Ginčai dėl Lietuvos vardo dienos: siūlo priešintis istorijos iškraipymams

Kauno įgulos karininkų ramovėje diskutuota, ar kovo 9-ąją reikėtų minėti, kaip Lietuvos vardo dieną, nes Lietuva prieš 1010 m. paminėta Kvedlinburgo metraštyje. Renginio dalyviai siūlė keisti Atmintinų dienų įstatymą ir atmintiną kovo 9-ąją dieną vadinti Lietuvos diena.

Seimas šių metų pradžioje Atmintinų dienų sąraše kovo 9-ąją – Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje dieną – įtvirtino kaip Lietuvos vardo dieną. Tad oficialiai šiemet ji buvo minima pirmą kartą ir tai padaryta Kauno įgulos karininkų ramovės (vedėjas plk. Gediminas Macijauskas) ir Lietuvos moterų lygos (pirmininkė prof. Ona Voverienė ir Kauno skyriaus pirmininkė Meilutė Asanavičienė) iniciatyva.

Konferencijoje nagrinėta svarbi mūsų šalies valstybingumui prielaida – Lietuvos paminėjimas Kvedlinburgo metraštyje gali būti laikomas žinomu seniausiu faktiniu Lietuvos valstybės, bet jokiu būdu ne jos vardo pripažinimu. Deja, Lietuvos valstybės raštiško pripažinimo tūkstantmetis oficialiai tapo net neminimo metraštyje žodžio (vardadienis) tūkstantmečiu – 2008 m. gruodžio 23 d. Seimas paskelbė 2009-uosius Lietuvos vardo tūkstantmečio metais. Ar tai nėra, pasak konferencijoje kalbėjusio Vytauto Navaičio, sąmoningas tautos pasididžiavimo ilgamečiu valstybingumu menkinimas? Maža to, tas ydingas pavadinimas (Lietuvos vardo tūkstantmetis) taip išsikerojo, kad, pasak V.Navaičio, sportininkams, menininkams ir kitiems nusipelniusiems žmonėms valstybės apdovanojimai teikiami už labai siauros kalbotyros mokslo srities t.y. vardotyros pasiekimus – už Lietuvos vardo, o ne už Lietuvos valstybės garsinimą.

Nebūna vardadienių metinių

V.Navaitis, nagrinėdamas Kvedlinburgo metraščio tekstą, atkreipė dėmesį į metraštyje minimas tarpusavyje besiribojančias vienodo statuso valstybes Rusia (Rusciae) ir Lietuva (Lituae), bet ne jų vardus. "Valstybės gali ribotis tik su kitomis valstybėmis arba su jūromis ar vandenynu. Todėl neabejotinai metraštyje minima Lietuvos valstybė, o ne tik jos vardas. Todėl ir dėl daugybės kitų įrodymų, pateiktų konferencijoje, atmintinos dienos pavadinimas Lietuvos vardo diena taip pat yra klaidingas. Be to, neįmanoma minėti šios dienos metinių, nes jokia vardo diena neskaičiuojama metais ir neminimos vardadienių metinės!" – teigė V.Navaitis, konferencijoje skaitęs išsamų pranešimą šia tema.

Konferencijos pranešimų autorių (akad. Romualdo Grigo, dr. Leto Palmaičio, prof. habl. dr. Alfonso Vaišvilos, Petro Jonušo ir kt.) nuomone, kuri buvo pagrįsta nenuginčijamų pavyzdžių kalba, pavadinimas Lietuvos vardo diena neatitinka kitų atmintinų dienų pavadinimų suteikimo praktikos – nėra nė vienos kitos atmintinos dienos, kurios pavadinime būtų vartojami žodžiai "vardo diena". Pranešėjų nuomone, lietuvių kalboje žodžiai "vardo diena" gali būti vartojami tik su žmonių vardais ir niekada nėra vartojami su daiktų pavadinimais (vardais). Tad konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo keisti Atmintinų dienų įstatymą ir atmintiną Kovo 9-ąją dieną vadinti Lietuvos diena.

