Daugelis nežino

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus mano, kad šveplavimas domenų varduose įsigalėjo dėl interneto eros pradžioje buvusios galimybės naudoti tik anglų kalbos raides interneto adresuose, o vėliau dėl nežinojimo ir išplėtotos infrastruktūros nebuvimo, kai IDN (angl. Internationalized Domain Names) domenų naudojimui nėra nepritaikyti socialiniai tinklai, e. paštas ir kitos sistemos.

„Daugelis turbūt nežino, kad yra galimybė registruoti domenus, kurių varde būtų savitųjų lietuviškų raidžių. Jeigu vis dėlto pasiryžtama registruoti tokį domeną, po metų IDN domenas dažnai yra nepratęsiamas, nes nenaudojamas. Nenaudojamas dėl to, kad paslaugų teikėjai nesukūrė visapusiškos infrastruktūros – patogaus ir sklandaus tokių domenų veikimo interneto svetainėms, e. paštui ir kitoms paslaugoms“, – teigia T. Mackus.

Konkurentų svetainė

Pasak T. Mackaus, žmonės priprato rašyti interneto svetainės adresą ne specialiai šiam tikslui skirtame interneto naršyklės adreso lauke, o „Google” paieškos laukelyje. Be to, dažnai rašomas ne visas domenas, o trumpesnis domeno vardas arba tik prekių ženklas.

„Tai tapo įpročiu, kuris neskatina taisyklingai rašyti, nes „Google” paieškos rezultatų lange rodomos nuorodos į interneto svetaines neatsižvelgiant, ar užklausa buvo švepla, ar taisyklinga. Tokio įpročio rizika – klaidingas nukreipimas į konkurentų arba net suklastotas interneto svetaines.

Esame pastebėję atvejų, kai tuo pačiu vardu pasiekiamos dvi konkuruojančios svetainės, tik vienos iš jų domenas – šveplas, kitos – taisyklingas, su lietuviškomis raidėmis. Jeigu IDN domenas paliekamas laisvas, o naudojamas tik šveplas, tuo gali pasinaudoti konkurentai įkurdami savo domeną. Ypač tai pavojinga, kai domeno vardas yra bendrinės kalbos žodis“, – įspėja T. Mackus.

Daugelis turbūt nežino, kad yra galimybė registruoti domenus, kurių varde būtų savitųjų lietuviškų raidžių.

Keista situacija

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) mokslininkė doc. dr. Dainora Maumevičienė pastebi paplitusį šveplavimo reiškinį ne tik socialiniuose tinkluose, bet net ir valstybės institucijų e. pašto laiškuose.

„Lietuviškų diakritinių ženklų nerašymas ypač gajus socialinėse medijose, kur paskyras turintys naudotojai komentuoja, dalijasi patirtimi, rašo tekstus netaisyklingai. Dažnai pasiteisinama, kad rašyti lietuviškais rašmenimis – nepatogu arba tam nepritaikytos išmaniųjų ar mobiliųjų programėlių klaviatūros.

Stebina ir tai, kad atsakydami į e. laiškus, o toks laiškas yra laikomas oficialiu dokumentu, lietuviai taip pat švepluoja, ypač tais atvejais, kai atsakymai ar laiškai rašomi mobiliaisiais įrenginiais ar išmaniaisiais telefonais. Glumina, kai net valstybinių institucijų atstovai rašo atsakymą šveplai, nepaisydami reikalavimo kalbėti ir rašyti taisyklinga valstybine kalba“, – sako doc. dr. D. Maumevičienė.

Mokslininkės teigimu, oficialiuose e. pašto laiškuose šveplavimo įprotis paplito ne tik dėl to, kad galima greitai atsakyti pasinaudojant bet kokiu mobiliuoju įrenginiu, bet ir dėl pasikeitusio požiūrio į e. laiškus.

„Į e. pašto laiškus atsakoma panašiai kaip į žinutes pokalbių programėlėse „Viber“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt. Kai kuriais atvejais laiškų rašymo ir atsakymų pateikimo formatas tampa toks pat, kaip pokalbis – be pasisveikinimo, siuntėjo pasirašymo ir kitų atributų“, – pastebi pašnekovė.

Lietuviai vengia

KTU SHMMF mokslininkė doc. dr. D. Maumevičienė atkreipia dėmesį į kitą problemą – vengimą naudotis lokalizuota programine įranga dėl prastos vertimų į lietuvių kalbą kokybės.

„Tiek kalbininkų, tiek programuotojų bendruomenės diskutuoja ir priima sprendimus atskirai, nekviesdamos į diskusiją viena kitos. Nėra bendro susitarimo ir galbūt net noro diskutuoti. Dažnai programinę įrangą lokalizuoja net ne vertėjai.

Daugelis vertimo paslaugas teikusių įmonių iki pirmųjų lokalizavimo paslaugų atsiradimo vadinosi vertimų biurais. Atsiradus programinės įrangos lokalizavimo poreikiui, norėdamos užimti didesnę rinkos dalį, pradėjo vadintis lokalizavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, nors realiai tų paslaugų kai kurios iki šių dienų nesuteikia, atlieka tik elementarų vertimą.

Dėl nedidelės rinkos, atviro dialogo nebuvimo ir kitų priežasčių lokalizavimas Lietuvoje yra suprantamas ne visai taip, kaip reikėtų. Pavyzdžiui, Airijoje, kur veikia dideli lokalizavimo centrai, programinio produkto užsakovai, programuotojai, būsimi naudotojai ir vertėjai-lokalizuotojai dirba kartu. Tuomet įmanoma diskusija ir lankstesnė prieiga prie lokalizuojamo produkto, o tai lemia aukštesnę vertimų kokybę“, – aiškina doc. dr. D. Maumevičienė.

Pasak mokslininkės, daug klaidų programinės įrangos vertimuose pasitaiko dėl mašininio vertimo naudojimo. Nors mašininis vertimas ir dirbtinis intelektas sparčiai tobulėja, kokybiško vertimo į lietuvių kalbą tokiomis priemonėmis tikėtis neverta tiek dėl lietuvių kalbos ypatybių, tiek dėl mažai esančių išteklių.

Be šveplavimo domenų varduose, socialiniuose tinkluose ir prastų programinės įrangos vertimų į lietuvių kalbą, KTU ekspertai pastebi ir lietuviškų interneto svetainių profesionalaus lokalizavimo užsienio rinkoms stoką dėl pernelyg menko užsienio kalbų mokėjimo ir piktnaudžiavimo mašininiu vertimu.