Į Ukrainą – nuo balaklavų iki neštuvų

Atsiliepė į kvietimą

Odetai Rumšaitei parašiau antradienį. Pasiūliau susitikti rytojaus dieną arba jau visai baigiantis darbo savaitei.

„Galime planuoti ankstų trečiadienio rytą arba susitikti po pietų. Penktadienis dar labai toli“, – O.Rumšaitės žinutė leido įtarti, kad moteris gyvena šia diena ir iš jos išspaudžia maksimumą.

Įsibėgėjus mudviejų pokalbiui supratau neklydusi. Odeta dirba Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, priklauso Lietuvos šaulių sąjungai, o pastaruosius tris mėnesius intensyviai padeda Ukrainos kovotojams, stovintiems pirmosiose fronto linijose.

„Ukrainoje turiu nemažai gerų draugų – kariškių, karo medikų. Iš pradžių teikiau jiems asmeninę paramą įvairiais daiktais, medicinos priemonėmis. Paskui vienas bičiulis šaulys paklausė, ar negalėčiau padėti su balaklavomis. Jas siuvo viena siuvykla Ukrainoje, tačiau jos pajėgumai pasidarė per menki, palyginti su išaugusiu poreikiu, – O.Rumšaitė pasakojo, kad virtualioje erdvėje pasidalyta žinutė akimirksniu pasiekė savo auditoriją. – Labai smagu, kad žmonės dalijosi informacija, todėl pagalbininkų gretos sparčiai augo. Kas neturėjo galimybės siūti, siūlė kitokią paramą, tarkime, vairuoti automobilį.“

Paskatinimas: O.Rumšaitė ragina aukoti Ukrainos žmonėms ir nepriprasti prie karo. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Bent kelios uždarosios akcinės bendrovės entuziastus aprūpino medžiagomis, o uždaroji akcinė bendrovė LTP, gavusi brėžinius, jas dar ir sukarpė. Grupelė savanorių apsiėmė po Lietuvą išvežioti ruošinius, o vėliau surinkti jau baigtas balaklavas, kiti – jas siūti. Nors turi dvi siuvimo mašinas, nė prie vienos jų Odeta neprisėdo. Moteris koordinavo visus darbus, rūpinosi logistika ir pakavo iš įvairių Lietuvos kampelių į jos namus atkeliavusias balaklavas – veido kaukes, kurias naudoja ne tik kariai, bet ir žiemos sporto entuziastai.

„Būdavo, kad iki 1 val. nakties pakuoju jas, o 6 val. ryto keliuosi ir atsakinėju į laiškus ir naktinėtojų žinutes. Žmonės gyvena skirtingu ritmu, todėl ne kartą naktimis esu sulaukusi klausimų, o kaip reikėtų siūti?“ – O.Rumšaitė skaičiavo, kad per porą mėnesių į Ukrainą iškeliavo daugiau nei 16 tūkst. balaklavų.

Nors vasara jau visai čia pat, veido kaukių siuvimo darbai nesustojo. Tiesa, mastai šiek tiek mažesni ir medžiaga plonesnė.

Darbas vijo darbą

Pirmąjį pagalbos prašymą keitė kitas, iš Zaporižios. Reaguodami į jį, miestiečiai iš medžiagos skiautelių Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre ėmė pinti kamufliažinį tinklą.

Per savaitę pakaitomis mokiniai, pedagogai, šauliai ir kiti geros valios žmonės paruošė ir į Ukrainą išsiuntė 20 m ilgio ir 5 m pločio maskuojamąją priemonę. Ji buvo panaudota karinei technikai susilieti su kraštovaizdžiu slepiantis nuo priešo akių.

„Taip išėjo, kad vienas dalykas vedė į kitą, – taip, anot pašnekovės, po balaklavų siuvimo ir tinklo pynimo kauniečiai įsisuko į palaikomųjų trikampių tvarsčių gamybą. – Visiškai netikėtai radome tvarsčiams tinkamos medžiagos. Tarkime, tvarsčiai, kuriuos turime savo automobilinėse vaistinėlėse, yra sintetiniai. Tie, kuriuos mes siuvome, – medvilniniai.“

Trikampės formos tvarsčiai yra vieni svarbiausių reikmenų pirmosios pagalbos rinkiniuose. Tokį tvarstį galima naudoti imobilizuojant sužeistą kūno dalį, tvarstant žaizdas arba kaip savadarbį turniketą. Odeta, baigusi bent kelis pirmosios pagalbos kursus, pasakojo, kad yra specialūs tvarstymo būdai, todėl Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai važiuoja į Ukrainą ir moko kovotojus, kaip naudotis visomis priemonėmis.

