Į Kauno rotušę grįžta Gediminaičių stulpai

Neranda atsakymų

Ant pirmojo pastato tinko sluoksnio istorinis simbolis atsirado dar 1600 m. 1968–1970 m. gotikinė polichromija vėl iškelta į dienos šviesą ir užfiksuota ne tik atsitiktinių to meto liudininkų nuotraukose, bet ir restauratorių ataskaitoje.

"Jei ne nuotrauka, Gediminaičių stulpai iki šiol galėjo būti nežinioje", – apie istoriją, kuri 2005-aisiais buvo užterliota storu, jugoslaviškų, oro nepraleidžiančių dažų sluoksniu, kalbėjo aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorė Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė.

Į klausimą, kodėl buvo panaikinti Gediminaičių stulpai, restauracijos projekto vadovas negalėjo atsakyti – prisiminti keliolikos metų senumo detales jam buvo per sunku. Tuo metu Kultūros paveldo skyriaus specialistai spėjo, kad istorinio simbolio dingimas – sąmoningas veiksmas, o ne žmogiška klaida.

"Fantastiška tai, kad jie buvo atidengti sovietmečiu ir kelis dešimtmečius niekam neužkliuvo. Iki galo neaiškiomis aplinkybėmis 2005 m. vykusios restauracijos metu jie buvo uždengti dažų sluoksniu", – pečiais gūžčiojo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jei ne nuotrauka, Gediminaičių stulpai iki šiol galėjo būti nežinioje.

Pajudino istorikas

2015-aisiais dingusius Gediminaičių stulpus priminė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius humanitarinių mokslų daktaras Jonas Vaičenonis.

"Valstybės simbolis – Gediminaičių stulpai – ant Kauno rotušės sienos buvo unikali XVII a. sieninė tapyba, deja, jie buvo uždažyti", – apmaudo neslėpė istorikas.

Netrukus po to Kultūros paveldo departamento specialistai, mokslininkai ir restauratoriai ėmė svarstyti galimybę atkurti pastato fasade galbūt išlikusį gotikinės polichromijos fragmentą. Praėjusiais metais Kauno miesto savivaldybės lėšomis buvo parengta restauravimo programa, o besibaigiant vasarai pradėti darbai. Matydamas rezultatą, kurį prieš kelias dienas įamžino mobiliuoju telefonu, S.Rimas neslėpė, kad šis projektas buvo savotiška avantiūra.

"Atidengę dažų sluoksnį restauratoriai galėjo nieko nerasti. Tada žmonės būtų klausę, kodėl išleisti 8 tūkst. iš savivaldybės biudžeto", – nepasiteisinus tokiam scenarijui džiaugėsi S.Rimas

Dirbo tris mėnesius

Programą sėkminga vadino ir jos autorė N.Šarkauskaitė-Šimkuvienė. Tris mėnesius dirbusi prie objekto, penktadienio popietę drauge su komanda restauratorė iš Vilniaus atvyko išmontuoti pastolių.

"Sunkiausia buvo nuimti sintetinius dažus", – paklausta apie darbų eigą kalbėjo sienų tapybos restauratorė.

Pašalinus sluoksnį, slėpusį kelių šimtų metų istoriją, pasimatė piešinys su išdaužomis ir ištrupėjusiu tinku. Medžiagų nuostolį restauratoriai kompensavo, o gotikinę polichromiją, kurios buvo likę tik pusė, atkūrė ir retušavo brūkšneliais.

"Taip žmonėms bus aiškiau suvokti, kur senoji autentiška, o kur atkurta Gediminaičių stulpų dalis", – į dešinę istorinio simbolio pusę, kurią prikėlė savomis rankomis, mojo restauratorė  N.Šarkauskaitė-Šimkuvienė.