Kauno darnaus judumo planas – gairės už ketvirtį milijono eurų

Ketvirtadienio vakarą pristatytas naujausias Kauno miesto darnaus judumo plano variantas. Nepaisant to, kad planas kurtas dvejus metus, kad prie jo dirbo tarptautinė keturių organizacijų atstovų komanda, o jų darbas įvertintas 240 tūkst. eurų, jo kūrėjai buvo apipilti kauniečių klausimais ir pastabomis.

Kaip be automobilių?

Į pristatymą susirinkusiems Kauno gyventojams didžiausią nerimą kėlė išgirsti planai riboti eismą ir automobilių skaičių miesto centre, „vienas automobilis šeimai“ politika bei per mažas dėmesys nuo centro nutolusiems rajonams.

Plano kūrėjų komanda, kurią sudarė bendrovės „Civitta“, „ROM Transportation Engineering Ltd.“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo instituto ir MB „Pupa–strateginė urbanistika“ atstovai, akcentavo, kad ribojimas ir skatinimas kuo mažiau naudotis automobiliais bus proporcingas viešojo transporto galimybėms užtikrinti patogią ir greitą kelionę nuo durų iki durų, akcentuota susisiekimo bemotoriu transportu saugumo ir patogumo būtinybė, o taip pat tinkamas judumo valdymas. Ir visa tai vardan mažesnės oro taršos, eismo saugumo ir pan.

Tačiau susirinkusieji į tokius pažadus reagavo nepatikliai. Jie siūlė realistiškai žvelgti į galimus pokyčius viešajame transporte, nes jų reikėtų vos ne kardinalių.

Žmonės klausė, kaip jiems nuosavus automobilius iškeisti į dviračius ar autobusus, jeigu kelionės pastaraisiais laiko sąnaudos kai kuriais atvejais pailgėtų kelis kartus, jau nekalbant apie problematišką susisiekimą su miesto prakraščiais ar Kauno rajonu.

Prakalbus apie vaikščiojimą pėstute kaip sveiką ir netaršią susisiekimo alternatyvą, Romainių gyvetojai kėlė klausimą, kada pas juos atsiras šaligatviai. Ko vertas pėsčiųjų skatinimas, jeigu tai yra nesaugu?  „Esame 30 metų prijungti prie Kauno miesto, ir infrastruktūra visai nesutvarkyta“, – kalbėjo viena romainiškė.

Kitas kaunietis klausė, ar iki jis sulauks pensijos, jau galės be kliūčių dviračiu saugiai pervažiuoti Kauną. Vyras atkreipė dėmesį, kad dviračių infrastruktūra dabar yra padrika, nepatogi, neaiški.

Gyventojams užkliuvo ir tai, kad parkavimo problemą gyvenamuosiuose rajonuose siūloma spręsti skatinant šeimas turėti ne daugiau kaip vieną automobilį. Plano rengėjas akcentavo, kad niekas nebus draudžiama, nesiūloma jokių konkrečių mokestinių priemonių, bet kaip pavyzdį tokio reguliavimo jis pateikė tvarką, kai antras automobilis apmokestinamas gerokai brangiau nei pirmasis.

„Su šiuo planu nesiekiame 100 proc. viską uždengti Tai būtų lengvas darbas ir nereikėtų dvejus dirbti, kad visur numatyti pėsčiųjų, dviračių takus, viešąjį transportą. Didesnis klausimas yra nuo ko pradėti, kai turi ribotas galimybes. Priimdami sprendimus rėmėmės matematiniu transporto modeliu, analizės duomenimis, apklausinėjom tikslines grupes, tikrai buvo kompleksiškai žiūrima, girdima. Tai, ką jūs matote, yra bendras rezultatas, kompromisinis, kuris šiek tiek tenkina visas puses. Tikrai nėra, kad viena ar kita miesto dalis ar transporto rūšis uždominuoja“, – sakė „Pupos“ atstovas urbanistas T.Jonauskis.

Senamiestis taps transporto getu?

Plano ašis yra siekis sumažinti automobilių miesto centre, pradedant senamiesčio atlaisvinimu nuo transporto.

Viešai skelbtoje kiek senesnėje darnaus judumo plano versijoje kaip viena svarbių dedamųjų į geresnę situaciją buvo nurodytas projektas „Zona be CO2“. „Ši zona turėtų atsirasti iki 2030 metų, įrengiant automatines eismo ribojimo priemones. Projektas įgyvendinamas taikant dviejų tipų priemones, skirtas mažinti kelionės automobiliu į centrą patrauklumą: stovėjimo vietų skaičiaus mažinimas, suteikiant prioritetą statyti aplinkai draugiškas priemones ir dviejų eurų CO2 mokestis pagrindiniuose įvažiavimuose į miesto centrinę dalį“, – buvo nurodę plano kūrėjai.

