Gimnazistams – Kauno herbo egzaminas

Vieno eksponato paroda

Vedami Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno istorijos centro istorikų desanto, "Kauno dienos" skaitytojai du mėnesius galėjo keliauti Kauno herbo keliais ir pamatyti, kaip bėgantys metai keitė ne tik patį miestą, bet ir svarbiausius jo simbolius.

Iš arčiau susipažinti su Kauno heraldika ir pasitikrinti savo istorinių žinių bagažą vasario 14-ąją – dieną, kai prieš 610 metų kunigaikštis Vytautas paskelbė privilegiją, kuria suteikė Kauno miestiečių bendruomenei miesto teisę, galėjo ir Jėzuitų gimnazijos auklėtiniai. Kone trys dešimtys jų trečiadienio rytą sugužėjo į Kauno miesto rotušės rūsius, simbolinę herbo pamoką.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Solveiga Lukminaitė ir Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja, VDU istorikė Inga Puidokienė moksleiviams paruošė ne tik išsamų pasakojimą apie Kauno herbo transformacijas nuo viduramžių iki šių dienų, bet ir pristatė vieno eksponato parodą – Kauno miesto herbo antspaudu puoštą plokštinio herbinio koklio fragmentą, rastą Kauno rotušės patalpose. Spėjama, kad tokiais kokliais anuomet galėjo būti puošta rotušės krosnis.

"Dar iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų labai mažai žinoma apie herbo naudojimą visuomeniniame gyvenime, kaip tai daroma dabar. Herbu puošiami suvenyrai, užrašų knygelės ir pan.", – arčiau stiklo ir XVII a. eksponatų už jo žengė I.Puidokienė.

1643 m. datuojamo koklio centre, geltoname fone ant žalios vejos stovi rudas tauras su tokios pat spalvos lotynišku kryžiumi tarpuragyje. Skydas iš visų pusių puoštas augaliniais motyvais.

Silpnos žinios

Prieš pradėdamos simbolinę Kauno herbo istorijos pamoką, I.Puidokienė ir S.Lukminaitė gimnazistų pasiteiravo, kuo jiems ypatinga ši diena.

Skruostus ir švarkų atlapus raudonomis širdelėmis apsiklijavusios merginos pirmosiose eilėse svaičiojo užuominas apie šv.Valentiną. Šalia įsitaisiusiems bendramoksliams vasario 14-oji buvo ypatinga tuo, kad savaitė greit persiris į antrą pusę. Tik vienas dešimtokas paskutinėje eilėje prisiminė, kad vasario 14-oji – Kauno gimtadienis. Spėjimai, kelintas jis, skriejo pro šalį. Vieni miestą sveikino 1 000 metų jubiliejaus, kiti – triskart trumpesnio gyvavimo proga.

Nekalbūs gimnazistai buvo ir tada, kai išgirdo "Kauno dienos" klausimą apie Kauno herbą. Koks žvėris vaizduojamas jo centre? Stumbras ar tauras?

"Mes geriau susilaikysime nuo komentarų", – nejaukiai susižvalgiusios tarpusavyje dvi ilgakasės vylėsi, kad akademinės valandos trukmės pamoka apie Kauno herbo raidą joms bus naudinga.

Būtinas naujas leidinys

Moksleivių žinios VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesoriaus Jono Vaičenonio nenustebino. Nežinojimas, anot jo, tik dar kartą parodė, kaip svarbu kalbėti apie miesto simbolius ir juos rodyti.

"Rašinių ciklo idėja pasiteisino. Priminimai apie miesto herbą sudomino ne vieną kaunietį, papasakojo istorijas, kurių iki tol jie veikiausiai nežinojo. Refleksijos, kurias buvo galima išgirsti iš gimnazistų, rodo, kad labai svarbu apie tai kalbėti ir rodyti. Mes turime susigyventi su tapatybės ženklais ir lygiai taip pat, kaip šiandien laukiame atkurto valstybingumo šimtmečio, su plazdančiomis vėliavomis ir visur iškabintais vyčiais, turime nepamiršti savo miestietiškos tapatybės. Šiuo atveju – Kauno herbo", – istorikų indėliu visuomenei neabejojo J.Vaičenonis.

Darsyk sveikindamas Kauno savivaldą 610 metų sukakties proga istorikas prasitarė, kad penkių rašinių ciklas "Kauno dienoje" – savotiškas pretekstas kreiptis į Lietuvos heraldikos specialistą istoriką dr. Edmundą Rimšą su prašymu parengti naują leidinį apie Kauno herbo istoriją. Pirmoji knyga apie Kauno herbo kilmę, simboliką, jos kitimą bėgant amžiams ir miesto heraldikos panaudojimą visuomeniniame gyvenime išleista dar 1994 m.

"Praėjo daugiau nei 20 metų. Turime kuo pasigirti ir pasidžiaugti. Be to, manau, kad nauja Kauno herbo istorijos versija būtų naudinga miestui, miestiečiams ir atliktų reprezentacinę funkciją pasakojant mūsų tapatybės istoriją", – svajonių leidinio svarbą akcentavo profesorius.