Medieną iš miško tempiantys vagišiai anksčiau ar vėliau įkliūva. Taip teigia Kauno miškų urėdijos darbuotojai. Tačiau šiukšlintojams, pasak jų, miškuose yra tiesiog rojus. Jie darbuotis čia gali beveik nebaudžiami.

Perspėja ir gyventojai

„Didžiausios žalos pridaro smulkūs vagys, kurie dažniausiai yra asocialūs asmenys. Turi pjūklą, nusipjauna 3-4 medžius, ir viskas. Pjaunama ir benzininiais pjūklais. Būna keista, kad bedarbis, pajamų neturintis žmogus turi už ką įsigyti nepigų benzinpjūklį“, – kalbėjo  Kauno miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Kęstutis Markevičius.

Jis tikina, kad visos vagystės iš miško yra išaiškinamos. Šiemet užfiksuoti trys atvejai, kai Kauno urėdijai priklausančiuose miškuose  iš viso buvo pavogta apie 8 kubinių metrų išvartų, ir vienas atvejis, kai savavališkai iškirsti medžiai. Pernai pasitaikė du atvejai, kai išpjauta nuo dviejų iki 10 kubinių metrų medienos. Baudos pažeidėjams siekė nuo 200 iki 400 litų. Žala miškui užpernai įvertinta 880, pernai – 1500 litų.

Pasak K.Markevičiaus, miškininkai nuolat zuja po miškus, todėl ir lengva pastebėti, kai kas nors dingsta. Labai budrūs ir aplinkiniai gyventojai. „Gyventojai mums skambina vos miške pamatę svetimą automobilį ar išgirdę šūvį“, – pasakojo miškininkas.

Tikrina aplinkines sodybas

Kaip miškininkai išsiaiškina, kas pavogė medieną? Pavyzdžiui, kai Karmėlavos girininko pavaduotojas pastebėjo, kad miške trūksta išvartų, kaltininkas buvo susektas apėjus aplinkines sodybas ir patikrinus juose buvusią medieną.

„Atskiriam pagal kelmų storį, pjovimo būdą. Prie kelio esanti mediena žymima specialiais dažais. Kiekvienas girininkas yra sudėjęs savo žymeklius ir juos suskaičiavęs. Kai tik jų pritrūksta, važiuoja per aplinkinių gyventojų kiemus ir ieško. Girininkas turi žinoti savo valdas, mišką ir žmones, kurie aplink gyvena“, – aiškino miško apsaugos darbuotojas.

Minėtu atveju nustatyta, kad kelis nuvirtusius medžius priglaudė sunkiai besiverčiantis, tačiau stikliuko nevengiantis vyras. Kaltininkas buvo rastas per dieną.

Sumokėti baudą (25-50 litus) ir atlyginti žalą apsiėmė jo mama. Kai inspektoriai rado pavogtas išvartas, jos jau buvo supjaustytos. „Keisčiausia, kad jie turi ir savo miško“, – traukė pečiais K.Markevičius.

Kartais kaltininkai užtinkami dar nusikaltimo vietoje. Pavyzdžiui, Vilkijos giririnkas Regimantas Vyšniauskas, tikrinęs lankomiausias vietoves, pastebėjo vyrą, tvarkantį šakas. Netoliese rastos penkios nupjautos eglės – iš viso 8 kubiniai metrai medienos. Paaiškėjo, kad tai vietos gyventojas. Jis aiškino, kad iš matymo pažįstamas žmogus davė jam pjūklą ir paprašė nupjauti medžius. Žala aplinkai įvertinta 1 144 litais, dėl įvykio vyksta tyrimas.

Pagal taisykles išpjovė ne savo mišką

Vagiama daugiausiai tuomet, kai jau būna pašalę, bet dar nėra sniego – taip mažiausia tikimybė palikti pėdsakus. „Vieni bando teisintis sakydami, kad galvojo, jog savo mišką pjauna, kiti prisipažįsta turėję vilties, kad jų nepagaus“, – vardijo K.Markevičius.

Jo teigimu, pasitaiko ir kuriozinių atvejų. „Kolegos iš Utenos paparašė padėti sugauti kaunietį, kuris išpjovė labai daug valstybinio miško (apie 300 kubinių metrų). Suradom tą žmogų. Paaiškėjo, kad jis turi miško pjovimo bendrovę. Gavus užsakymą iš miško savininko, buvo prašyta matininko atmatuoti plotą, kuriame reikia nupjauti medžius, tačiau kai darbas buvo baigtas, paaiškėjo, kad pjauta ne toje vietoje. Mediena konfiskuota, už darbą nesumokėta. Pradėta byla, vyksta tyrimas. O buvo pjauta pagal visas taisykles: paliktas tinkamas kelmų aukštis, darbo vietos sutvarkytos, tik darbuotasi valstybinėje žemėje, o ne privačiame miške“, – stebėjosi miškų urėjos atstovas.

Žvėreliai susipjausto kojas

Didžiausią pavojų miškams vis dėlto kelia šiukšlintojai. „Žvėreliai į butelių duženas susipjausto kojas, vaikšto galvą įkišę į gamtos gerbėjų išmestus plastikinius butelius. Atrodo, visi žino, kad šiukšlinti negalima, ir ne tik miške, bet šiukšlės vis tiek velkamos į mišką tiesiog maišais. Čia rasi visko: nuo sauskelnių iki padangų. Tai bėda, kurią neaišku, kaip išspręsti“, – skundėsi K.Markevičius.

Pasak jo, pasitaiko net ir tokių įžūlių atvejų, kai pralaužiamos miške esančios užtvaros, privažiuojama prie pat žvėrių šėryklų, ten pakeičiami automobilio tepalai, o senieji čia pat ant žolės išpilami.

Pažeidėjus nubausti galima tik patiems inspektoriams juos užtikus šiukšlinančius arba nufilmavus įrengta stebėjimo kamera. „Bandėm įrengti nuo judesio įsijungiančias filmavimo kameras, bet viena iš dviejų buvo pavogta", – sakė K.Markevičius.

Apsiriboja pagrūmojimu

Šiuo metu už šiukšlinimą miške gresia bauda iki 100 litų. K.Markevičius stebėjosi, kodėl prieš pusantrtų metų buvo panaikinti baudos kvitai, nes tokia supaprastinta tvarka buvo patogi ir neužimdavo daug laiko, jeigu pažeidėjas sutikdavo su bauda.

Norint skirti smulkią baudą, kai buvo ne vietoje išmestos šiukšlės ar ant žolės pastatytas automobilis, dabar reikia sugaišti daug laiko. Anot K.Markevičiaus, vien protokolui surašyti prireikia valandos. Tuomet tenka pasikviesti pažeidėją į kontorą, kad jis parašytų pasiaiškinimą. Todėl neretai apsiribojama tik piršto pagrūmojimu.

„Įvedus naują tvarką, baudų sumažėjo 6-10 kartų“, – tvirtino urėdijos atstovas.

Pernai Kauno urėdijoje miškuose kilo keturi gaisrai. Jie didelių nuostolių, pasak K.Markevičiaus, nepadarė: išdegė 0,6 ha miško paklotės.

Šiemet gesinti degančios žolės miške važiuota du kartus. Už gaisro sukėlimą gresia bauda iki 1000 litų.

Kauno miškų urėdijoje šiais metais pagauti du brakonieriai, tačiau kaltinimus neteisėtu elgesiu miške jie apskundė, vyksta tyrimai. Už brakonieriavimą gresia 500-1000 litų bauda su teisės medžioti atėmimu. Pernai Kauno urėdijos miškuose buvo nustatyti 8 brakonieriavimo atvejai. Dažniausiai brakonierių aukomis tampa taurieji elniai ir šernai.