Gelbėtojai merginų be liemenėlių nedrausmina: svarbu, kad netrukdytų aplinkiniams Pereiti į pagrindinį turinį

Gelbėtojai merginų be liemenėlių nedrausmina: svarbu, kad netrukdytų aplinkiniams

2022-06-27 18:54

Kauno paplūdimiai savaitgalį atgijo. Įsivyravus karščiui, apie 12 val. prie paplūdimių jau sunku buvo rasti vietą automobiliui, o gaivesnės aplinkos ieškantys žmonės tankiai nugulė pakrantes.

Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius.

Norėjo sutaupyti

Kauno marių paplūdimyje šeštadienį po pušimi kortuojančios dvi vidutinio amžiaus šeimos sakė planavusios važiuoti į Palangą, bet paskutiniu metu persigalvojusios.

„Pasirinkome Kauno marių pliažą. Aišku, jūra labiau traukia, bet ką ten ilgąjį savaitgalį būtume radę? Sausakimšą paplūdimį, eiles prie kavinių. O kiek išlaidų. Geriau paprasčiau, bet pigiau“, – reziumavo kaunietis Edmundas.

Neskuba: šeštadienį iki pietų besimaudančiųjų Kauno marių paplūdimyje nebuvo daug. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Apie 11 val. Kauno marių paplūdimyje žmonių dar neatrodė labai daug, bet jau matėsi, kad netrukus čia gali pasidaryti ankšta: bežiūrint pilnėjo automobilių stovėjimo aikštelė, o nuo Petrašiūnų paplūdimio link vedantis šaligatvis buvo pilnas spalvingo judėjimo – žmonės su savimi prie vandens nešėsi paplūdimio skėčius, kamuolius, čiužinius.

Panašus judėjimas vyko ir Lampėdžių paplūdimio teritorijoje. Du Lampėdžiuose ir du prie Kauno marių esantys paplūdimiai – gelbėtojų prižiūrimi pliažai Kauno mieste. Nemažai poilsiautojų pasirenka ir kitas vietas – Panemunės, Santakos parko paplūdimius, prie įvairių vandens karjerų esančias teritorijas.

Vengia varžyti teises

Gelbėtojai pasakojo, kad tam tikras šių metų išskirtinumas Kauno marių paplūdimyje – gausūs ukrainiečių būreliai. Pasak gelbėtojų, jaučiasi, kad jų įpročiai šiek tiek kitokie. Kartais vyrai atsineša nemažai alaus ir po kurio laiko ima dainuoti.

Viena mergina maudėsi be liemenuko. Paplūdimio taisyklės tokio atvejo nereglamentuoja. Matyt, svarbu, kad netrukdytų aplinkiniams.

Linksmai laiką paplūdimiuose leidžia ir Kaune gyvenantys studentai iš Pietryčių Azijos, kai kurių Europos šalių: gausiai vaišinasi alumi, šoka.

„Viena mergina maudėsi be liemenuko. Paplūdimio taisyklės tokio atvejo nereglamentuoja. Matyt svarbu, kad netrukdytų aplinkiniams. Pastabų jai nepasakėme, gal tokio pobūdžio pastabos šiais laikais būtų įvertintos kaip teisių varžymas. Gali į teismą paduoti“, – samprotavo gelbėtojas Artūras Armonas.

Pasitelkia humorą

Paradoksas: gelbėtojams kartais daugiau iššūkių suteikia ne taisyklių pažeidinėjimas vandenyje, bet elgesys ant kranto – chuliganiški veiksmai. Dažnai į pagalbą tenka kviesti policijos pareigūnus.

Didžiulę patirtį turintis Kauno paplūdimiuose dirbančių gelbėtojų vadovas Pranas Urbelis „Kauno dienai“ sakė, kad visada stengiasi neprarasti humoro – tai padeda slopinti įtampą konfliktinėse situacijose, kurias dažniausiai sukelia apsvaigę nuo alkoholio.

Budrus: patyrusio gelbėtojo P.Urbelio akiratyje – vanduo, pakrantės ir žmonių elgesys. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Jei matau, kad žmogus nekreipia dėmesio į pastabas ir plaukia nuo plūdurų dar toliau, paprašau paaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Dažnai išgirstu atsakymą, kad moka gerai plaukti ir nėra ko čia pergyventi. Tada pasakau, kad, deja, visi skendusieji save laikė gerais plaukikais“, – sakė P.Urbelis.

Sunkumai dėl keistuolių

P.Urbelis pasakojo apie Lampėdžių paplūdimio siaubu vadinama Joną, kuris prisistato teisininku, dažnai cituoja Konstituciją, visada su savimi turi alkoholio ir mėgsta dviprasmiškai replikuoti praeinančioms moterims.

„Toks asmuo drumsčia paplūdimio tvarką, blogai nuteikia aplinkinius ir yra galvos skausmas tiek mums, tiek policijos pareigūnams. Nors turi atsinešęs alkoholio, iškviestiems policininkas aiškina, kad negali gerti ir parodo dokumentą, neva įrodantį, kad serga kepenų ciroze. Jį jau porą kartų policija buvo išvežusi, bet vyrukas sugrįžta. Policiją į paplūdimį dėl jo jau teko kviesti net tris kartus“, – pasakojo P.Urbelis.

Teisininku prisistatantį Joną praėjusį ketvirtadienį P.Urbelis perspėjo: Jonai, artėja Joninės, negadink žmonėms šventinės nuotaikos, būsi atidžiai stebimas.

Pasak P.Urbelio, prevencinis darbas – labai svarbu. Gelbėtojai iš veidų pažįsta vadinamuosius nuolatinius pažeidėjus ir jų elgesys tiek ant kranto, tiek vandenyje stebimas atidžiau nei kitų.

Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

43-ią sezoną gelbėtoju dirbančio P.Urbelio tvirtinimu, kalbant apibendrintai, elgesio kultūra paplūdimiuose padarė pastebimą pažangą: pramogautojai neleistinose vietose nepalieka šiukšlių, daug retesni nei prieš kelis dešimtmečius chuliganizmo atvejai.

Deja, visi skendusieji save laikė gerais plaukikais.

Saugumo sąlyga

Kauno marių paplūdimio vandenyje nemažai žolių, kurios mažina maudymosi malonumą.

Pasak P.Urbelio, šiuo atžvilgiu ši vasara neišskirtinė: kartais žolių Mariose būna ir daugiau.

Vandens temperatūra Kauno paplūdimiuose savaitgalį buvo apie 20–22 °C šilumos.

Nuo gegužės 15 d. pradėję veikti paplūdimiai iki pastarojo savaitgalio buvo apytuščiai. Tai galbūt viena priežasčių, kodėl šiais metais gelbėtojams dar neteko skubėti į pagalbą skęstantiesiems.

Prasidėjus karščiams ir pagausėjus pramogautojų, nelaimingų atsitikimų vandenyje rizika natūraliai didėja.

„Manau, kad mūsų darbo sėkmės rodiklis yra ne išgelbėtų skaičius. Kuo rečiau tenka gelbėti, tuo geresnis, manau, yra gelbėtų darbo rezultatas. Svarbu daryti viską, kad žmonės neperžengtų jų pačių gyvybei svarbios ribos – atidžiai stebėti, perspėti, laiku sulaikyti nuo rizikingų veiksmų“, – pabrėžė prevencijai ypatingą dėmesį skiriantis P.Urbelis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų