimas", – pabrėžė I.Janukevičienė.

Tačiau tokių ginčų, kad užsieniečiui mokamas mažesnis atlyginimas, ką būtų galima vertinti kaip diskriminaciją, VDI nebuvo kilę. Užsienio piliečiai į VDI dar kreipiasi ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo, pasitaiko dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo arba netinkamo vykdymo, kartais su kitais reikalavimais teikiami prašymai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie sudaro apie 2 proc. visų nagrinėjamų prašymų.