„Apmokestinimo tikslas – kad Senamiestyje sumažėtų automobilių ir atsirastų daugiau vietos žmonėms. Eismas nėra uždraudžiamas, o stengiamasi neturėti tranzitinio eismo, kad kuo mažiau transporto jį pravažiuotų“, – portalui kauno.diena.lt kiek anksčiau yra aiškinęs vienas prie plano besidarbavusių urbanistų – Tadas Jonauskis.

Žmogus, turėdamas reikalų Senamiestyje, ir jame pasistatęs automobilį ir dabar moka už  parkavimą. „Kaip ten paskui bus, ar kažkiek valandų Senamiestyje jis bus nemokamas, ar ne, to nedetalizuojame. Dabar atvažiavęs į Senamiestį sumoki už parkavimą, bet kiaurai važiuojantys per Senamiestį neapmokestinami, arba tie, kurie parkuojasi nelegaliai. Mintis yra tokia, kad kontrolė turėtų būti jau prieš įvažiuojant į centrą ir tokiu būdu atgręžti erdves žmonėms“, – tuomet sakė T. Jonauskis.

Po plano korekcijų tam tikslui, kad labiausiai vertinamose Kauno vietose pavyktų sukurti aplinką, kuri būtų su minimaliu triukšmu ir tarša, siūloma pasitelkti kiek švelnesnes priemones, pavyzdžiui, apmokestinti tik taršesnių automobilių įvažiavimą į, pradžiai, Senamiestį.

Į pristatymą atvykęs architektas Linas Tuleikis pasigedo nurodytų silpnųjų Kauno darnaus judumo plano vietų. Įrengus mieste transporto getą, pakraščiuose padidės tarša, pakraščių užgrūdimas automobiliais padidės. Kaip modeliavote šiuos dalykus, kur tos grėsmės, kokio jos dydžio, kaip padidės tarša?“ – klausė L.Tuleikis.

T.Jonauskis argumentavo, kad centro užterštumas tik mažės, nes suveiks kompeksinės priemonės, tarp kurių ir vadinamasis Kėdainių tiltas, kuris turėtų sumažinti tranzitinį eismą nuo Birštono ir šv.Gertrūdos gatvių. Centre siūloma diegti ir išmaniąsias automobilių srautų valdymo sistemas, pavyzdžiui, realiuoju laiku informuojant, kur yra laisvų parkavimo vietų, greičiau, tad ir mažiau teršiant bei keliant triukšmo pavyktų pasistatyti automobilį.

Be to, šiuo metu gyventojai, anot jo, irgi kenčia, centro gyventojų kiemai užgrūdami atvykėlių transporto priemonėmis.

Sulaukė tik trijų oficialių pastabų?

Plano rengėjai pasakojo, kad jam aptarti iki šiol buvo surengti penki vieši renginiai, šešios tikslinių grupių diskusijos. Rengėjams patarinėjo ir speciali 15 ekspertų grupė. Į aptarimus buvo įtraukti įvairių bendruomenių, viešųjų įstaigų, tarp kurių – gydymo ir vaikų ugdymo bei švietimo įstaigos.

„Sudalyvavo mažiausiai 500 žmonių“, – skaičiavo T.Jonauskis. Tačiau rengėjai, anot jo, per visus dvejus metus, kol buvo rengiamas planas, iš išorės  gavo vos tris oficialias pastabas, atėjusias iš išorės.

Renginio dalyviai klausė, ar tai nesukėlė įtarimų dėl pasirinktų informacijos sklaidos priemonių ir įdėtų pastangų įtraukiant visuomenę. Kai kurie atėjusieji teigė, kad tarp parodytų gautų pastabų nemato savo siųstų. Jas rengėjai pažadėjo priimti, ir įvertinus galbūt atsižvelgti koreguojant planą, prieš jį pateikdami užsakovui – Kauno miesto savivaldybei.

Nemokamas transportas – ne išeitis

Projekte pateikti ir siūlymai dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai plėtoti ir pritaikyti kasdienėms, o ne vien rekreacinėms kelionėms. Pavyzdžiui, dviračių saugyklos prie mokyklų, kitų viešųjų įstaigų, požeminių perėjų, įkalnių pritaikymas visų gyventojų poreikiams. „Apskritai Kaune labai daug viešųjų laiptų. Jų suskaičiavome net 60“, – sakė T.Jonauskis.

