Kunigas E. Darulis: būti LGBTQ+ nėra nuodėmė

Ar tiesa, jog terapija bei atvirumas kitų problemoms galėtų mus išvaduoti nuo ateities putinų bei kitų diktatorių? Ar bažnyčios atstovai ir LGBTQ+ bendruomenės nariai geba sutarti?

Apie tai buvo kalbama gegužės 11 d. Vienybės aikštėje Kaune vykusioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuotoje diskusijoje „Iš skirtingų perspektyvų apie tikėjimą ir LGBTQ+“ su aktore, visuomenininke Elžbieta Latėnaite ir kunigu Evaldu Daruliu.

Laisvės ribotumo paieškos

Visi trokštame laisvės, nepriklausomybės. Kuomet žmogus turi pamatinę laisvę, ateina kiti poreikiai: noras būti savimi, save pažinti bei išreikšti, siekti svarbių tikslų. „Būti savimi – viso gyvenimo kelionė. Laisvė man yra turėti pasirinkimą, – kalbėjo E. Latėnaitė. – Kol aš niekam nekenkiu – tol aš turiu teisę.“

Diskusijos metu abu pašnekovai sutiko dėl laisvės svarbos bei būtinybės už ją kovoti.

Kunigo E. Darulio teigimu, Dievas negali priešintis žmogaus laisvei. Ji yra tarsi savaime suprantamas reikalas. Tiesa, ji negali varžyti kito asmens gerovės. „Laisvė negali peržengti moralinių normų bei pažaboti kitų“, – pasakojo vyras.

Diskusijoje ne kartą buvo minimos iliuzijos, kaip svarbu jas suprasti bei stengtis gyventi tikrove, o ne mitais.

E. Darulis teigė tikįs, jog reikia turėti kuo mažiau iliuzijų ir kuo daugiau svajonių, kadangi iliuzijos nėra tikrovė, o svajonės dažnai išsipildo. Kita vertus, kalbėjo E. Latėnaitė, iliuzija yra tarsi proceso dalis – ypač individuali ir subjektyvi. Kuomet pasiekiamas rezultatas, iliuzija tarsi išsisklaido.

Ne vienalytė masė

Neapykanta mūsų šalyje nestebina. Su tuo sutiko ir diskusijos dalyviai. Tiesa, reikia norėti suprasti kitus, o ne juos iš karto teisti. Visi juk – savaip skirtingi.

„Nemaža dalis žmonių LGBTQ+ bendruomenės narius laiko visus vienodais, priklausančiais vienalypei masei. Jie mus mato kaip kokią organizaciją, kuri sėdi ir planuoja, ką toliau darys, ką užims. Atrodo toks nužmogintas vaizdas“, – pasakojo visuomeninkė E. Latėnaitė.

Jos nuomone, daug žmonių tiki, jog mūsų šalyje visuomet išliks tas pats neapykantos, nepriėmimo, diskriminacijos, didžiulės baimės bei demonizacijos lygis. Tačiau tai – tik iliuzija, sako E. Latėnaitė.

Elžbieta Latėnaitė. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Anot diskusijos dalyvių, jau dabar pasaulis pasikeitė ir nuolat progresuoja.

„Žmonės negali būti kaip viena masė. Visi mes esame skirtingi. Tikiu, kad viskas juda link geresnio pasaulio“, – savo pamąstymais dalijosi kunigas.

Homofobija žudo

Sprendimo būdų esti įvairių. Vienas jų – psichologinė pagalba. Pašnekovai sutiko, kad svarbiausia – žmogus bei jo gera savijauta.

„Padaryčiau, kad kiekvienas planetos žmogus turėtų prieigą prie emocinės pagalbos. Tokiu būdu mes galimai išvengtume visokių putinų, kitų agresyvių smurtautojų, diktatorių. Būtų daug mažiau problemų“, – kalbėjo E. Latėnaitė.

Kunigo teigimu, dėl vertybių verta kovoti. „Žmogus kaip asmuo yra vienodai svarbus, kad ir koks jis bebūtų“, – teigė E. Darulis.

Kuo teisiniu lygiu šalyje prastesnė LGBTQ+ žmonių situacija, tuo daugiau vyrauja emocinių problemų. Tad homofobija žudo, kalbėjo E. Latėnaitė, tiesioginiu būdu.

