Tai, kad du broliai būtų kraujo donorai, pasitaiko retai. Kauniečiai broliai Antanas ir Vytautas Damarackai yra ne paprasti, o Garbės donorai: vienas šį kilnų vardą pelnė prieš ketverius metus, o kitas – prieš savaitę.

Aštuoneriais metais vėliau

"Garbės donoro ženklą ir tai liudijantį raštą įteikė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Tai vyko Vilniaus kongresų rūmuose. Buvo suvažiavę donorai iš visos Lietuvos, tik iš Kauno mažokai – kelionei buvo skirti du autobusai, o užsipildė tik vieno pusė", – pasakoja V.Damarackas ir rodo apdovanojimus.

Jam antrina brolis Antanas ir atidaro dėžutę, kurioje – taip pat Garbės donoro ženklas. Tik jį gavęs anksčiau ir todėl jo numeris – šeštas, o Vytauto – 37-as.

"Vytautas pradėjo reguliariai duoti kraujo aštuoneriais metais vėliau nei aš", – skaičiuoja dvejais su puse metų už brolį vyresnis Antanas ir priduria, kad jis kraujo yra davęs 88 kartus, o Vytautas – 42.

Kodėl Vytautas tiek daug pavėlavo? Bijojo?

"Nieko aš nebijojau, o pavertėte mane bailiu, – pyksta Vytautas, prisiminęs, kai prieš ketverius metus rašėme apie Antaną ir citavome jo žodžius, kad brolis adatų ir kraujo bijo. – Paprasčiausiai nebuvau donorystei pribrendęs, o kai apsisprendžiau, tai ir nuėjau į kraujo centrą."

Turi būti sveiki

Vis dėlto Vytautas neneigia brolio pavyzdžio. Antanas pirmą kartą kraujo davė prieš 40 metų, tarnaudamas sovietinėje armijoje. Tačiau tikru donoru tapo nuo 1996-ųjų.
Kaip ir Vytautas, kraujo duoda kas pustrečio–tris mėnesius. Kai užsidarė Kauno kraujo donorystės centras, kur prasidėjo jų kaip altruistų biografija, vyrai važiuoja į Kauno klinikas ir duoda kraujo čia esančiame donorystės centre.

Eina atskirai, nesitardami, kartais prasilenkia vienos ar dviejų dienų intervalu. Antanas medikams visada apnuogina ir ištiesia kairę ranką, Vytautas – dešinę. Abiejų kraujo grupė – ta pati, ketvirta.

"Mus vadina retakraujais, nes ketvirtos kraujo grupės žmonių yra mažai. Reikalingiausias – pirmos grupės, jis visiems tinka. Mes, lyg vampyrai, galime imti kraują iš visų, o duoti tik ketvirtos  grupės žmonėms", – aiškina Antanas.

Kai pritrūksta šios grupės kraujo, neretai prašoma A. ir V.Damarackų pagalbos. Jei jau būna praėję nemažai laiko po paskutinės donacijos, broliai visada padeda.
Vyrai per metus gali duoti kraujo ne dažniau kaip penkis kartus, moterys – keturis. Viena dozė – 500 mililitrų.

"Per dažnai duoti kraujo negalima", – paaiškina Antanas.

Medikai ne laiku kraujo net ir neimtų, kaip ir iš nesveikų žmonių. Prieš kiekvieną donaciją tikrinama net ir Garbės donorų sveikata: pamatuojamas kraujospūdis, nustatomas hemoglobino kiekis ir panašiai.

"Nesveikas būdamas neprasmuksi, net ir anketoje nuslėpęs, kad negaluoji. Pagaliau kaip galėtum slėpti, jei dovanoji kitiems gyvybę? Nebent taip daro tie, kurie kraują parduoda. Kartą, girdėjau, gydytoja žmogui sako: ateik, kai išsiblaivysi, o jis atsakė, kad jam šiandien reikia pinigų", – pasakoja Antanas.

Jaučiasi lyg ant sparnų

Kodėl Antanas ir Vytautas duoda kraujo jau daug metų ir be jokio atlygio?

"Malonu, kai kam nors padedi, – trumpam susimąsto Vytautas. – Juk kraujo, kai jo reikia mirštančiam ligoniui, niekuo nepakeisi."

Antanas šyptelėja prisiminęs kaip mama, jų gailėdama, ragino persigalvoti ir rūpintis tik savimi.

"Bet kaip neduosi? – tarsi savęs klausia vyras. – Nuleidžia po pusę litro kraujo, o savijauta – tarsi ant sparnų iš kraujo centro išskrendi."

Antanui birželio viduryje, per vardadienį, sukako 60 metų. Jubiliatas pabrėžia, kad tokiu metu gimęs atsinešė, kaip įprasta sakyti, Antano vardą. Kam atitenka jų duotas kraujas, broliams visai nesvarbu.

"Mes jį skiriame sergantiems, nukentėjusiems nepažįstamiems žmonėms. Ir visai nesinori sužinoti, kam būtent davei. Davei, ir dūšiai gera. Nesvarbu net ir tuomet, kai žmogus pats kaltas dėl prarastos sveikatos. Juk saulė šviečia visiems, ir mūsų kraujas tebūna skirtas tam, kam reikia", – nuoširdžiai kalba Antanas.

Daryti gerus darbus

Ar brolių pavyzdžiu seka jų artimieji? Vytautas, dirbantis Nacionaliniame Kauno dramos teatre Scenos įrenginių baro viršininku, sako, kad visai neseniai viena bendradarbė užsimojo tapti donore, bet ji sirguliuoja, tai dabar duoti kraujo negali.

Antanas tikina donoryste užkrėtęs ne vieną draugą ir pažįstamą.

"Svarbiausia tai, kad donoru gali būti tik sveikas žmogus. Ne kaip kosmonautas, nes absoliučiai sveikų nėra. Kai aš, nusprendęs būti donoru, pasitikrinau sveikatą, gydytoja pasakė, kad galiu kibirais kraujo duoti. Dabar penktą kibirą varau", – taip dovanotą kraujo kiekį skaičiuoja Garbės donoras A.Damarackas.

Jis – Ekskomisarų biuro saugos tarnybos apsaugos darbuotojas, buvęs boksininkas. Antanas juokauja, kad ne vienam varžovui yra praliejęs kraują, o dabar jį kompensuoja kitiems. Iš tiesų vyrą valdo kilnumas.

"Vieni aukoja pinigus per labdaros akcijas, kiti – produktus maisto bankui, o mes – dalelę savo kraujo. Juk reikia daryti gerus darbus", – įsitikinęs Antanas.

Jo brolis Vytautas irgi sveikas ir stiprus. Dabar jau ne tik dėl savęs, bet ir dėl donorystės saugo ir stiprina sveikatą. Įpročiu tapo kas rytą išsispausti citrinų sulčių ir išgerti jas su vandeniu prieš pusryčius, dar nieko nevalgius.

"Jau šešeri metai taip darau. Išmokau būdamas gastrolėse Paryžiuje. Tada, pirmą kartą šių atskiestų sulčių išgėrus, atsimenu, galva iš karto pabudo", – pasakoja Vytautas, su teatru išmaišęs visą Lietuvą ir daugelį užsienio šalių, teatre dirbantis jau 40 metų.

Turėdamas laisvo laiko Vytautas žvejoja. Ir būti gamtoje, ir žuvis valgyti, be abejo, sveika. Broliai skaičiuoja, kad iki 65-erių metų, kol galima būti donorais, liko ne tiek jau daug. Jie skuba daryti gerus darbus ir tam ragina visus vyrus.

"Moteris reikia tausoti. Neatsitiktinai Vilniuje vykusioje donorų šventėje dauguma jos dalyvių buvo vyrai", – pastebi Antanas, Garbės donoro vardą priskiriantis ir savo žmonai, jį suprantančiai ir pritariančiai vyro pasiaukojimui kitiems.

Antanas donorystę propaguoja televizijos laidose, buvo "Lietuvos garbės" dalyviu, yra gavęs Kauno savivaldybės apdovanojimą – Gerumo plytą, Burmistro Petro Vileišio medalį.

"Na ką, broli, gerumą tęsim toliau", – atsisveikindamas plačiai šypsosi Antanas, ir Vytautas jam tvirtai pritaria.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad reguliariai kraujo duodantys žmonės, per avariją ar sudėtingą operaciją stipriai nukraujavę, išgyvena lengviau. Pasaulyje nėra nieko, kas galėtų pakeisti donoro kraują. Jo reikia žmonėms, nukraujavusiems dėl patirtų sunkių sužalojimų, operacijų, žarnyno kraujavimo, komplikuoto gimdymo, kitų priežasčių. Perpilant kraują gydomi kraujo ligomis ar vėžiu sergantys žmonės.

Pagarba

Neatlygintini kraujo donorai skatinami, suteikiant Garbės donoro vardą (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip dešimt metų aktyviai dalyvavusiam donorystės veikloje. Garbės donoras turėjo teisę gauti Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją.

Nusipelniusio donoro vardas suteikiamas ne mažiau kaip 30 kartų nemokamai davusiajam kraujo ar 150 kartų – plazmos (skystoji kraujo dalis, gaunama atskyrus eritrocitus ir trombocitus).

Donorystės žymūno vardas suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 20 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 100 kartų – plazmos.

Donorams, davusiems kraujo atlygintinai, išmokama piniginė kompensacija (40 litų), davusiems neatlygintinai – dovanėlės.

Prieš savaitę Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimai buvo įteikti 119, Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimai – 28 kraujo donorams. Aukščiausias kraujo donoro apdovanojimas – Garbės donoro vardas kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu buvo suteiktas 39 asmenims.

Kraujo donorais gali būti

Sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus.

17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėjų.
Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

Sistolinis arterinis kraujospūdis 180–100, diastolinis 100–50 mm Hg.

Hemoglobino kiekis donoro kraujyje – moterų ne mažiau kaip 125 g/l, vyrų ne mažiau kaip 135 g/l.

Negali duoti kraujo

Asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis, linkę kraujuoti, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.

Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.

Kraujo tyrimai

Prieš duodant kraują nustatoma kraujo grupė,
Rezus faktorius,
Kell antigenas,
hemoglobino kiekis kraujyje.
Kiekvieną kartą davus kraujo, jis ištiriamas dėl virusinių hepatitų B ir C, ŽIV, sifilio.
Jei patvirtinama, kad paimtas donoro kraujas yra nesveikas, jis sunaikinamas.