Gripo epidemija skrydžiui per Atlantą nesutrukdė

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejus kartu su KTU atstovais, padėjusiais įgyvendinti iniciatyvą – virtualioje erdvėje pakartoti S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbį, pakvietė į interaktyvaus edukacinio žaidimo „Skrydis per Atlantą“ pristatymą.

Duoklė jubiliejui

Iškalbingas sutapimas: vienas iš šio renginio dalyvių portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad jo močiutė buvo apie 25 tūkst. žmonių minioje, laukusioje Aleksoto aerodrome į gimtinę grįžtančių savo didvyrių. O jis, gimęs po 50-ies metų po lakūnų žūties, buvo pavadintas vieno iš pastarųjų garbei – Dariumi.

Savo trauka mechanikai bei inžinerijai šis kaunietis užkrėtė ir septynmetį sūnų Daugirdą, kuris taip pat susidomėjo aviacija. Šis antrokas buvo aktyviausias tarp į šeštadienio renginį susirinkusių vaikų, šiems atsakinėjant į jo organizatorių klausimus apie S.Dariaus ir Girėno žygdarbį. Ir portalui kauno.diena.lt prisipažino, kad užaugęs taip pat norėtų būti lakūnu.

Pasak muziejaus Edukacijos skyriaus vedėjos Erikos Kisieliūtės, S.Darius ir S.Girėnas tapo pirmosios tokio pobūdžio jų programėlės herojais neatsitiktinai. Kai kurie lankytojai atvyksta į muziejų vien dėl čia eksponuojamų sudužusios legendinės „Lituanicos“ nuolaužų bei kitų su šiais lakūnais susijusių muziejinių vertybių.

Be to, pernai minėtas šio skrydžio, kuris tuo metu pagal įveiktą atstumą buvo pasaulyje antras, 85-metis.

Paaukota visa vasara

Šios programėlės sukūrimas buvo muziejaus iniciatyva ir finansuotas iš jo lėšų.

O projekto partneriu buvo Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakultetas, kurio atstovai yra padėję muziejui ir anksčiau rengiant įvairias parodas su interaktyviais ekranais bei žaidimais.

Projekto, kuriame dalyvavo apie dešimt studentų, vadovu buvo minėto fakulteto dėstytojas Tomas Blažauskas.

„Šį projektą darė mūsų virtualiosios realybės laboratorija. O jame dalyvavo penki programuotojai, trys multimedijų atstovai ir viena menininkė, dirbanti mūsų universitete. Vienas iš projekto dalyvių buvo doktorantas. Trys – ką tik buvo baigę antrą kursą. O viena mergina – ką tik įstojusi į universitetą ir net dar nepradėjusi studijuoti. Projekto sukūrimui prireikė visos vasaros. Po to dar kelių mėnesių – baigiamiesiems darbams. Tai buvo pirmoji šios komandos sukurta programėlė. Ir ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Tai buvo nekomercinis projektas“, – pasakojo portalui kauno.diena.lt T.Blažauskas, atėjęs į renginį su savo studentais.

Galimybė prisiliesti prie istorijos

Kuriant edukacinį žaidimą „Skrydis per Atlantą“ buvo naudojami įvairūs archyviniai kadrai bei nuotraukos. Iš jų padaryti aštuoni vaizdo siužetai.

Žaidimas sukurtas chronologiniu principu – nuo pasirengimo skrydžiui, renkant jam lėšas, iki pakilimo ir patekimo, pagal kūrėjų interpretaciją, į mįslingą juodą dėmę, skrodžiamą žaibų ir gausaus lietaus, kurioje skrydis nutrūksta.

Žaidimo dalyvis, kartu su lakūnais sukdamas galvą, kaip prasimanyti lėšų, gali atlikti įvairias akrobatines figūras lėktuvu, už kurias net gauna taškus. Ir būti legendinių pilotų pokalbių, tiek planuojant skrydį, tiek jo metu, dalyviu. Ir dalyvauti perdarant senąjį jų lėktuvą į legendinę

„Lituanicą“. Ir rinktis bagažą būsimam skrydžiui. Ir užvesti „Lituanicos“ variklį. Ir skristi ja per Atlantą.

Šis žaidimas skirtas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Nors pirmieji jį Vytauto Didžiojo karo muziejaus memorialinėje „Lituanicos“ salėje šeštadienį išbandė vaikai.

Be to, renginio dalyviai galėjo apžiūrėti „Lituanicos“ modelį ir jam pritaikytais holograminiais akiniais.

Planuose – naujas projektas

Paskelbus apie šį renginį, juo domėjosi ne viena mokykla, planavusi atvykti ištisomis klasėmis. Tačiau, dėl gripo epidemijos paskelbus karantiną, šiuos planus teko atidėti.

Tačiau, anot E.Kisieliūtės, nusiminti neverta – šeštadienį pristatytu edukaciniu žaidimu „Skrydis per Atlantą“ muziejaus „Lituanicos“ memorialinėje salėje savaitgaliais, nuo 14 iki 16 val., bus leidžiama naudotis nemokamai.

Tiesa, kol kas muziejus turi tik aštuonis planšetinius kompiuterius. Tačiau netrukus jų jau turėtų būti penkiolika, nes laimėtas vienas Lietuvos kultūros tarybos projektas, kurį planuojama įgyvendinti dar šiemet.

Jis vadinsis „Paroda be sienų: dangaus sargyba“. Įgyvendinus šį projektą planšetiniuose kompiuteriuose planuojama atkurti pirmųjų lietuviškų lėktuvų konstruktorių Antano Gustaičio bei Jurgio Dobkevičiaus tarpukario sukurtus lėktuvus „ANBO“ ir „DOBI“.

Yra išlikęs tik „ANBO-I“, kuris taip pat eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje – toje pačioje „Lituanicos“ memorialinėje salėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aleksotas

Aleksotas portretas
Aleksote dar gyvena žmogus, kuris pats būdamas vaikas ėjo laukti grįžtančių lakūnų.

na..

na.. portretas
trolis yra trolis jam svarbu rašyt...nesvarbu ką, jam kapeikos byra...

DĖL BANKO SNORAS UŽGROBIMO

DĖL BANKO SNORAS UŽGROBIMO portretas
GRYВĘ - КГБ MAGNOLIJA, Į KALĖJIMĄ!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių