Gyvensenos medicina: kaip mityba ir judėjimas keičia žmogų?

  • Teksto dydis:

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) organizuotoje konferencijoje "Gyvensenos medicina: teorija ir praktika" lektoriai privertė susimąstyti, kaip sveiko gyvenimo ritmas gali paveikti genus, besiformuojančio jaunuolio organizmą bei nuolat perdirbtą maistą vartojantį žmogų.

Poveikis genams

Pristatytas naujas požiūris į genus – juos koreguoti gali gyvensena. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas gali pakeisti genus ir užkirsti kelią ligoms.

"Jau seniai įrodyta, kad genetika nulemia, koks bus žmogaus ūgis, akių spalva, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad genus formuoja ir gyvensena. Įrodyta, kad fizinis krūvis aktyvuoja bent 30 genų, kurie atsakingi už chromosomų atsistatymą, ląstelių regeneraciją ir ilgaamžiškumą, funkcijas, kurios kovoja su uždegimais", – naujausių tyrimų duomenimis pasidalijo LSMU genetikas prof. dr. Danielius Serapinas.

Anot jo, augaluose esantys polifenoliai ir gausus daržovių vartojimas pristabdo onkologinių ląstelių dalijimąsi, nes jie aktyvina P23 geną, kuris slopina auglių ląstelių formavimąsi.

"Pakoregavus mitybą, kasdien išlaikant fizinį krūvį galime suvaldyti daugelį lėtinių degeneracinių ligų, kurios net cheminiais vaistais yra sunkiai gydomos", – apie gyvensenos įtaką genams kalbėjo D.Serapinas.

Tyrimai rodo, kad pakoregavus mitybą, daugiausia pasikeičiame patys. Neatmetama, kad labai nedidelę pakoreguotų genų dalį galima perduoti kitoms kartoms.

Tik mokslu grįstas žinias galime perduoti paaugliams ir taip formuoti kritinį sveikos gyvensenos raštingumą.

"Ateities kartoms perduodama tik viena iš dešimties gyvenimo būdo eigoje koreguotų genų porų. Tad keisdami gyvensena, labiau keičiame save, o ne ateities kartas", – aiškino genetikas.

Pakoregavus genus, žmogus gali išvengti neurodegeneracinių, tokių kaip Alzheimeris, kraujotakos, sąnarių ar net kai kurių onkologinių ligų.

"10 proc. ligų yra paveldimos, o likusi dalis – įgyjamos, tačiau ir šiose ligose dalyvauja genetinis mechanizmas, nes tam, kad atsirastų liga, turi vykti genetinė ląstelės mutacija. Gyvensenos medicina gali užblokuoti pažeistos ląstelės atsiradimą. Norint koreguoti genus, žmonės turėtų vengti streso, sveikiau maitintis, daugiau judėti ir patirti daugiau gerų emocijų. Pavyzdžiui, per didelis raudonos mėsos suvartojimas yra siejamas su 25 genų, didžiąją dalimi atsakingų už lėtinių ligų vystymąsi, raiška. Tai gali turėti įtakos 90 proc. įgytų žmogaus genų raiškai", – gyvensenos svarbą pabrėžė D.Serapinas.

Tyrimai rodo, kad jei žmogus iki 50-ies pradeda keisti gyvenimą, yra daug šansų, kad jo sistema atsinaujins, vėliau jau gali būti neįmanoma atkurti pažeistų ląstelių.

Paauglių gyvensena

Kiti mokslininkai įsitikinę, kad gyvensenos įpročius reikia ugdyti gerokai anksčiau nei iki 50 metų. Lengviausiai įpročius keičia vaikai ir paaugliai, nes netinkamos gyvensenos veiksnių stažas palyginti nedidelis, o organizmas į pokyčius reaguoja kur kas greičiau ir imliau.

LSMU gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas būtent pažvelgė į paauglių gyvenseną bei kokią įtaką anksti įgytos gyvensenos žinios ir suformuoti įpročiai turi tolesnei jų raidai.

"Tinkamas gyvensenos įgūdžių formavimas turėtų būti pradėtas nuo kuo mažesnio amžiaus. Mane domina, kaip 12–17 metų paauglių mityba, fizinis aktyvumas, psichinė sveikata, somatiniai nusiskundimai koreliuoja su jų gyvensena", – domėjimosi sritį pristatė T.Vaičiūnas.

LSMU, kartu su Pasaulio sveikatos organizacija, mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimus Lietuvoje atlieka kas ketverius metus (angl. Health and Behaviors of School Aged Children), tad jau sukaupti reikšmingi rezultatai, leidžiantys daryti prielaidas apie lietuvių paauglių gyvensenos įpročius.

"Lyginant su europiečiais, mūsų paaugliai yra fiziškai mažai aktyvūs arba visiškai pasyvūs. Jie nevengia vartoti alkoholio bei tabako, tad tai – ypač rizikingi gyvensenos veiksniai. Kelia susirūpinimą ir jaunuolių mityba, nes racione gausu perdirbtų ir mažai sveikatą tausojančių produktų, suvartojama nemažai saldintų gėrimų ar kitų saldžių produktų. Nieko nekeičiant, visa tai turės įtakos sveikatos būklei", – paauglių gyvensenos tendencijas pristatė pašnekovas.