Aktyvi: kartu su kitais šauliais Odeta pynė tinklą, kuris iškeliavo į Ukrainą. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Išpirko pižamas

Visą laiką koordinavusi darbus, po kurio laiko vieną iš dviejų savo mašinų „užkūrė“ ir pati Odeta. Moteris pradėjo siūti minkštuosius transportuojamus neštuvus. Jie skirti naudoti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboms, policijai, kariškiams.

„Tokiems neštuvams siūti reikalingos specialios mašinos, nes reikia susiūti storą audinį“, – O.Rumšaitė džiaugėsi galėjusi prisidėti prie sužeistųjų gabenimui itin svarbių įrenginių gamybos. Tai dar ne viskas. Drauge su bendraminčiais Odeta pirko specialaus audinio – corduros, specialių juostų, titaninių siūlų ir gamino liemenes. Nė viena medžiagos skiautė, anot Lietuvos šaulių sąjungos narės, nenuėjo veltui. Sužinojusi, kad Ukrainos ligoninėse aplink Kyjivą sužeistieji guli pusnuogiai, Odeta suorganizavo pižamų – kelnių ir marškinėlių –  siuvimą.

Žinote, pagalvojau, kad čia yra tik pinigai. Jei rytoj ant mūsų kristų bombos, viskas, ką turi, nebetektų prasmės.

„Išpirkome visas naudotas ir naujas pižamas platformoje „Vinted“. Ieškojome jų ir dėvėtų drabužių parduotuvėse, deja, ten beveik nebuvo“, – O.Rumšaitė pasakojo, kad paieškas apsunkino pižamoms keliami reikalavimai. Tiek kelnės, tiek marškinėliai turėjo būti pasiūti iš natūralių pluoštų – medvilnės, lino, bambuko ar vilnos. Marškinėliai turėjo būti susagstomi.

Iš likusios medžiagos Odeta pasiuvo pagalvėlių užvalkalų ir jau galvoja, kaip ukrainiečiams padėti vasarą. Šiltuoju metų laiku reikalinga kitokia apranga, avalynė, daugiau kojinių, nes prakaituoja kojos.

Ragina toliau aukoti

Nemažai audinių kauniečiai išsiuntė ir į pačią Ukrainą. Sustojus dalies fabrikų darbui, medžiagos ten niekas negamina. Prieš kelias dienas į kelias vietinių savanorių įkurtas siuvyklas, su kuriomis lietuviai palaiko tiesioginį kontaktą, iškeliavo maišai užtrauktukų ir kitų priemonių.

„Stinga Ukrainoje ne tik medžiagos. Tarkime, konservų fabrikas mėsą deda į stiklainius, o fronte tokia tara tikrai ne pati geriausia išeitis“, – O.Rumšaitė pasakojo, kad kauniečiai į Ukrainą išsiuntė partiją skardinių dėžučių.

Dėkingi: Ukrainos kovotojai su kauniečių siųsta parama. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tačiau labiausiai ukrainiečiams esą stinga pinigų. Taupiusi nedidukei sodybai, Odeta jau paaukojo apie 2 tūkst. eurų. Automobilio santaupas paaukojo ir jos gera draugė.

„Pagalvojau, kad čia yra tik pinigai. Jei rytoj ant mūsų kristų bombos, viskas, ką turi, nebetektų prasmės. Todėl dabar noriu padėti tuo, kuo galiu“, – O.Rumšaitė pabrėžė, savo veiksmais siekianti sulaukti ne asmeninio dėmesio.

Kur kas svarbiau, kad jos pavyzdys skatintų kitus nenuleisti rankų ir padėti karo niokojamos Ukrainos žmonėms visais įmanomais būdais – pinigais, medžiagomis arba savo darbais.

„Žmonės žino, kuo užsiimu, žino, kad čia turiu globojamų ukrainiečių, todėl siunčia man įvairius daiktus. Jei nereikia maniškiams, tuomet perduodame kitiems. Veiksmas nestoja“, – visiems prisidedantiems dėkojo pašnekovė.