Kentė daugiau kaip dešimtmetį

Tokią kaimynystę gyventojai kentė daugiau kaip dešimtmetį. Sutvarkyti apie 1 500 t bešeimininkių padangų atliekų savivaldybei kainavo daugiau nei 314 tūkst. eurų.

Sąvartyno istorija gana ilga. 2007 m. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu UAB "Belmonto takas", kuri nuomojosi žemės sklypą Eigirgalos kaime, Girnų g. 10, buvo pripažinta neteistai vykdanti ūkinę komercinę veiklą – sandėliuojanti naudotas padangas. Bendrovė buvo įpareigota neteisėtą veiklą nutraukti, o naudotų padangų atliekas perduoti tvarkančiai įmonei.

Bendrovė iki 2013 m. spalio 22 d. nuomojo žemės sklypą, jame buvo pastačiusi jai nuosavybės teise priklausiusį statinį ir sklype sandėliavo naudotų padangų atliekas.

Nuo teismo sprendimo iki 2019 m., kai "Belmonto takas" buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, jokie veiksmai dėl sklype esančių atliekų sutvarkymo nebuvo atlikti, o bendrovė nutraukė veiklą ir teismo sprendimo nevykdė.

Atsakomybę perkėlė ant savivaldybės pečių

Nors Registrų centro duomenimis, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra perduotas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos departamento pernai gavo privalomąjį nurodymą sutvarkyti 1 500 t sandėliuojamų bešeimininkių plėšytų padangų.

Tik išregistravus atliekų savininkę UAB "Belmonto takas", prievolė sutvarkyti atliekas ir prisiimti visas su tuo susijusias išlaidas buvo perkelta ant savivaldybės pečių.

"Nei NŽT, kuri sklypą perėmė valdyti nuo 2013 m., nei jokia kita valstybinė institucija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sklype sandėliuojamoms atliekoms sutvarkyti, veikė pasyviai. Tik išregistravus atliekų savininkę UAB "Belmonto takas", prievolė sutvarkyti atliekas ir prisiimti visas su tuo susijusias išlaidas buvo perkelta ant savivaldybės pečių", – apmaudo neslėpė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Pagalbos nesulaukė

Kauno rajono savivaldybės vadovai ne kartą kreipėsi į Vyriausybę ir Aplinkos apsaugos ministeriją prašydami skirti ne mažiau kaip 231, 4 tūkst. eurų šiam sąvartynui sutvarkyti. Buvo pabrėžiama, kad prašomo finansavimo skyrimas yra tikslingas ne tik siekiant išvengti žemės sklype esančių atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, tačiau ir prisiimant dalį atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos.

"Atsižvelgiant į ilgametį valstybės institucijų neveikimą ir delsimą laiku imtis veiksmų, kuris lėmė Kauno rajono savivaldybės prievolės sutvarkyti žemės sklype sandėliuojamas atliekas už šiuo metu rinkoje vyraujančias žymiai didesnes paslaugų kainas, palyginti su tokiomis, kokios jos buvo iki 2020 m., atsiradimą, valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės už šių atliekų sutvarkymą ir skirti Kauno rajono savivaldybės administracijai finansavimą", – buvo akcentuojama ministrui pirmininkui ir ministerijai adresuotuose dokumentuose. Deja, jokios pagalbos Kauno rajono savivaldybė nesulaukė.

Komentaras

Mantas Rikteris

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Minėtoms atliekoms sutvarkyti panaudotos išskirtinai Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Galvojome šiems darbams panaudoti Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP) lėšas, bet nusprendėme to nedaryti: šioms atliekoms sutvarkyti būtume panaudoję beveik visą programoje numatytą biudžetą. Dėl to būtų nukentėjusios kitos 24, be Domeikavos, Kauno rajone esančios seniūnijos, nes SAARSP lėšos naudojamos aplinkosauginiam švietimui, aplinkos apsaugos monitoringui rajone, kitoms bešeimininkėms atliekoms tvarkyti, viešosioms erdvėms apželdinti ir kt. Padangų atliekų sąvartynui sutvarkyti teko numatyti lėšų planuojant 2021 m. biudžetą.

Likvidavus nelegalų sąvartyną, baimė, kad NŽT išnuomos išvalytą sklypą ir jis vėl bus užterštas, išliko. Dėl įstatymų spragų tokioms įstaigoms, kaip NŽT, nėra prievolės informuoti savivaldybę apie planuojamas veiklas viename ar kitame sklype. Kas vyksta, dažniausiai sužinome, kai gyventojai pasiskundžia dėl kilusių problemų: triukšmo, taršos ir pan. Dauguma NŽT specialistų sprendimus priima iš kabinetų, o ne konstruktyviai bendraudami su savivalda ir gyventojais. Tokia praktika – ydinga.