Kreipėsi dėl pažeidimų rengiant detalųjį planą

VTPSI atstovas Rosvaldas Gorbačiovas Delfi patikina, kad inspekcija ėmėsi tyrimo, nes gavo skundų.

„Inspekcija nustatė, kad Savivaldybės patvirtintas detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir kelia tiesioginę grėsmę kultūros paveldo objektui – Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso daliai“, – rašoma VTPSI pranešime.

Tęsiama, kad pagrindinis pažeidimas susijęs su detaliojo plano sprendiniais, leidžiančiais statyti pastatus Teniso kortų teritorijoje, kuri yra pripažinta saugoma kultūros paveldo vertybe. Kultūros paveldo departamento išvados patvirtina, kad Teniso kortai yra svarbus šio Ąžuolyno komplekso elementas, todėl bet koks jų pažeidimas gali sukelti negrįžtamą žalą.

Taip pat Statybos inspekcija šiuo metu vykdo tyrimą dėl statybas leidžiančio dokumento (SLD) teisėtumo.

Kultūros paveldo departamentas Delfi atsiųstame atsakyme teigia, kad jo sudaryta komisija taip pat atliko tyrimą dėl Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso teritorijoje planuojamų statybų ir nustatė, kad tiek projekto autorių, paveldosaugos ekspertizės rangovų, tiek paties Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus priimti sprendimai lėmė situaciją, kad galimai nebuvo išsaugotos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės – teniso kortai.

Vertinimas pradėtas jau išdavus statybos leidimą

Minėtoje vietoje sporto ir sveikatingumo kompleksą vystantis NT verslininkas Robertas Jocius sako, kad Statybos inspekcijos išvados apie galimus pažeidimus jo nepasiekė, apie institucijos kreipimąsi į teismą jis sužinojo tik iš viešosios erdvės.

„Oficialios išvados neturime nei mes, nei savivaldybė. Tas dalykas yra paskelbtas tik viešojoje erdvėje. <...> Antras dalykas, jeigu galvojame apie valstybės lėšas, tai jeigu ir matomi kažkokie neatitikimai, net negalėčiau pasakyti, kad pažeidimai, o diskutuotinos vietos, tai pirmiausia reiktų apie tai pasikalbėti, diskutuoti, o ne iškart pulti į teismus. Tokios vietos dažniausiai būna labai lengvai išsprendžiamos, tai dažnai būna interpretavimo klausimas. Labai gaila, bet valstybinių institucijų dialogas su verslu ir labai prastas. Jeigu mes norime, kad verslas vystytų ekonomiką, kurtų darbo vietas, tai reikia eiti ne biurokratiniais ir teisminiais keliais, o dialogo būdu“, – sako R. Jocius.

Robertas Jocius/Asmeninio archyvo nuotr.

Verslininkas akcentuoja nesuprantantis, kodėl visos diskusijos ir dėl detaliojo plano pokyčių, ir dėl teritorijos, kurioje ketinama vystyti NT projektą, apsaugos nebuvo klausimų institucijoms derinant statybos leidimo išdavimą. Jis priduria, kad NT rinkos verslu užsiima jau 25 metus, tačiau tokio chaoso dar nėra matęs, kaip ir nėra patyręs tokio valstybės institucijų dėmesio ir spaudimo.

„Visos institucijos buvo suderinusios, pateikusios savo išvadas ir uždėjusios parašą. Taip pat ir Kultūros paveldo departamentas, kuris dabar ginčija savo paties sprendimą“, – teigia verslininkas.

Kultūros paveldo departamentas savo atsakyme pripažįsta, kad dėl tokio chaoso kaltę prisiimti turi ir jis pats, tačiau priduria, kad ja reikėtų dalintis visiems proceso dalyviams – vystytojui, projektuotojui, planavimo dokumentų rengėjams, derinančioms institucijoms.

„Pripažįstame, kad per dešimtmečius ištęstos procedūros įnešė painiavos, nebuvo atkreiptas tinkamas dėmesys ir nepastebėta tam tikrų niuansų, ir visa tai atvedė prie skuboto leidimo statybai išdavimo Kauno m. savivaldybėje. Pažymėtina ir tai, kad Kultūros paveldo departamento (KPD) teritoriniai skyriai per metus patikrina daugiau kaip 1,5 tūkstančio vien tik statybos projektų, o administracinių procedūrų (susijusių su projektų derinimu, taisymu, leidimų išdavimu ir kt.) skaičius, kuriuose dalyvauja KPD darbuotojai, per metus viršija 7 tūkstančius. Tad neatmetama tikimybė, kad vertinant projektų atitikimą paveldosaugos reikalavimams dėl itin didelių projektų srauto, deramai nepatikrinus pateiktos medžiagos, kartais padaroma klaidų“, – teigiama institucijos atsakyme.