Plane užsimenama apie Kauno miesto ir rajono viešojo transporto sistemų vieningą bilietą.

„Dešimt metų laukėme ir pagaliau sulaukėme! Mes pasirengę derėtis ir kompensuoti Kauno rajono gyventojų pervežimą“ – sakė Kauno rajono savivaldybės atstovas. Anot jo, jeigu viešasis transportas dažniau kursuotų ir būtų patogesni marštrutai, daugiau žmonių išliptų iš automobilių ir persėstų į viešąjį transportą.

Po klausimą apie nemokamą viešąjį transportą, T. Jonaukis teigė, kad tai ne išeitis. „Lemiamas veiksnys, žmogus važiuos viešuoju transportu, ar ne, yra greitis, o ne kaina“, – sakė urbanistas.

Sumažėjus automobilių srautai centre, kelionės nukryptų ir spūstys padidėtų ant M. K. Čiurlionio tilto, Česlovo Radzinausko tilto ir Varnių tilto.

„Šiek tiek pailgėtų automobilių nuvažiuojami atstumai dėl alternatyvių, ilgesnių maršrutų pasirinkimo, tačiau sumažėtų oro ir triukšmo tarša miesto centrinėje dalyje“, – konstatavo plano rengėjai.

Susipažinus su pagrindiniais plano aspektais, kai kurie susirinkusieji sujudo, ar numatytos gairės nesikerta su mieste neseniai įvykdytais ar baigiamais vykdyti projektais. „Ar nereikės ardyti ir daryti iš naujo?“ – buvo klausiama iš salės.

Pavyzdžiui, rekomenduojama tobulinti viešojo transporto stotelių stogines, nors jos dar visai neseniai yra pastatytos. 

Kai kurie pasigedo geležinkelio, vandens transporto įtraukimo į šį planą, teiravosi, ar tirta ne gyventojų, o krovininio transporto įtaka centro užterštumui ir triukšmui. Atsakymas – Kaune galėtų atsirastų uperis, keliantis per Nerį ties Baltų ir Žeimenos gatvėmis.

Savivaldybė: Tai tik gairės

„Visi atsakymai – labai abstraktūs“, – nusivylė Romainių bendruomenės „Naujieji Romainiai“ tarybos narė Indrė Morkūnienė. Konkrečių sprendimų pasigedo ir ne vienas kitas atėjęs į pristatymą, tačiau plano rengėjai akcentavo, kad tai yra strateginis planas, nurodantis kryptį, o ne parenkantis konkrečius detalius sprendimus kiekvienam gyvenimo atvejui.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras praėjusią savaitę portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo metu srautai į miesto centrą valdomi apmokestinant parkavimą šioje miesto dalyje.

Anot jo, net jeigu ir būtų nuspręsta ateityje apmokestinti įvažiavimą į miesto centrą, gyventojams toks mokestis tikrai nebus taikomas.

Savivaldybės atstovas akcentavo, kad šiuo metu dar nenuspręsta, kurie Darnaus judumo plane sudėti siūlymai bus planuojami įgyvendinti bei kaip jie galėtų būti įgyvendinti.

„Darnaus judumo planas yra tik gairės. Dar nėra sukurta ir patvirtinta konkretaus modelio“, – teigė P. Keras.

Plano, skirto spręsti susisiekimo iššūkiams mieste iki 2030 metų, sprendinius dar turės patvirtinti miesto taryba. Kasmet savivaldybė, atsižvelgdama į esamą situaciją ir į tai, kaip pasiteisina priemonių, kurių imtasi, planą ir priemones galės koreguoti.

Šis strateginis kompleksinis planas apima viešąjį transportą, dviratininkus, pėsčiuosius, logistiką, eismo saugą ir kitas temas.

Anot T.Jonauskio, darnaus judumo planus pasirengti miestus yra įpareigojusi Susisiekimo ministerija. Kaunas vienintelis tokio plano dar nebaigęs rengti ir nepasitvirtinęs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kam dar planas

kam dar planas portretas
už tūkstančius, jei ir taip judam darniai nuėmus mikriukus.

...

... portretas
Gal kam atrodo 'puiku' ir arklių traukiamas transportas?..

Puiku

Puiku portretas
Visi kritikuotojai pamiršta kad patys kvėpuoja užterštu oru, serga širdies ir kraujagyslių ligomis, plaučių įskaitant onkologiniais susirgimais ir bet to atsisėdę ant dviračių numes savo papildomus kg. Žinoma lengviau auginti pilvą ir kritikuot ! Sveikintina iniciatyva !!!
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių