Vaizdas prie Zapyškio bažnyčios sukėlė tikrą audrą: ar čia vieta betono luitams?

Netoli Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios atsiradusios žvilgsniui sunkios konstrukcijos akių nepaglostė. Jas išvydę žmonės internete žėrė kritiką sumanytojams akcentuodami, kad supiltas betonas primena aerodromą ir reikalavo grąžinti pirminį aplinkos vaizdą, kai čia plytėjo žalia veja. Taip pat pridūrė, kad betonu vizualiai užgožiama ne tik teritorija, bet ir vietos istorinė dvasia.

Tačiau Kauno rajono valdžios atstovai ramina – matomas įgyvendinamo projekto vaizdas dar nėra baigtinis.

Darbai – dar nebaigti

Kaip portalui kauno.diena.lt pirmadienio popietę sakė Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas, teritorijoje, esančioje už minėtos bažnyčios šventoriaus, link Nemuno, šiandien nuklotoje betoniniais luitais, atsiras vieta, skirta renginiams. Jo žodžiais tariant, iš dalies tai bus amfiteatras.

Kauno rajono savivaldybės turima pradinė projekto vizualizacija

„Kadangi pati bažnytėlė yra labai kukli, maža, o jos viduje telpa nedaug žmonių, lauke galėtų vykti miestelio šventės ir kiti didesni renginiai, suburiantys simfoninį orkestrą, chorą. Ši teritorija yra atskirta nuo bažnyčios, tai – ne bažnyčiai, o valstybei priklausanti žemė. Galbūt dabar matomi betono luitai ir išgąsdino žmones, tačiau tai – tik darbų pradžia, o ne galutinis rezultatas. Grindinys keisis, jo pagrindą ketinama dekoruoti, atsiras ir suolelis“, – ramino pašnekovas.

Kauno rajono savivaldybės turima pradinė projekto vizualizacija

E. Mališausko teigimu, įgyvendinti pastarąjį projektą patikėta architektui Gintarui Prikockiui, daugelį metų dirbusiam su Kultūros paveldui priskiriamais objektais. 

Atskleidė planus

Pirmadienio pavakarę Kauno rajono savivaldybės atstovams išplatinus pranešimą, jame pasisakė ir G. Prikockis. Jo teigimu, visa šventoriaus teritorija jau išklota specialia rulonine velėna, jokia invazija čia neplanuojama. Netrukus 1 ha ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas, taip pat bus suformuoti ir apšviesti pėsčiųjų takai.

„Tarp šventoriaus ir Nemuno pakrantės formuojamas 130 metrų ilgio pėsčiųjų takas ir viešųjų renginių vieta. Dalis tako bus padengta granito plokštelėmis, likusi dalis bus grublėto betono. Per visą tako ilgį bus įrengtas glazūruotos keramikos suolelis, dekoruotas rankų darbo plytomis su senoviniais ornamentais“, – sakė architektas.

Kaip rašoma, G. Prikockis tvirtino, kad nuo suolelio bus galima grožėtis vaizdais į abi puses: iš vienos pusės čia atsiveria Nemunas ir Kulautuvos pušynai, iš kitos – gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Reaguodamas į socialiniuose tinkluose pastabas dėl liejamo betono, architektas patikino, kad užbaigus darbus, vaizdas gerokai pasikeis.

Projekto vadovė Jurgita Rakauskaitė rajono savivaldybės išplatintame pranešime pabrėžė, kad tvarkant bažnyčios aplinką nebuvo nukirstas nė vienas medis. „Šiaurės vakarinėje dalyje augantis senas gluosnis smarkiai išpuvęs, tačiau jis vienišai bažnytėlei sudaro gražią draugiją, todėl nusprendėme medį palikti“, – sakė projekto vadovė.

Vertins specialistai

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, taip pat antrino Kauno rajono mero patarėjui užsimindamas, jog kol kas nevertėtų daryti skubotų išvadų.

Tai, ką matau nuotraukose, truputį sukrečia.

„Sudarysime komisiją iš departamento atstovų arba pavesime Kontrolės skyriaus specialistams peržiūrėti visus dokumentus bei suderintas procedūras. Gavę išvadas vertinsime, dabar labai sunku komentuoti. Tai, ką matau nuotraukose, truputį sukrečia. Natūraliame slėnyje esantis objektas turėtų išlaikyti kiek įmanoma daugiau natūralumo Aišku, viskas priklauso ir nuo fotografijos rakurso“, – svarstė jis, o paklaustas, kada bus atliktas minėtų niuansų patikrinimas, prasitarė, jog suplanuoti veiksmai bus atlikti per artimiausią savaitę. Procesas esą šiek tiek užtruks, nes minėtos procedūros buvo derintos maždaug prieš dvejus metus.

Du šimtatūkstantiniai projektai

Kaip portalui detalizavo E. Mališauskas, Kauno rajono savivaldybė Panaudos sutartimi 2016 metais perėmė iš Vilkaviškio vyskupijos laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti žemės sklypą ir jame esantį pastatą – bažnyčią, kuri daug metų stūksojo nenaudojama, užrakinta. Taip buvo nuspręsta esą todėl, kad Vilkaviškio vyskupija, atstovaujanti bažnyčiai, negalėtų čia vykdyti projektų.

„Tam, kad bažnyčia būtų įveiklinta ir labiau tarnautų  žmonėms, Kauno rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio vyskupija pasirašė sutartį. Tuomet Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovai parengė projektus. Viename iš jų numatyta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkyba. Kitame – Zapyškio senojo miestelio teritorijos atgaivinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“, – teigė Kauno rajono mero patarėjas.

Pasak jo, viena seniausių gotikinio stiliaus Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Lietuvoje jau restauruota, atlikti archeologiniai tyrimai, įrengta šildymo sistema, sutvarkytas balkonas, įrengtos pagalbinės patalpos, pastatyti kryžiai. Atliekant archeologinius tyrimus, atkasti buvusios varpinės pamatai. Taip pat perlaidoti šventoriuje buvusių žmonių palaikai, įrengtas osarijus, liaudiškai vadinamas kaulinyčia.

Tačiau galutinius pastato tvarkybos darbus planuojama baigti 2020 metų vasarį. Projekto vertė siekia 820 tūkst. eurų. 627 tūkst. eurų šiam projektui skyrė Kultūros ministerija, likusią dalį – rajono savivaldybė.

O Zapyškio senojo miestelio teritorijos atgaivinimo ir pritaikymo bendruomenės poreikiams projekto įgyvendinimą, atsieisiantį dar brangiau – 850 tūkst. esą ketinama baigti 2021 metų sausį, tačiau galutinį rezultatą rangovas žada jau kitąmet vasarą. 200 tūkst. eurų šiam tikslui skyrė Žemės ūkio ministerija, likusią dalį finansavo rajono savivaldybė. Bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbus planuojama pristatyti visuomenei 2020 metų liepą, per Šv. Jono Krikštytojo atlaidus.