Jeigu mes norime, kad verslas vystytų ekonomiką, kurtų darbo vietas, tai reikia eiti ne biurokratiniais ir teisminiais keliais, o dialogo būdu.

Pateikė argumentus, kodėl kaltinimai yra neteisingi

Šiuo metu, nepaisant vykstančių procedūrų institucijoje, minimo sveikatingumo komplekso Kauno Ąžuolyne projekto vystymas tęsiamas. Pasak R. Jociaus, pirmiausia pasipriešinimas projektui kilo vietos bendruomenėje, kuri nuogąstavo, kad vystant kompleksą bus iškirsti Ąžuolyno medžiai, planuojama požeminė automobilių aikštelė pakenks ąžuolynui ir senieji medžiai ims nykti. Taip pat teigiama, kad vystant numatytą projektą, statant statinius bus sunaikinti istoriniai tarpukario lauko teniso kortai. Kauno regioninė architektų taryba (RAT) tikina, kad sklypas, kurį išsinuomojo NT vystytojas, yra valstybinis, valdomas Kauno miesto savivaldybės, ir yra savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūriniame draustinyje bei nacionalinio reikšmingumo lygmens objekto „Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksas“ teritorijoje. Be to, įgyvendinant projektą, esą bus sunaikintos Kultūros paveldo objekto Ąžuolyno sporto statinių komplekso vertingosios savybės. Kultūros paveldo departamentas šiuo metu nagrinėja, ar Kaune vystomas projektas nepakenks jau minėtoms Ąžuolyno sporto statinių komplekso vertingosioms savybėms.

Pats R. Jocius sako turintis argumentuotus atsakymus į visus keliamus klausimus dėl komplekso galimos įtakos esamai Kauno Ąžuolyno vietai.

Projekto autorių vizualizacijos

„Viešai reiškiama nuomonė, kad pagal projektą pastatai žemės sklype adresu Sporto g. 3 bus statomi greta Ąžuolyno parko ir dėl tokių statybų esą nukentės ir unikalus miško parkas, o verslo užmojai rengti požeminę automobilių aikštelę – pakenks ąžuolynui ir senieji medžiai ims nykti. Iš tiesų Ąžuolyno parkas yra saugomas kaip kultūros paveldo objektas ir jis yra Buveinių apsaugai svarbi teritorija. Bet žemės sklypas, kuriame planuojamos statybos, nepatenka ne į vieną iš šių teritorijų“, – teigiama dokumente, kuriuo su Delfi pasidalino komplekso vystytojai.

Rašte tęsiama, kad kadangi žemės sklypas ribojasi su Kauno ąžuolyno BAST, rengiant projektą buvo atliktas projekto Poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymas. Aukštaitijos Saugomų Teritorijų Direkcija, kuri yra atsakinga už planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatytą ir vertinimą, pateikė išvadą, pagal kurią nustatyta kad Projekte numatyta statiniu statyba nedarys reikšmingo poveikio buveinių apsaugai svarbiai teritorijai (BAST) „Kauno ąžuolynas“ (LTKAU0020) ir šioje teritorijoje saugomoms gamtinėms vertybėms.

Kitas labai svarbus bendruomenės nuogąstavimas – projekto poveikis kultūros paveldui (tarpukario teniso kortams). Delfi gautame rašte rašoma, kad nerimaujama, jog žemės sklype statant projekte numatytus statinius bus sunaikinti istoriniai lauko teniso kortai. Visgi, vystytojų teigimu, minimi istoriniai lauko teniso kortai buvo kitoje vietoje nei šiuo metu žemės sklype esančios teniso aikštelės.

„1929-1930 Kauno teniso klubas žemės sklype prie Sporto g. įrengė 4 (keturias) teniso aikšteles. Šios iki šių laikų neišlikusios teniso aikštelės buvo įrengtos kitoje vietoje nei šiuo metu žemės sklype esančios teniso aikštelės, jos buvo įrengtos trapecijos formos žemės sklype, kuris iš vakarų ribojosi su privačiais žemės sklypais, iš pietų su Sporto gatve iš vakarų – su Ąžuolynu. Teniso aikštelės buvo įrengtos dabartinės Sporto g. (aikštės) teritorijoje ir žemės sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra 2003 m. pastatytas pastatas (Sporto kompleksas (un. Nr. 4400-6397-4910). 1933 m. Ministrų kabinetas patvirtino Sporto gatvės projektą, kuriuo buvo numatyta Sporto gatvės platinimas. Pagal šį projektą dalis teniso aikštelėms skirto sklypo turėjo būti panaudota Sporto gatvės platinimui pietine teritorijos pusė. Šias aplinkybes patvirtina ir miesto archyvuose esantys brėžiniai ir tų laiko nuotraukos“, – rašoma dokumente.