Išryškėjo, kad sveikatą saugo ne tik mityba, bet ir socialinis palaikymas tiek mokykloje, tiek šeimoje. "Turime stebėti ir psichoemocinį klimatą, santykius su šeimos nariais, draugais, mokykla. Kuo socialinė parama didesnė, tuo turime geresnes vaikų fizinės ir psichoemocinės sveikatos išeitis", – sakė lektorius.

Anot jo, pasitaiko, kad jaunuoliai gyvensena susidomi dėl siekio gauti socialinio dėmesio.

"Neretai paauglystėje pirmiausia gyvensena aktuali tampa ne dėl sveikatos išeičių, o dėl fenotipinių, socialinio pritapimo ar socialinio užsakymo veiksnių, tokių kaip grožis, raumenų masė, kaip jis atrodys socialiniuose tinkluose ir pan. Tai nėra blogai, nes neretai šie rezultatai pasiekiami taikant tos pačios gyvensenos metodus. Vėliau socialinio užsakymo, grožio kulto supratimas blėsta ir žmogus pamato, kad tie gyvensenos veiksniai, kurie buvo išsiugdyti dėl minėtų priežasčių, duoda vertės ir sveikatai. Jei mes sugebame paauglystėje diegti gyvensenos veiksnius, vėliau jis turės įgūdžių ir sveikatos gerinimui. Labai svarbu užtikrinti, kad paauglių sekamas madingas gyvensenos veiksnių taikymas būtų protingai pasvertas ir nežalingas", – apie tai, kaip gyvensenos principai gali veikti paauglius kalbėjo T.Vaičiūnas.

Anot LSMU mokslininko, gyvensenos įgūdžiai turi būti ugdomi nuo mažens tam, kad jie išliktų ir suaugus.

"Pasauliniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau įgyjami tinkami sveikos gyvensenos įgūdžiai, tuo ilgiau žmogus ir toliau taip gyvena. Gyvensenos idėjos turi būti skatinamos ir dar jaunesniame amžiuje. Ne veltui priimami sprendimai, darželiuose koreguojantys mitybos grandinę, nes įgūdžiai turi būti ugdomi tada, kai lengviausia juos ugdyti", – sakė T.Vaičiūnas.

Mitybos reikšmė

Konferencijoje detaliau paaiškinta, kokie procesai vyksta organizme, kai vaisiai ir daržovės iškeičiamos į perdirbtą maistą.

Prof. dr. Paulas Claytonas iš Oxfordo universiteto pristatė, kaip cheminė maisto sudėtis veikia žmogų ir sukelia lėtines ligas. Anot jo, pramoninio maisto negalima nuolat vartoti.

"Tokiame maiste pridėtos įvairios cheminės medžiagos, kurios keičia ląsteles, jos nyksta ir organizme atsiranda tarpų. Sistema negali veikti tinkamai, jei yra plyšių. Toks maistas išbalansuoja elektrolitų santykį, dažniau genda dantys, vystosi lėtiniai sutrikimai, pažeidžiama taip svarbi kardiovaskuliarinė sistema, vystosi onkologiniai susirgimai, ima kraujuoti dantenos ir pan.", – prastos mitybos rizikas vardijo profesorius.

Kitas gyvensenos medicinos specialistas, kardiochirurgas Michaelis Klaperis iš JAV antrino, jog netinkama mityba sukelia lėtines ligas. "Žmonės atėję pas gydytojus nustemba, kad pas juos jau yra antro tipo diabetas, nors jis iki tol valgė vien mėsą ir cukrų", – apie ligų ryšį su maistu kalbėjo pranešėjas.

Jis patarė neapgaudinėti savęs dėl maisto, nes žmogaus kūnas viską mato, kepenys žino, kas atsidūrė burnoje. Anot M. Klaperio, tinkama mityba gali padėti išvengti nemažai ligų, o kartu ir pailginti žmogaus gyvenimą, todėl geriau nenumoti ranka į gyvensenos taisykles ir padėti sau gyventi kokybiškai.

Mokslu pagrįsta gyvensena

Gyvensenos ugdymas negali apsiriboti savimoka, jis turi būti pagrįstas mokslo praktika.

"Pasaulyje tapome savotišku gyvensenos medicinos epicentru. LSMU vieninteliai Europoje ruošia Gyvensenos medicinos profesionalus. Pristatome jau 5-ąją gyvensenos medicinos konferenciją, kuri kasmet sulaukia ir vis didesnio užsienio specialistų susidomėjimo. Vien šiemet mes konferencijoje turime specialistų iš 10 skirtingų šalių. Tik mokslu grįstas žinias, galime perduoti paaugliams ir taip formuoti kritinį sveikos gyvensenos raštingumą", – sakė T.Vaičiūnas.

Lietuvoje gyvensenos medicina oficialiai integruota į šeimos gydytojų komandas. Žengtas ir dar vienas žingsnis plėtojant gyvensenos mediciną. Balandžio 12 d. keturiolika sveikatos specialistų iš Lietuvos ir kitų šalių, LSMU laikė tarptautinį gyvensenos medicinos egzaminą.

Tai – pirmasis, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkantis egzaminas, patvirtinantis kad jį išlaikiusieji turi reikiamas žinių gydyti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Tarptautinė gyvensenos medicinos asociacija, bendradarbiaudama su LSMU, paruošė kompetencijų tobulinimo kursus, kuriuos privalomai turi išklausyti visi egzaminą laikantys specialistai.

Tarptautinis gyvensenos medicinos egzaminas LSMU vyks ir kitais metais. Tai unikali galimybė sveikatos profesionalams tapti sertifikuotais Gyvensenos medicinos specialistais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių