Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikia atnaujinta ginklų istorijos ekspozicija, kurioje galima pamatyti ir iki šiol čia neregėtų rankinių ginklų iš įvairių pasaulio šalių nuo XVI iki XX a. vidurio.
Anot muziejaus Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus Ginklų istorijos sektoriaus vedėjo Vidmanto Airini, tarpukario ginklų atnaujinta ekspozicijos dalis pristatoma moderniose stiklinėse vitrinose, o likusi dalis – restauruotose tarpukario vitrinose.
Lankytojai tikrai atkreips dėmesį į XVI-XVII a. šalmus, iš kurių išsiskiria „mirusiojo galva“ vadinamas šalmas – jis senovėje dengė Vokietijos karių galvas. Įspūdingas ir rusų kariuomenės šalmas, saugojęs karius Krymo kare (XIX a. vidurys). Įdomu iš arčiau pamatyti ir šiuolaikinį kario šalmą, pagamintą iš specifinės medžiagos, kuri kelis kartus tvirtesnė už plieną.
Naujose stiklinėse vitrinose puikuojasi tokie XVI-XVII a. ginklai kaip kovinis medinis spragilas su metaliniais elementais ar XVIII-XX a. šautuvų bei karabinų durtuvai, ilgakočiai, net 2,5 m ilgio šaltieji ginklai. Tarp pastarųjų akį traukia egzotiškas tridantis, čerkesų į LDK kariuomenę atsivežtas savas šaltasis ginklas – ragotinė ar Vakarų Europos monarchų apsaugininkų rankose laikyta ištaiginga alebarda, kurios kotas aptrauktas samanų spalvos aksomu. Pagarbi ekspozicijos vieta skirta Lietuvos tarpukario kariuomenės kardams ir špagoms.
Šaunamieji ginklai (XVI-XX a. šautuvai, XVIII-XX a. pistoletai ir revolveriai) – stipriausia ekspozicijos dalis, 1936 m. suformuota muziejaus ir jos įkūrėjo brg. gen. Vlado Nagevičiaus. Tarp šių eksponatų keistumu išsiskiria iš dalies atitinkantis pistoleto formą titnaginis žiebtuvėlis, unikalumu – įspūdingo dydžio 17 kg sveriantis šautuvas, skirtas teritorijai apšaudyti arba šaudyti iš jos. Čia pamatysite pirmąjį šautuvą su gaiduku, pasiturinčių Vakarų Europos vyrų nešiotą su savimi titnaginį pistoletą su atlenkiamu durtuvu.
Minėtos ir neminėtos pasaulio ginkluotės įdomybės ir vertybės vitrinose išdėstytos taip, kad jas būtų patogu ir aišku apžiūrėti – nuo ankstyviausių iki vėlyviausių laikų.
Naujausi komentarai