Garbės skola tarpukario ministrui – atminimo lenta

Kauno kultūros paveldo sergėtojai džiaugiasi, kad pagaliau ant daugiabučio sienos pavyko įrengti atminimo lentą paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės švietimo ministrui Kazimierui Jokantui.

Atidavė garbės skolą

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas socialiniame tinkle "Facebook" pasidalijo džiugia žinia. Nuo 2005 m. dėl vieno gyventojo ambicijų, paveldo sergėtojai negalėjo ant E.Ožeškienės g. 20-ojo namo pakabinti atminimo lentos, skirtos įprasminti lietuvių šviesuolį K.Jokantą. Po trylikos metų Kauno paveldosaugininkai tarsi atidavė garbės skolą. Deja, atminimo lentą sukūręs skulptorius Leonas Adomkus nesulaukė iškilmingo K.Jokanto įamžinimo šventės.

"K.Jokantas yra vienas iš tos mažumos, kuri ragino nepriimti TSRS ultimatumo, buvo tarp pirmųjų 1941 m. birželio tremtinių ir pirmųjų aukų. Tokios tragedijos šiaip sau neatsitinka pačios. Tam, kad būtų aukos, reikalingi budeliai. Ir tuomet vieni rinkosi rezistenciją, kiti kolaboravimą.

Gaila, kad šiandien dalis mūsų vis dar save tapatina su tais antraisiais bijodami nusilenkti aukoms ir susitaikyti su praeitimi – paveldiniame K.Jokanto name gyvenantis vienas buvęs aukštas sovietinis veikėjas ir buvęs Seimo narys nuo pat 2005 m. draudė Kauno miesto savivaldybės administracijai kabinti šią lentą, todėl ji stovėjo kaip gyvas priekaištas mano pirmtakų, vėliau – mano kabinete", – rašė S.Rimas.

Gedulo ir vilties dieną savivaldybės atstovai kartu su Maironio gimnazijos, kurios direktoriumi dirbo ir K.Jokantas, mokytojų bei mokinių kolektyvu, iškilmingai atidengė skulptoriaus L.Adomkaus sukurtą atminimo lentą. Tai sukėlė buvusio Seimo nario neigiamą reakciją.

"Kai metų pradžioje pats buvęs seimūnas atėjo pas mus prašyti paramos savo namo fasadui restauruoti, atsakiau, kad mielai prisidėsime, bet parodžiau ant grindų stovinčią atminimo lentą ir paklausiau, ar jam ne gėda. Tas tik numykė kažką apie tai, kad reikia pagalvoti. Kol ponas galvojo, mes veikėme. Surinkome kitų namo gyventojų pritarimus ir Kovo 11-osios išvakarėse lenta jau buvo ant fasado. Teisingai, mus padavė į teismą", – tęsė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Nuo 2005 m. dėl vieno gyventojo ambicijų, paveldo sergėtojai negalėjo pakabinti atminimo lentos.

Teismas atmetė buvusio politiko skundą, todėl paveldosaugininkai džiaugėsi, kad po tiek metų grąžino garbės skolą.

"Žinau, kad dar būsime skundžiami aukščiau, bet teisingumu tikiu ir nė kiek nebijau. Mes turime juridinę teisę ženklinti į Kultūros registrą įtrauktus pastatus. Tai numatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme, todėl teismas atsižvelgė į tai ir skundą atmetė", – tikino S.Rimas.

Nesuprantami motyvai

"Kauno diena" išsiaiškino, kad K.Jokanto atminimo lentai įrengti priešinosi buvęs Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas. Susisiekus su juo, paprašėme pakomentuoti savo motyvus, nukreiptus prieš atminimo lentos atsiradimą ant E.Ožeškienės g. 20 namo fasado, tačiau šiuo klausimu buvęs politikas kalbėtis nepanoro.

"Aš nuomonių nedaliju. Viso gero", – greitai kalbą baigė M.Zasčiurinskas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas tikino, kad K.Jokantui skirtos atminimo lentos įrengimas taip ilgai truko dėl to, jog gyventojai baiminosi, kad bus sugadintas pastato fasadas arba uždėjus tokį ženklą, jie praras į namą turimas nuosavybės teises.

"Motyvai buvo keistoki. Buvęs Seimo narys motyvavo tuo, kad namas yra jo nuosavybė ir mes tvirtindami lentą jį sugadinsime. Bet tikroji priežastis, ko gero, yra ideologinė. Jis turėjo nuogąstavimų, kad neva užkabinus lentą, bus pareikštos palikuonių pretenzijos į nekilnojamą turtą ir iš jo bandys atimti. Tačiau tokių tikslų nebuvo, net paties K.Jokanto palikuonių nėra išlikę ir niekas nepretenduoja į tą turtą", – sakė S.Rimas.

Ar neprieštarauja gyventojai?

"Kauno diena" pasidomėjo, ar nebuvo kitų gyventojų, kurie prieštarautų atminimo lentoms įrengti. Kultūros paveldo skyriaus vedėjas tikino, kad pasitaiko įvairių atvejų, tačiau paprastai kauniečiai linkę įprasminti jų namuose gyvenusių šviesių visuomenės veikėjų atminimą.

"Retas atvejis, kad žmonės prieštarautų atminimo lentoms įrengti. Dėl skirtingų priežasčių pasitaiko nepatenkintų gyventojų, bet paprastai gyventojai gerbia žmonių atminimą ir sutinka. K.Jokanto atminimo lentos įrengimo atveju, mes surinkome gyventojų parašus ir daugiau kaip 50 proc. gyventojų leido tai įrengti", – kalbėjo S.Rimas.

Anot Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, dažniau kauniečiai nesutinka ant pastatų įsirengti Europos paveldo ženklų. Gyventojai dažniausiai nepritaria dėl to, kad pastato fasadas neatrodo reprezentatyviai.

"Europos paveldo ženklas pažymėtas ant skaidrios lentelės. Yra ne vienas pastatas, kur gyventojai nesutiko įrengti šio ženklo, bet jų motyvas kitoks. Jiems šiek tiek gėda dėl blogos pastato būklės ir nenori prie purvinų batų vilktis smokingo. Žmonės tikina, kad kai bus tvarkingesnis namas, tada leis uždėti ir Europos paveldo ženklą", – tikino S.Rimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Jis iš Darbo partijos...Seime dirbo Etikos ir procedūrų komisijoje. Ir šitokios moralės žmogus mokė kitus etikos?! Apgailėtina. Tai šešėlis visam seimui...

Edmundas Tulcevičius

Edmundas Tulcevičius portretas
Jis matomai numatė šioje vietoje pakabinti atminimo lentą , jog čia gyveno toks žymus valstybės veikėjas kai jis pats .

kikilis

kikilis portretas
Tasai Zaščiurinskas visada prastai atrodė. berods, socdemas?..
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių