„Dėmesio visiems“: kaip atpažinti ir ką daryti?

Pasikartokime veiksmus

„Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą, gyventojams reikia įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir susipažinti su skelbiama informacija“, – ramiai aiškina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas.

Tik ten bus pateiktos konkrečios rekomendacijos, kurių privaloma griežtai laikytis. Kai žinome pirmuosius veiksmus, esame atsparūs panikai ir nesiimame neapgalvotų veiksmų. Tuomet įsijungia algoritmas su nurodymais, ką ir kaip turime daryti. Toks informavimo modelis pasirinktas neatsitiktinai: nuo to, kaip laiku ir sėkmingai perspėjami žmonės, priklauso ne tik jų saugumas, bet ir bendras valstybės institucijų įvaizdis ir visuomenės pasitikėjimas.

„Turime pasiruošti, kad mažiausiai 72 valandas  galėtume išgyventi neišeidami iš namų – turėkite maisto, vandens atsargų, vaistų, higienos priemonių. Jei tektų evakuotis, reikėtų būti pasiruošus svarbiausius dokumentus, jų kopijas, žibintuvėlį, nešiojamąjį radijo ar televizijos imtuvą, baterijų, pirmosios medicinos pagalbos rinkinį, maisto ir geriamojo vandens, grynųjų pinigų, patogius batus ir drabužius. Visa tai paranku laikyti išvykimo krepšyje“, – tai, kas jau girdėta, bet visada svarbu, kartoja tarnybos vadovas.

Griauna interneto mitą

Vienas didžiausių mitų – įsitikinimas, kad krizės metu internetas veiks nepriekaištingai. E. Trunovas paaiškina, kad vienareikšmio atsakymo dėl ryšio nėra, nes viskas priklauso nuo nelaimės pobūdžio.

Jei mobiliojo ryšio operatorių infrastruktūra nepažeista, tačiau vienoje vietoje susirenka labai daug žmonių ir bando vienu metu naršyti ar skambinti, tinklas gali patirti sunkumų. Tokiu atveju interneto greitis drastiškai krinta, nors paslaugos iš esmės veikia.

Dar sudėtingesnis scenarijus, jei ryšio operatorių tinklai būtų tiesiogiai pažeisti – tada toje vietovėje gali nebūti nei balso, nei duomenų perdavimo paslaugos.

Įdomu, kad net ir tokioje kritinėje situacijoje išlieka galimybė prisiskambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112 naudojantis kito operatoriaus tinklu. Be to, specialistai primena, kad pastatuose įrengta stacionari laidinė infrastruktūra taip pat gali būti naudojama kaip stabilus ryšio kanalas.

Telefonas tyli?

Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria tarnybos: gyventojų skundai, kad negavo perspėjimo pranešimo į savo mobiliuosius telefonus.

E. Trunovas pabrėžia, kad pranešimai siunčiami visiems vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose ši funkcija yra aktyvuota. Rekomenduojama iš anksto pasitikrinti nustatymus ir įjungti perspėjimo pranešimų priėmimą pagal oficialias instrukcijas.

„Perspėjimo pranešimus gali gauti ir gyventojai, naudojantys neišmaniuosius telefonus. Be to, visuomenė informuojama ne tik žinutėmis“, – E. Trunovas įsitikinęs, kad apie krizę nepavyks nesužinoti.

Tačiau valstybė negali garantuoti, kad jūsų įrenginys bus įjungtas ar įkrautas, todėl čia vėl svarbus tampa radijas. Radijo imtuvas yra lengvas, maitinamas baterijomis ir, svarbiausia, jam nereikia nei „Wi-Fi“, nei mobiliųjų duomenų. Jei dingtų elektra ar nutrūktų internetas, radijas patikimai atliktų savo funkciją net ir evakuacijos metu.

Kaip pasiruošti telefoną pranešimams gauti?

Dauguma naujų išmaniųjų telefonų perspėjimo pranešimus priima automatiškai, tačiau saugumo dėlei verta pasitikrinti nustatymus patiems.

„Android“ vartotojams:

Eikite į „Nustatymai“ ir paieškos laukelyje įveskite „Saugumas ir skuba“ (arba „Emergency alerts“).

Įsitikinkite, kad parinktis „Belaidžiai skubūs pranešimai“ yra įjungta.

„iPhone“ vartotojams:

Eikite į „Nustatymai“ > „Pranešimai“ („Settings“ > „Notifications“).

Slinkite į pačią apačią iki skilties „Government Alerts“ („Vyriausybės perspėjimai“).

Įsitikinkite, kad visos parinktys (pvz., „AMBER Alerts“, „Emergency Alerts“) yra įjungtos.

Svarbu:

Jei naudojate senesnio modelio telefoną ir pranešimų negaunate, nustatymuose gali tekti rankiniu būdu įvesti kanalą 578 (lietuvių kalba). Detalias instrukcijas kiekvienam telefono modeliui rasite oficialioje svetainėje LT72.lt.

Visuomeninio transliuotojo atsparumas

Daugeliui jaunosios kartos atstovų gali kilti klausimas: kodėl XXI a. valstybė vis dar prioritetą teikia LRT radijui ir televizijai, o ne, pavyzdžiui, socialiniams tinklams? Atsakymas – technologinis atsparumas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paaiškina, kad LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, yra įpareigotas užtikrinti nepertraukiamą informacijos sklaidą net ir sudėtingiausiomis sąlygomis. Tai apima techninį pasirengimą, rezervines sistemas ir aiškiai apibrėžtas procedūras.

„Skirtingai nei socialiniai tinklai ar naujienų portalai, kurie priklauso nuo interneto ryšio, algoritmų ar platformų veikimo, radijas ir televizija gali veikti ir tada, kai dalis infrastruktūros sutrikusi“, – sako Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas E. Trunovas.

Jis nenuvertina šiuolaikinių technologijų, tačiau pabrėžia, kas yra laiko patikrinta ir specialiai parengta krizinėms situacijoms:

„Svarbu tai, kad informacija niekada neperduodama tik vienu kanalu. Jei tik leidžia galimybės ir aplinkybės, ji lygiagrečiai skelbiama ir kitose platformose: naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse ir mobiliojoje programėlėje „LT72““.

Galiausiai svarbu suprasti, jog perspėjimo sistema sukurta taip, kad pasiektų kiekvieną, nepriklausomai nuo jo technologinių įgūdžių. Nuo sirenų kaukimo iki SMS žinučių – visa ši grandinė veikia tam, kad visuomenė neliktų baimėje ar dezinformacijos erdvėje. Žinojimas, kaip veikia šios sistemos ir kokių veiksmų imtis išgirdus garsą, yra geriausias būdas išlikti ramiems ir priimti racionalius sprendimus bet kokios krizės akivaizdoje.