„Neapykanta yra labai stiprus dalykas. Ji gali būti nuodinga. Būna tokia neapykanta, kuri yra įvilkta į priėmimo rūbą. Tau sako, kad tave palaiko, bet turėtum elgtis ramiau, ne taip agresyviai“, – atviravo aktorė.

Moters teigimu, neapykanta mažina drąsą, pasitikėjimą savimi bei kitais, silpnina. E. Latėnaitė sakė, kad homofobija yra labai žiauri.

Atskirtis yra taip pat viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems taip sunku suvokti bendrystės svarbą.

Kunigas akcentavo, kad yra ypač svarbu susivokti, jog pirmoje vietoje reikia statyti asmenį, o paskui kalbėti apie taisykles ir įstatymus.

Evaldas Darulis. / LNK arch. nuotr.

„Dievui svarbu, ar tu buvai su juo ir ar tu mylėjai. O kiti dalykai – antroje vietoje. Tarpusavio meilė, žmogiškieji santykiai yra viena svarbiausių net ir maldos išraiškos formų. Reikia pradėti nuo pokalbio su žmogumi, o ne klijuoti etiketę dėl jo orientacijos“, – kalbėjo E. Darulis.

Susiskaldymas mažėja

Vienas svarbus aspektas – apie tai kalbėti viešai. Pavyzdžiui, E. Darulio parapijoje jau kuris laikas veikia LGBTQ+ grupelė. Vyro teigimu, ji gimė iš poreikio kalbėtis, diskutuoti tarpusavyje.

Jeigu daugiau žmonių atsiskleistų, būtų griaunamas mitas, jog tokių žmonių arba nėra, arba yra labai mažai. Dabar ant atsiskleidusiųjų tenka didelė našta, didelis dėmesys bei homofobija, galvoja aktorė.

„Baisiausia iki atsiskleidimo, paskui jau niekas nebaisu. Kadangi tu pats stoji į savo pusę. Kai atsiskleidi, tu tarsi sakai, kad nebesigėdini savęs. Neutralizuoji neapykantą, vidinę homofobiją“, – kalbėjo E. Latėnaitė.

Nors susiskaldymas Lietuvoje vis dar aiškiai pastebimas, pašnekovų teigimu, jis matomai mažėja. Svarbu organizuoti diskusijas, kuriose teisę pasisakyti turėtų patys žmonės, priklausantys tam tikroms marginalizuojamoms grupėms.

„Mane labai veikia lyčių stereotipai. Kai stereotipizuojama išvaizda, kūnas, plaukų ilgiai, kelnės, sijonai. Čia jau man nepatinka. Nes, man atrodo, kad šie dalykai neturi lyties: nei drabužiai, nei plaukų ilgis“, – savo mintis reiškė visuomenininkė.

Diskusijos dalyviai paliko stebėtojus pamąstymuose apie bendrystę, panašumus bei viso ko natūralumą.

„Lytiškumo žmogus nepasirenka, jis ateina iš Dievo. Tad būti LGBTQ+ nėra nuodėmė“, – kalbėjo kunigas. Jam antrino ir E. Latėnaitė: „Tai yra gyvenimo dalis, jausmas, kurio negali valdyti. Jį gali užspausti, neigti, bet tai yra labai normali gyvenimo dalis.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

To>per tikėjimo pamokas

To>per tikėjimo pamokas portretas
Dekalogas ne nuo kunigu ,o Dievo perduotas .

Senjorė

Senjorė portretas
Mudvi su kaimynka pasitarėme ir nutarėme ,kad sekmadieniais vienuoliams aukosim tik po1 centą ir ne daugiau.Labai jau įmitę kaip kurie,būtų laikas pasninkauti,persiprašau jei įžeidžiau.

per tikėjimo pamokas

per tikėjimo pamokas portretas
buvo labai jau atvirų pažiūrų kunigėli, kuris pasakė savo nuomonę, kad aplamai nėra išviso jokių nuodėmių, tai išmislas kontroliuoti žmogaus elgseną. tai buvo aktualu senovėje kai bažnyčia turėjo didžiulę galią naikinant kitatikius ar užpuolant kitatikių šalis siekiant pakeist jų tikėjimą ir žemių užgrobimą.
VISI KOMENTARAI 66
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių