Draudimo išmokos neatitinka realybės?

Pinigų nepakako

Portalas kauno.diena.lt yra aprašęs istoriją, kai elektromobilio "Tesla" vairuotojas buvo apsidraudęs kasko draudimu ir po įvykusios avarijos automobilis buvo pažeistas nepataisomai. Vyras tikėjosi, kad draudimas padengs nuostolius. Tačiau elektromobilio savininkui teko nusivilti, nes draudimas apskaičiavo gerokai mažesnę išmoką. Jos nepapakako nusipirkti atitinkantį kitą elektromobilį.

Portalas primena, kad į kauniečio vairuojamą "Teslą" įvažiavo kitas automobilis. Buvo pripažinta kito vairuotojo kaltė, užpildyti dokumentai ir prasidėjo paieškos, kaip sutvarkyti automobilį. Paaiškėjo, kad elektromobilis pažeistas taip, jog jo remontuoti neapsimoka, tad jis nebegali toliau dalyvauti eisme. Tokias išvadas pateikė tiek "Teslos" atstovai Vokietijoje, tiek Lietuvoje dirbantys nepriklausomi turto vertintojai. Pastarieji įvertino visus pažeidimus, remonto kaštus, rinkos kainas, pagal kurias turėtų būti išmokėta kompensacija, tačiau draudikai vyrui pasiūlė maždaug 15 tūkst. eurų mažesnę išmoką.

Po avarijos "Tesla" buvo nepataisoma, bet draudimo išmoka nepadengė patirtų nuostolių.

Nepriklausomi turto vertintojai portalui kauno.diena.lt pateikė savo vertinimo ataskaitą. Joje buvo pažymėta ne tik tai, kokios detalės buvo pažeistos, kiek galėtų kainuoti jų remontas, kurių detalių neįmanoma pakeisti, bet kartu ir įvertinta, kiek tokio modelio nepažeistas automobilis kainuotų Lietuvos rinkoje.

Lietuvos vertintojų rūmų (LVR) atstovai, nepriklausomi vertintojai stebėjosi, kad į jų išvadas draudikai numojo ranka ir turto vertinimo ataskaitą tiesiog ignoravo. Draudimo kompanija pati įvertino žalą ir apskaičiavo rinkos neatitinkančią kompensaciją bei nesivadovavo kasko taisyklėmis – perduoti draudėjo nuosavybėn analogišką transporto priemonę.

"Šiuo atveju "Tesla" automobilio nebuvo galima remontuoti, nes po remonto jis nebūtų saugus. Todėl draudimas turėjo padengti visus nuostolius, o ne atlyginti vidutinę rinkos kainą arba perduoti draudėjo nuosavybėn analogišką transporto priemonę. Kasko taisyklėse nenurodyta, kad bus atlyginta tik automobilio vidutinė vertė. Draudimo kompanija atliko savo vidinius vertinimus ir skaičiavimus, bet visai neatsižvelgė į nepriklausomo vertintojo parengtą ataskaitą", – stebėjosi LVR valdybos narys Dainius Gatulis.

Į ataskaitas neatsižvelgia?

Ir tai ne vienintelis atvejis, kai nepriklausomi turto vertintojai po detalę išnarsto po avarijų sugadintus automobilius, surašo didelės apimties ataskaitas, o Lietuvoje veikiančios kai kurios draudimo kompanijos į tokias išvadas nesivargina įsigilinti ir išmokas sumoka pagal savus skaičiavimus.

LVR atstovai pastebėjo, kad visų nepriklausomų turto vertintojų kvalifikacija negali kelti abejonių. Jie privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažiau kaip trejus metus darbo patirties vertinant turtą, išlaikyti kvalifikacijos egzaminus, gauti pažymėjimus, kasmet dalyvauti mokymuose, seminaruose.

O draudimo kompanijų ekspertams ir servisų darbuotojams, sudarantiems sąmatas, nekeliami bent panašūs kvalifikacijos reikalavimai.

"Draudimas turėtų į mus žiūrėti ne kaip į priešus, bet kaip į pagalbininkus. Vertinimo ataskaita turėtų būti svaresnis ir didesnę įrodomąją reikšmę turintis dokumentas nei serviso sąmata. Mes konkrečiai analizuojame žalą, nustatome objektyvią rinkos kainą, o ne iš konteksto ištrauktas detales, kurios gali būti palankios kuriai nors pusei", – portalui kauno.diena.lt aiškino kitas LVR narys Algirdas Vėgėla.

Pasak nepriklausomų turto vertintojų, pagal draudimo atlyginimo taisykles, po pranešimo apie eismo įvykį draudikai per tris darbo dienas privalo apžiūrėti transporto priemonę ir surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją susipažinti nukentėjusiam. Deja, dabar paplito visai kitokia praktika ir draudimo kompanijos žalą vertina tik pažiūrėjusios į atsiųstas nuotraukas.

"Šiuo metu dauguma draudimo kompanijų atstovų patys automobilio neapžiūri. Liepia atsiųsti nuotraukas, ir tiek. O mes apžiūrime po du tris kartus, jei reikia – ir ardome, ir ant keltuvo keliame automobilį. Mes viską nuodugniai apžiūrime ir nustatome. Vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, vertinimo metodika atliekame vertės nustatymus. Į tai įeina rinkos, atkuriamųjų kaštų, likutinė ir kitos vertės. Mes laikome kvalifikacinius egzaminus, turime turėti techninį išsilavinimą, licencijas, o draudime ekspertams nereikia jokio išsilavinimo, kvalifikacijos. Išeina, kad jie, pažiūrėję tik į nuotraukas, įvertina žalą ir sako, kad mes blogai vertę nustatėme", – draudikų atstovų elgesiu stebėjosi D.Gatulis.

Susitarimas su servisais

Nepriklausomi eskspertai pastaebėjo, kad dabar dažnai draudikai ir autoservisams persiunčia avarijoje apgadintų automobilių nuotraukas bei prašo įvertinti, kiek galėtų kainuoti remontas.  Tačiau servisų atstovai, žinodami, kad šių transporto priemonių vis tiek neteks jiems remontuoti, nelinkę skaičiuoti realių remonto kaštų.

"Servisų atstovai surašo preliminarią sąmatą. Pagal ją draudimas ir išmoka klientams, bet remontuoti už tokias sumas servisai nesutinka, kadangi automobilio remonto kaštai paprastai būna žymiai didesni ir kokybiškai suremontuoti reikia didesnės pinigų sumos. Prisimenu atvejį, kai automobilis buvo visas perkreiptas ir reikėjo jį tik nurašyti, o draudimas apskaičiavo sumą, kad neva jį galima pigiai sutvarkyti. Klausiau serviso atstovų, kodėl tokią mažą sumą pasiūlė ir ką darys, jei tas žmogus realiai atveš automobilį remontuoti. Tuomet gavau atsakymą, kad jis už tokią sumą netvarkys ir prašys draudimo atstovų sumokėti daugiau. Tada iškyla atsakomybės klausimas. Nei draudimui, nei servisui nėra jokios atsakomybės už tai, kokią sumą jie parašė", – dėstė A.Vėgėla.

Pas mus įstatymuose yra interpretacijų, leidžiančių draudikams nesivadovauti turto vertintojų išvadomis.

"Susidaro situacija, kad servisų atstovai hipotetiškai apskaičiuoja remonto kainą. Jei žmogus kitur tvarkosi automobilį, jam siūloma ta mažoji suma. Jei nusprendžia tvarkyti tuose servisuose, su kuriais draudimas sudaręs sutartis, tada pastarųjų atstovai kelia remonto darbų kainą, o tai lemia, kad kitais metais avarijų kaltininkams pakyla ir draudimo įmokų kaina", – kolegos mintį pratęsė D.Gatulis.

Anot nepriklausomų turto vertintojų, yra ne kartą tekę matyti draudimo pateiktus skaičiavimus, kokiu tarifu bus apmokėtas serviso darbuotojų darbas. Paprastai draudikai skaičiuoja, kad, be PVM, servisui už valandą turėtų būti skirta apie 20 eurų, nors vidutinis užmokestis rinkoje siekia apie 30 eurų be PVM mokesčio. Tokiu atveju draudikai taip pat siekia sutaupyti.

Kitų šalių patirtis

Nepriklausomi turto vertintojai pažymėjo, kad kitose Europos šalyse galioja kitokia praktika ir vertintojų pateikta ataskaita yra reikšmingas dokumentas

"Lietuvos vertintojų rūmai pateikė užklausas kitų šalių turto vertintojams dėl pas juos galiojančios tvarkos ir nors šiek tiek skiriasi teisinė bazė, tačiau, kilus ginčui dėl išmokos, draudimas vadovaujasi būtent nepriklausomų vertintojų pateikta ataskaita. Žinoma, ataskaitą galima skųsti, bet ar ji teisinga, jau sprendžia tik teismas. Pas mus įstatymuose yra interpretacijų, leidžiančių draudikams nesivadovauti mūsų išvadomis. Statistika rodo, kad Lietuvos draudimo kompanijose auga didžiausi pelnai", – pastebėjo A.Vėgėla.

"Anksčiau buvo realiau vertinama žala, o dabar kažkaip išsigimė ir vertintojų paruošta ataskaita draudikams nebeturi jokios reikšmės. Dabar draudimas iš karto savo darbuotojus ruošia velniškam taupymui nukentėjusio asmens sąskaita. Dėl to taupymo išeina, kad apdraustieji lieka apgauti, nes neužtenka suremontuoti automobilį taip, kad jis būtų saugus eksploatuoti ir dalyvautų eisme", – antrino jo kolega.

Draudikų pozicija

Lietuvos draudikų asociacija (LDA) pateikė savo poziciją, kodėl po avarijos automobiliai apžiūrimi nuotoliniu būdu ir kodėl ne visada kreipiamas dėmesys į nepriklausomų turto vertintojų padarytas išvadas.

"Apžiūros būdą nulemia transporto priemonės sugadinimų pobūdis, automobilio vieta ir susitarimas su klientu. Automobilis gali būti apžiūrimas draudimo bendrovės atstovų, taip pat gali būti vertinamos pateiktos sugadinimų nuotraukos ar autoservisų įvykdytos apžiūros aktai. Jei sugadinimai yra nedideli, siekiant operatyvumo, nuostolio įvertinimas, kliento sutikimu, gali būti atliekamas nuotoliniu būdu pagal pateiktas nuotraukas. Tačiau jeigu sugadinimai yra sudėtingi, apžiūrą gali atlikti draudimo bendrovės atstovas. Tam tikrais atvejais po eismo įvykio yra sunku nustatyti defektus, kol automobilis nepradedamas ardyti ar nėra apžiūrimas naudojant specialią įrangą, todėl vien tik išorinė apžiūra gali būti nepakankama, o darbų apimtis įvertinama autoservise", – komentavo LDA direktorius Andrius Romanovskis.

Anot jo, draudimo bendrovė turi teisės aktų numatytą pareigą įvertinti visą žalą, todėl, nepaisant pasirinkto apžiūros būdo, nuostolio dydis turi būti įvertintas tinkamai.

"Jeigu konkrečiu atveju kažkuris iš apžiūros būdų yra nepakankamas ar tarp šalių kyla ginčas dėl sugadinimų apimčių, gali būti pasirenkamas kitas apžiūros būdas. Vis dėlto norėtume atkreipti dėmesį, kad paprastai ginčus nulemia ne sugadinimų kiekis ir remonto darbų apimtys, o reikalingų remonto darbų galima kaina", – aiškino LDA vadovas.

Paprašius pakomentuoti, kodėl draudimo kompanijos ir su jomis bendradarbiaujantys servisai nurodo mažesnę sumą, nei yra realiai padaryta žala, tikino, kad tai esą labai reti atvejai.

"Suderinus remonto darbų apimtis ir kainą, būtent už tokią sumą automobilis ir yra suremontuojamas. Itin išimtiniais atvejais gali pasitaikyti, kad remonto darbų sąmata padidėja. Tai nutinka dėl objektyvių priežasčių – nepavykus pašalinti defektų planuotu būdu, pasikeitus užsakomų dalių kainai, paaiškėjus, kad yra papildomų defektų. Jokių susitarimų tarp remonto įmonių ir draudimo bendrovių nėra, o ginčo atveju draudimo bendrovė turi pareigą įrodyti, kad nuostolio dydis nustatytas tinkamai. Todėl klientams nederėtų pasiduoti spekuliacijoms apie draudimo bendrovių ir autoservisų susitarimus", – bandė aiškinti A.Romanovskis.

Kieno vertinimas geresnis?

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo,  kodėl draudimo kompanijos ne visada atsižvelgia į sertifikuotų turto vertintojų padarytas ataskaitas ir atlieka savo vertinimus, kurie neretai skiriasi.

Draudimas, pažiūrėjęs tik į nuotraukas, įvertina žalą.

"Suformuotoje teismų praktikoje nurodoma, kad turto vertintojo ataskaita nėra aukštesnės galios įrodymas ir yra lygiavertis draudimo bendrovės skaičiavimams, remonto įmonių skaičiavimams ar kitiems šalių pateiktiems įrodymams. Ginčo atveju kiekvienas iš įrodymų yra vertinamas ir lyginamas su kitu. Deja, bet pasitaiko atvejų, kai nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodoma remonto darbų kaina žymiai, tam tikrais atvejais net kartais, viršija realias remonto darbų sąnaudas, tokiu būdu siekiant nepagrįstai gauti didesnę draudimo išmoką. Todėl teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai šis įrodymas yra atmetamas", – savo poziciją dėl turto vertintojų ataskaitų dėstė A.Romanovskis.

Anot jo, draudimo kompanijose taip pat dirba atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turintys ekspertai.

"Teismų praktikoje pažymima, kad draudimo bendrovių ekspertų vertinimas yra tinkamas ir nelaikomas prastesniu nei turto vertintojų. Nuostolio dydį vertinantys draudimo bendrovių darbuotojai, autoservisų ekspertai neprivalo turėti turto vertintojo licencijos, kad tinkamai nustatytų nuostolio dydį. Vis dėlto yra buvę atvejų, kai draudimo bendrovės ekspertais samdo ir sudaro darbo sutartis su kvalifikuotais turto vertintojais, t.y. asmenimis, kurie turi turto vertintojo licenciją", – teigė LDA vadovas.

Komentaras

Darius Andriukaitis

Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus specialistas

Draudimo įmonės, apskaičiuodamos padarytą žalą, taiko įvairius metodus ir būdus (pvz., vertina ne tik nukentėjusiojo pateiktas nuotraukas, bet ir savo nurodyto serviso partnerio, kuriam pristatomas apgadintas automobilis, išvadas, apgadintą automobilį apžiūri ir draudimo įmonės darbuotojai), remiasi ilgamete ir kasdiene praktika administruodamos draudžiamuosius įvykius. Be to, draudimo įmonių sprendimus dėl kompensavimo priima atsižvelgdamos ir į teisminius ar ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka Lietuvos banke precedentus. Kitaip tariant, vertina ir rizikas, jei padarytą žalą ir draudimo išmoką apskaičiuos netinkamai.

Nepriklausomų turto vertintojų išvados yra svarbus argumentas, tačiau nėra absoliuti tiesa, kurią draudimo įmonės būtų įpareigotos aklai vykdyti. Draudimo įmonės visada vertina visus pateiktus dokumentus ir duomenis, įskaitant ir turto vertintojų ataskaitas. Kadangi transporto draudimas yra populiariausia ne gyvybės draudimo sritis, visos draudimo įmonės, teikiančios tokio draudimo paslaugas, turi darbuotojus, gebančius įvertinti dėl transporto priemonių naudojimo padarytą žalą.

Įmonės pačios yra suinteresuotos turėti tinkamos kvalifikacijos specialistus, kitaip atsiranda nemažai rizikų – pavyzdžiui, pralaimėti bylą teisme ir patirti dideles išlaidas bei reputacinę žalą. Visi, kurie nesutinka su draudimo įmonių siūloma kompensacija, pirmiausiai gali išsakyti savo pretenzijas bendrovei, jeigu pastaroji nesutiktų su argumentais – kreiptis į Lietuvos banką, teismą. Svarbu, kad pretenzijos būtų pagrįstos ir logiškos, šiuo atveju pasitarnautų ir nepriklausomų turto vertintojų išvados, visi argumentai turėtų būti pateikti vienu kartu.

Finansų ministerijos komentaras

Turto vertinimas, žalos dydžio nustatymas ir draudimo išmokos apskaičiavimas nėra tapatūs dalykai. Draudimo kompanijos nurodytu atveju po eismo įvykio vertina ne turtą, o žalos dydį draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreipiame dėmesį, kad turto vertintojai vertina turtą, o ne žalą, jie nevertina visų eismo įvykio aplinkybių, mažinančių įvykio kaltininko atsakomybę arba įrodančių, kad dėl žalos atsiradimo iš dalies atsakingas ir pats nukentėjęs asmuo. Įstatymai draudimo kompanijoms nenumato vadovautis nepriklausomų turto vertintojų sudarytomis turto vertinimo ataskaitomis. Turto vertintojai, sudarydami transporto priemonės vertinimo ataskaitas, dažniausiai nustato ir vertina visus transporto priemonės sugadinimus. Jie nevertina konkrečiai, kurie transporto priemonės sugadinimai yra ir gali būti tiesiogiai susiję su konkrečiu draudžiamuoju eismo įvykiu.

Draudikas žalos administravimo metu nustato, kurie transporto priemonės sugadinimai yra tiesiogiai susiję su draudžiamuoju eismo įvykiu, t.y. dėl kurių kyla civilinė atsakomybė ir draudikas privalo nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokėti draudimo išmoką. Jei būtų remiamasi tik turto vertinimo ataskaita, būtų sudėtinga nustatyti tiesiogiai su draudžiamuoju eismo įvykiu susijusių nuostolių dydį.

Tačiau transporto priemonės savininkas, turėdamas nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą, turi teisę reikalauti draudimo kompanijos pakoreguoti nustatytą žalos dydį. Kompanijai atsisakius tai padaryti, šią savo teisę asmuo gali ginti bendra tvarka teisme arba ne teismo keliu, kreipiantis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo.

Draudimo versle vis intensyviau naudojami nauji technologiniai sprendimai, leidžiantys daugybę iki tol fizinio dalyvavimo reikalavusių veiksmų atlikti nuotoliniu būdu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymas pasitelkiant technologijų pagalbą savaime nėra problema. Problema būtų netiksliai įvertinta žala. Jei asmuo nori fizinės nukentėjusio turto apžiūros, teisės aktai sudaro prielaidas jos reikalauti.

Didžiajai daliai žalų nustatyti nereikalinga turto vertintojo kvalifikacija (pvz., kai įvykio metu apgadinama viena ar kelios detalės (stiklas, žibintas, veidrodėlis ar pan.), tokiu atveju žalos dydį sudaro detalės kaina, nusidėvėjimas ir remonto darbai). Prievolė draudimo kompanijai turėti kvalifikuotą ir sertifikuotą turto vertintoją žymiai padidintų administracines išlaidas, o šie kaštai būtų perkeliami klientams, didinant draudimo paslaugų kainas.