Teniso kortai – kitoje vietoje?

Tęsiama, kad istorikų surinkta medžiaga rodo, jog laikotarpiu nuo 1948 iki 1987 m. žemės sklype nebuvo jokių teniso kortų: „1929-30 m. statybos teniso aikštelės visiškai sunyko arba buvo sunaikintos XX a. penktame dešimtmetyje. 1948 m., inventorizacijos duomenimis, žemės sklype nėra išlikusiu jokių teniso kortų. Sklypo plane pažymėta, kad dalyje žemės sklypo yra sporto aikštelė, daržas ir nenustatyta jokių duomenų apie teniso kortams būdingus požymius (forma, dangos, aptvėrimai ir pan.).“

Rašte teigiama, kad 1967 m. inventorizacijos duomenimis žemės sklypas ženkliai praplėstas Ąžuolyno sąskaitą ir jame įrengti nauji statiniai – stadionas, kasa, takai. Teniso kortų žemės sklype taip pat nėra. 1987 m. buvę statiniai (t.y. statiniai pastatyti 1967 m.) buvo nugriauti ir jų vietoje žemės sklype pastatyti nauji pastatai ir statiniai, įskaitant šiuo metu žemės sklype esančias teniso aikšteles.

„2003-2005 m. Žemės sklype (iš dalies buvusių istorinių teniso kortų vietoje) pastatytas naujas didelis pastas sporto kompleksas 2U1g ir perstatytos teniso aikštelės. <…> 2019 m. žemės sklype pastatytas priestatas (Klinika 1u3g), teniso aikštelės dar kartą perstatytos, vietoje dalies teniso aikštelių įrengta didelė automobilių parkarimo aikštelė. Taigi, šiuo metu žemės sklype esantys teniso kortai yra pastatyti 1987-1989 m. ir kelis kartus buvo pilnai perstatyti (paskutinį kartą rekonstruoti 2019 m.). Žemės sklype yra statinys – lauko teniso aikštelės su takeliais, bet šis statinys buvo pastatytas 1987-1989 m. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenimis, Lauko teniso aikštelės, pastatytos 1987-1989 m. ir rekonstruotos 2019 m., Žemės sklype nėra. Taip ir jokių kitų teniso aikštelių ar kitų statinių, kurie būtų įrengti XX a pirmoje pusėje ar anksčiau“, – teigiama rašte.

Taip pat dokumente surašyti paneigimai, kad vystant projektą bus sunaikintos Kultūros paveldo objekto Ąžuolyno sporto statinių komplekso vertingosios savybės, kad teritorijoje bus statomi tik daugiabučiai, kad kuriama uždara teritorija, kertami medžiai.

Vertinimas užtruko

Pasak R. Jociaus, toks raštas prieš kelis mėnesius yra išsiųstas ir į Kultūros paveldo departamentą. Pastarasis Delfi teigia, kad vystytojų pateikti teiginiai vertinami ir paskelbti išvadas planuojama per artimiausias dvi savaites.

Projekto autorių vizualizacijos

„Tai yra Kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių tikslinimas. Statytojas naudojasi normalia praktika surinkus duomenis pagrįsti, kad teniso kortai buvo ne toje vietoje, kurioje jie užfiksuoti šiandien. <...> Šis procesas užtrunka, nes departamentas turi savo vidinę struktūrą, mes pavedame valdybai, kuri surenka duomenis, dar juos patikrina. Tai esame gavę duomenis, juos vertiname ir artimiausiu metu, ko gero, per dvi savaites šis klausimas turėtų būti išnagrinėtas ir pristatytas NT kultūros paveldo tarybai. Ji balsuos, vertins ir priims sprendimus, ar senųjų teniso kortų vieta atitinka dabartinę, ar ne“, – Delfi paaiškina Kultūros paveldo departamento patarėjas Povilas Mečkovskis.

Jo teigimu, jei taryba pripažins, kad vertingoji savybė, teniso kortai, yra tokia, kokią dabar traktuoja Kultūros paveldo departamentas, bus palaikomas VTPSI sprendimas kreiptis į teismą dėl statybos leidimo išdavimo panaikinimo. Visgi, jeigu vertinimo taryba nuspręs, kad teniso kortų autentiška vieta yra ne ten, kur norima vystyti kompleksą, departamentas pretenzijų dėl sužalotos vertingosios savybės neturės. Tokiu atveju dėl teritorijų planavimo dokumentų neatitikimų aiškinasi VTPSI.