Į Santuokų rūmus garsi poetų šeima atskubėjo apie 15.30 val. Jų vienintelių jau laukė Civilinės metrikacijos biuro darbuotojai.
G.Patackas vilkėjo juodą kostiumą. Tokia poeto apranga ganėtinai neįprasta. G.Patackas neslėpė jaudulio.
Poetai rankose laikė po raudonų rožių puokštę, tačiau puokštės buvo skirtingos. Gėles Tautvydos rankose puošė moteriškumo simboliai, Gintaro puokštę – nendrės žiedas.
„Tekėsiu savo moters pėdsakais“, - jaudulį bandė slopinti G.Patackas.
Ceremonija pagrindinėje Rotušės iškilmių salėje truko trumpai, tačiau iškilmingai. Poetus sveikino miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. „Jūs taurios ir darnios šeimos pavyzdys“, - pabrėžė K.Ignatavičius.
G.Patackas pasipuošė jo mamos žiedu, o Tautvydai sidabrinis žiedas buvo nukaldintas specialiai.
Skambant Mendelsono maršui poetų šeima paliko Rotušę, tačiau tradiciškai stabtelėjo aikštėje taurei šampano. Rotušės šeimininkas atskleidė, kad teko pasistengti dėl žinomo kauniečio sidabrinių vestuvių, nes pora į civilinės metrikacijos biurą kreipėsi visai neseniai.
„Buvome pamiršę. Nors sutuoktuvių dieną minime kasmet ir pernai suskaičiavome, kad jau artėja sidabrinis jubiliejus, prisiminėme tik prieš savaitę“, - šyptelėjo T.Marcinkevičiūtė.
G.Patackas prisiminė jaunystės laikus, kai per anuomet žinomos K.Ignatavičiaus grupės „Aitvarai“ koncertą dirbo durininku.
T.Marcinkevičiūtė tyliai šypsojosi, kol šnekusis jos vyras pasakojo prisiminimus. Ji prisipažino, kad šiek tiek jaudinosi prieš sidabrinį santuokos jubiliejų. Poetė įsitikinusi, kad tokias datas būtina pažymėti.
„Visai nesvarbu kaip tą dieną jautiesi, bet tas prisiminimas gali sugrįžti bet kada, dažniausiai tada kai to reikia ir pačiais maloniausiais prisiminimais“, - tarsi patarimu kitiems artėjantiems link tokio jubiliejaus dalinosi poetė.
G.Patackas, mėgindamas atsakyti, ar yra laimingas vyras, ilgai ir nenuosekliai kalbėjo, kol galiausiai užbaigė:“Laimė trunka trumpai, o meilė ilgai“.
Naujausi komentarai