Įprasta manyti, kad miesto kūnas yra architektūra. Filosofas Gintautas Mažeikis ir architektas Audrys Karalius kviečia žvelgti ne į fasadus, bet formuoti traukos centrus, kurie taptų oaze vietiniams ir svečiams.

Virto mirties zona

Vieną pavasarį keičia kitas, o diskusijos apie tai, kaip pažadinti miegančią Laisvės alėją vis neduoda vaisių. Architektų bendruomenė, miesto vadovai, visuomenės veikėjai - visi svarsto, koks grindinys pėstiesiems būtų mielesnis, kokie šviestuvai kurtų jaukumą ir kaip turėtų atrodyti fasadai, kad į didžiausią miesto pėsčiųjų gatvę užklystų daugiau žmonių, kad joje virtų gyvenimas. Tai kodėl guvus šurmulys Laisvės alėjoje išsisklaido vos tik pradėjus vakarėti?

Filosofijos profesorius, antropologas Gintautas Mažeikis pateikia atsakymą: Laisvės alėjoje beveik nėra stiprių traukos centrų, kuriuose telktųsi bendruomenė. Esą ketinimų žadinti Laisvės alėją turintys architektai ir miesto vadovai kartais primiršta svarbiausius klausimus: kaip miestas gyvena, kaip jis funkcionuoja, kokia yra jo dinamika ir, svarbiausia, kokie jo traukos centrai? Vienas svarbiausių prioritetų turėtų būti vadinamųjų klasterių, kurie galėtų apimti teatrus, kavines, galerijas, formavimas.

Žinomas architektas Audrys Karalius viliasi, kad šiuo metu rengiamas Laisvės alėjos techninis projektas neturėtų apsiriboti naujais suoliukais ir geresnėmis trinkelėmis.

"Laisvės alėja neturi būti vienoda nuo pradžios iki galo, sutvarkyta "vienos rankos" stiliumi. Tai būdinga imperiniams ir diktatūros šalių miestams. Laisvo miesto centrinė gatvė galėtų būti labai įvairi, tarsi vėrinys iš skirtingų gintarų, brangakmenių", - pastebi jis.

Nematomi traukos centrai

Filosofo G.Mažeikio nuomone, paštas prieš dešimt-penkiolika metų buvo aktyvus traukos centras, bet dabar taip nebėra. Pašto, kaip traukos centro, aktyvumas prilygsta vaistinei. Nedidelis ir miesto savivaldybės bei apskrities viršininko administracijos, kaip traukos centrų, lygis. Ėmę teikti daug virtualių paslaugų menkiau lankomi ir bankai, kurių Laisvės alėjoje išsirikiavę keletas. Teatrų, anot profesoriaus G.Mažeikio, taip pat negalima laikyti rimtais traukos centrais, nes jie veikia tik vakarais.

"Visa Laisvės alėja yra mirusi zona, nors ji ir apgyvendinta iškilių veikėjų", - konstatuoja G.Mažeikis.

Be papildomos simbolizacijos, tęsia jis, viešoji erdvė apskritai nėra traukos centras. Tam, kad viešoji erdvė taptų traukos centru, ji turi būti paženklinta visuomenei reikšmingais, įvairiais ir atpažįstamais simboliais. Pavyzdžiui, skveras šalia Karo muziejaus suburia patriotus, tautininkus per šventes ir iškilmes, bet kitu metu kaip traukos centras nefunkcionuoja.

Greta paminklo Vytautui Didžiajam paprastai renkasi protestuotojai, kai nepritaria valdžios sprendimams. Ką galima padaryti, kad šie simboliai pritrauktų daugiau miestiečių ir ne tik per šventes?

"Kaune miesto urbanistika plėtojama gana stichiškai, leidžiama plėstis antikūnams - didiesiems prekybos centrams. Iš esmės dėl to viešosios erdvės nyksta arba tampa mažai gyvybingos, - problemą nurodo G.Mažeikis. - Viešųjų erdvių nykimas ir jų nefunkcionalumas lemia tai, kad menkėja žmonių demokratiškumas, sugebėjimas atstovauti savo nuomonei, būti pilietiškiems."

Išgyventi šalia akropolių

Profesorius G.Mažeikis primena, kaip augo viduramžių miestai: plėtra iš esmės vykdavo aplink du traukos centrus - turgų ir bažnyčią. Esą todėl šalia ir būdavo statoma municipaliteto įstaiga. Pavyzdžiui, pilis niekada nebūdavo traukos centras. Pilis būdavo paskutinės vilties vieta, į kurią žmonės bėgdavo slėptis per karą ar užpuolimus.

Svarstydamas, kaip sukurti traukos centrus, architektas Audrys Karalius pabrėžia, kad žmones traukia žmonės, todėl miestuose labiausiai mėgstamos šurmuliuojančios vietos: "Žmogus yra socialus padaras, kuriam draugija reikalinga ir būti tarp kitų yra iš principo malonu."

Iš tiesų visiems didiesiems miestams, ir ypač Kaunui, Laisvės alėjos pašonėje turinčiam "Akropolį", didelę konkurenciją dėl žmonių dėmesio sudaro didieji prekybos centrai. Jie kuriami vadovaujantis miesto mieste koncepcija: gigantiški objektai turi gatvių pavadinimus, aikštes, jau nekalbant apie užkandines, restoranus, pramogų ir apsipirkimo vietas. "Faktiškai prekybos centras yra auglys, vėžys, mintantis kitomis miesto dalimis, parazituoja, suteikdamas žmonėms tariamas viešąsias erdves, - įsitikinęs G.Mažeikis. - Ten yra pseudogatvės, pseudoaikštės, pseudofontanai". Nukonkuruoti parazituojančius prekybos centrus galima būtų tik pasiūlius žmonėms alternatyvą - įvairovę ir gyvastį Laisvės alėjoje bei kitose viešosiose erdvėse.

Užtektų tik laisvės

Dažna visuomeninė iniciatyva lieka neįgyvendinta, nes projektams realizuoti pritrūksta lėšų. A.Karalius ir G.Mažeikis sutaria: lėšos reikalingos, bet ne visuomet. "Nesakome, kad miesto valdžia turi statyti ką nors už milijoną. Pirmiausia jie galėtų leisti, - mano G.Mažeikis. - Galėtų išnuomoti menininkams viešąsias erdves ar nedideles patalpas už vieną litą. Jaunieji menininkai mokėtų tik už komunalinius patarnavimus, įsigytų patentus ir prekiautų savo paveikslais. O gal vertėtų leisti nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti savo veiklą, inicijuoti projektą dėl miesto erdvių simbolizacijos?"

Architektui A.Karaliui tokia laisvė anarchija nedvelktų, priešingai - vadovaudamasi šiuo principu miesto valdžia įpūstų gyvasties pagrindinėje miesto gatvėje. Jis siūlo skelbti idėjų konkursą, kurio laimėtojai galėtų naudotis nedidelėmis Laisvės alėjos atkarpomis, kad užvirtų spalvingas ir skirtingas gatvės gyvenimas: muzika, spektakliai, parodos, ekologiškų produktų turgeliai, gatvės kinas, šachmatininkų klubas, pasaulio virtuvių valgyklėlės, amatininkų ir sendaikčių prekyvietės, vaikų žaidimų zonos ir kita. Esą taip būtų sukurtas paralelinis gatvės gyvenimas, nepriklausomas nuo pasyvių ir neišradingų pastatų savininkų.

"Vilniuje lengvatinėmis sąlygomis dailininkams leista eksponuoti savo kūrinius ir jais prekiauti miesto centre, - pastebi G.Mažeikis. - Tokios prekyvietės sukuria miesto ritmiką, vaizdą, šilumą, jos gaivina ir traukia."

Žinomam filosofui nesuprantama, kodėl Kauno valdžia kovoja su kioskais šalia Laisvės alėjos, kai tuo tarpu Berlyne dygsta vienas turgelis po kito šalia miesto centrų - kiekviena amatininkų, liaudies meistrų ir prekiautojų iniciatyva ten labai sveikintina.

A.Karalius atkreipia dėmesį ir į Laisvės alėjos kiemus bei skersines gatves. Esą jose galėtų atsirasti erdvės subkultūroms bei tautinių mažumų veiklai. Tai suteiktų miestui šarmo ir įvairovės: drąsesnis žydų, kaukaziečių ar net žemaičių įtraukimas į viešąją erdvę suteiktų Kaunui naujo kolorito ir laisvo miesto įvaizdį.

Šarūnas Kiaunė

architektas, vadovaujantis Laisvės alėjos techniniam projektui

Laisvės alėja yra susiformavusi urbanistinė erdvė, kurios pagrindinis įvaizdis - liepų alėja, be kurios žmonių sąmonėje Laisvės alėja nebūtų Laisvės alėja. Rengdami techninį projektą stengiamės išlaikyti šį įvaizdį, praturtindami esamas erdves naujomis mažosios architektūros formomis. Bandysime gatvei grąžinti bulvaro įvaizdį, dabar ji tarsi ilga aikštė. Bulvaro įvaizdžio atkūrimas Laisvės alėjoje formuotų jaukią išskirtinę gatvės erdvę, būdingą tokio pobūdžio miestų centrinėms gatvėms. Nereikėtų pamiršti, kad techniniame projekte didelis dėmesys skiriamas ir paprastai "nematomiems" inžinerinių komunikacijų rekonstrukcijos darbams. Tačiau gaila, kad projektas neapima Laisvės alėją supančių vidaus kvartalų. Būtent kvartalų vidus yra tas didelis neišnaudotas potencialas, galintis visai Laisvės alėjos teritorijai suteikti naujos kokybės ir įkvėpti gyvybės. Laisvės alėją kvartalų viduje papildžius naujomis viešomis erdvėmis su skirtingomis funkcijomis, charakteriais, gyvenamąja paskirtimi, alėjoje bei jos prieigose atsirastų daugiau žmonių, kartu ir daugiau poreikių, daugiau vartojimo. Viena priežasčių, kodėl Laisvės alėjoje yra ramu, yra ta, kad ši teritorija menkai apgyvendinta. Viename Šilainių mikrorajono daugiabutyje gyvena daugiau šeimų, nei visoje Laisvės alėjoje. Visuomenė, politikai, nekilnojamojo turto plėtotojai, ekonomistai turėtų daugiau diskutuoti, svarstyti ir ieškoti galimybių, kaip panaudoti mirusią Laisvės alėjos vidinių kvartalų zoną. Tik sėkmingai įvykdžius kvartalų konversiją, Laisvės alėja suklestės.