Keičiama tautos galvosena

Anot pranešėjų, pastarųjų metų Lietuvos istorikų darbai, nagrinėjantys Lietuvos valstybingumo ištakų problematiką, dažnai paremti ideologizuotais užsienio autorių vertinimais – tai yra viena iš priežasčių klastoti ar net niekinti Lietuvos istoriją. Konferencijoje priimtoje rezoliucijoje siekiama įveikti minėtus neigiamus polinkius, artimiausiu metu sukuriant valstybinės, pozityvios ir objektyvios Lietuvos istorijos koncepcijos gaires, pasitelkiant jau esamas visuomenines iniciatyvas ir projektus, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenės analitikų kartu su įvairių Lietuvos universitetų istorikų pradėtu vykdyti sumanymu, vadinamu Lietuvos CV.

Pasak V.Navaičio, toks absurdas, kaip Lietuvos vardo diena, atsirado neatsitiktinai. Tai ilgai trunkančio ir sąmoningo Lietuvos menkinimo padarinys. "Nekritiškai nagrinėdami ir cituodami senuosius dokumentus, dažnai neatsižvelgdami į tai, kokios šalies metraštininkai, istorikai rašė ir kodėl taip rašė, istorikai visiškai pamiršo, kad senieji rašytiniai šaltiniai tėra tų laikų informacinio karo reliktai. Anot filosofo F.Nietzsche's, neišgyvens jokia tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis. Iš to kyla pareiga priešintis kaimynų peršamiems istorijos iškraipymams, nusistatymui, kad visada buvome ir esame maži bei menki, paženklinti įvairiais kompleksais – neįžeisti kitų, jaustis kaltais. Priminsiu, 1922 m. Carnegie ir Rockefellerio fondų samdyti mokslininkai tyrimų būdu nustatė, kad yra du lengviausi būdai pakeisti tautų galvoseną ir pačias tautas: karu ir istorijos pakeitimu. Pastarąjį būdą mokslininkai pavadino švelniu istorijos klastojimu", – sakė V.Navaitis.

Nagrinėtos ir kitos temos

Į konferenciją buvo kviesti Respublikos prezidentūros, Seimo, Mokslų akademijos, Mokslo tarybos atstovai, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių universitetų istorikų bendruomenė, dėstytojai ir mokslininkai. Filosofijos bakalauras Algirdas Raukšta atskleidė Netimero kariuomenės ypatumus, politologijos magistras Marius Kundrotas tyrė Netimero ir Zabedeno genus lietuviškoje tautiškumo istorijoje, etnologė Stasė Mickutė gyvai ir vaizdžiai apibūdino Jotvingių piliakalnių ypatumus. Apibendrindama išklausytus pranešimus, prof. Ona Voverienė pabrėžė istoriko atsakomybę vertinant Lietuvos praeitį.

Renginio dalyvius sveikino emeritas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vardu – dr. Jūratė Elena Norvaišienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jolanta

Jolanta portretas
Pritariu tai tikra tiesa Lietuvai , tikrai ne vienas tūkstantis metų.....ko taip ilgai mūsų negalėjo nukariauti ir pakrikštyti? Tai todėl kad buvome stipri ir sena valstybė....Na o vokietis pripaišė mums 1000 metų... Tai sau tegul tiek priskaičiuoja!!!

Anonimas

Anonimas portretas
Avigalviai juk jei fricai 1009m. sužinojo apie Lietuva ir aprašė tai nereiškia kad tada ir atsirado.

greta

greta portretas
kuom ta kovo 9 įpatinga baltams kai seniau nebudavo kalendoriu, o žmones orientiodavosi i dangaus kūnus ir derliu. Tikras lietuvis žino kada ir kas yra kūčios, joninės,žolinės, o svetimšaliai ne,nes neatitinka temperatūra lauke.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių