- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl nenumatytų darbų pabrango Kauno sporto halės bei S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijų darbai.
Savivaldybė su sporto halės rangovais „Versina“ šią savaitę pasirašė sutarties pakeitimą, pagal kurį bus atliekama papildomų 231 tūkst. eurų vertės darbų, pabranginančių visą rekonstrukciją iki maždaug 9,5 mln. eurų.
Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis, tokių situacijų vykdant rekonstrukciją pasitaiko beveik visada.
„Visada nutinka taip, kad atsiranda nenumatytų projekte aplinkybių, visose rangos darbų sutartyse yra pagrindinė kaina ir susitariama tam tikra suma papildomiems darbams, kurių neįmanoma nustatyti projekto rengimo ir pirkimo metu“, – sakė jis.
Vykdant S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją taip pat teko atlikti nenumatytus darbus, pabranginusius projektą 1,1 mln. eurų.
Pagal stadiono rekonstrukcijos sutartį, buvo numatyta darbus atlikti už 35 mln. eurų, tačiau maksimali galima projekto vertė su minėtu rezervu yra 46 mln. eurų.
Abiem atvejais papildomi darbai gali šiek tiek pavėlinti rekonstrukcijos pabaigą.
Halės grindyse betono keliskart daugiau nei dokumentuose
Pradėjus ruoštis halės rekonstrukcijai paaiškėjo, jog reikės išardyti daugiau metalo konstrukcijų, išaugo numatomo išardyti grindų betono ir nukasamo grunto kiekis, taip pat nustatyta, kad reikia papildomai išardyti suskilusias sienas.
„Buvo planuota, kad visas Halės betono dangos sluoksnis yra devyni centimetrai ir paskaičiuotas 9 cm sluoksnio išdaužymas ir išvežimas, o pradėjus daužyti paaiškėjo, kad tikrasis sluoksnis yra 29 centimetrai“, – pasakojo T. Metelionis.
Taip pat nurinkus apdailą paaiškėjo, jog metalinių konstrukcijų, kurioms būtina atlikti priešgaisrinį dažymą, taip pat yra gerokai daugiau nei iš pradžių galvota.
„Dėl šių dviejų pagrindinių priežasčių padidėjo kaina“, – sakė savivaldybės atstovas.
Jis pabrėžė, kad kadangi šiam projektui naudojamos Europos Sąjungos lėšos, pakeitimai projekte suderinti su Centrine projektų valdymo agentūra.
„Neatmestina, kad toliau vykdant darbus gali atsirasti ir kitų papildomų darbų, todėl galutinės vertės tiksliai prognozuoti neįmanoma“, – sakė T. Metelionis.
Sporto halės rekonstrukcija pradėta šiemet birželį. Numatyta, kad po atnaujinimo pastato plotas padidės 1,5 tūkst. kvadratinių metrų.
Bus atnaujinama šildymo, vėdinimo sistema, transformuojamos erdvės, taip pat bus stengiamasi atkurti autentiškas detales, sunaikintas per sovietmečiu vykdytą rekonstrukciją.
Stadione teko griauti prastai sumūrytas pertvaras
Panaši situacija susiklostė ir rekonstruojant S. Dariaus ir S. Girėno stadioną: nuardžius cokolinį aukštą paaiškėjo, kad teks griauti ir iš naujo statyti pertvaras, kurias buvo numatyta palikti.
„Buvo planuota palikti pertvaras, pagilinti grindis ir įrengti patalpas. Tačiau nuardžius apdailą paaiškėjo, kad ten plytos ne sumūrytos, o, galima sakyti, sudėtos ir suglaistytos tinku“, – pasakojo T. Metelionis.
Nustačius, kad ekonomiškiau bus konstrukcijas nugriauti ir jas mūryti iš naujo, šie darbai papildomai kainavo 1,1 mln. eurų.
Manoma, kad daugiau siurprizų stadiono rekonstrukcija pateikti nebeturėtų.
„Jau turbūt šansų, kad atsiras papildomų darbų yra mažai, nes senos konstrukcijos praktiškai visos yra nuardytos ir pamatyta, toliau yra jau nauja statyba ir ten siurprizų būna mažiau“, – sakė T. Metelionis.
Dėl papildomų darbų nusikėlė ir tikėtina darbų pabaigos data: dabar numatoma, jog stadiono rekonstrukcija bus baigta antrojoje kitų metų pusėje.
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos sutartį su Turkijos statybų bendrovė „Kayi Construction“ Kauno savivaldybė pasirašė pernai birželį.
Po rekonstrukcijos stadiono vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., visos tribūnos bus uždengtos stogu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje2
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu105
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...