Bohemiškos poros receptas, kaip išsaugoti santuoką

"Čia ne mums pavyko išgyventi kartu – čia Tautvydai pavyko. Nes mano kumštis jau seniai buvo nutaikytas į jos mielą žavią nosytę. Jei jis tik būtų pasiekęs… Bet visa laimė, kad ji sugeba laiku atšokti kaip puspadis nuo bato", – perkeltine prasme savo santykius apibūdina prie stalelio kavinėje sugrįžęs G.Patackas.

"Su tuo visiškai sutinku – kaip tik apie tai mes ir kalbėjomės", – šypteli Tautvyda.

Buitis ir būtis susilygina

Buitis namie visą laiką buvo ant Tautvydos pečių. "Tautvyda buities problemas sprendžia taip, kaip aš – būties. Buitis – taip pat ledkalnis, kurio tik 10 proc. kyšo viršuje. Buitis ir būtis čia susilygina. Tautvydai atrodo, kad jos buitis užima didžiulę proporciją, bet man jos buičiai palaikyti reikia 90 proc. būties iškosėti", – sako G.Patackas.

Kartu pora yra užauginusi dukrą Gudrūną ir sūnų Gajų. Sūnus Gintaras iš pirmosios G.Patacko santuokos turi du jau suaugusius vaikus Luką ir Gytį. Ar auklėjant atžalas dalyvavo bohemos liūtu vadinamas G.Patackas? "Mane augino tėvas asfaltas, / mane augino gatvė mama / todėl aš kaltas, todėl aš kaltas / todėl ši žemė man svetima, – apie savo pasaulėžiūrą kalba poetas. – Man atrodo, apie auklėjimą tuo viskas pasakyta."

"Vaikai užauginti, anūkai užauginti. Dabar lauksime proanūkių pasirodant. Proanūkiai – tai protingi anūkai. Čia bus Tautvydos genties anūkai. Mano – praanūkiai, nuo prabos. Nesugrįšime iš Prahos", – eiliuoti pradeda G.Patackas. "Gerai, kad tu – ne arabas", – tą patį eilėraštį tarsi pratęsia Tautvyda.

Vadina mieląja beduine

"Santuoką reikia atnaujinti santakoje. Tautvyda ten labai mėgsta atnaujinti santykius", – juokaudamas toliau žodžiais žaidžia poetas. Kodėl po 30 metų jie nusprendė oficialiai atnaujinti santuokos įžadus? "Kadangi santuoka – yrantis elementas, ją reikia nuolatos atnaujinti, kas penkerius metus maždaug", – tikina G.Patackas.

Tikroji Tautvydos ir Gintaro santuokos data – rugpjūčio 14 d. "Įbauginti Dalios Teišerskytės ir Anatolijaus Čupkovo perlinių vestuvių, po kurių jų santuoka iširo, pavyzdžio, drebėdami laukiame šios datos. Aš šiąnakt visą naktį nemiegosiu ir kasysiuosi sau kiaušus, nes kiaušai – tai du tobuli perlai", – ironizavo kūryboje poetiškai paleistuvauti (pasak literatūrologo Valentino Sventicko) nevengiantis G.Patackas.

Pokalbį poetas baigia taip pat eilėraščiu, kuriame – ir švelnūs žodžiai Tautvydai: "Tie telefono pokalbiai naktiniai / teleportuojantys kažkur erdves / dviem durniams o mieloji beduine / tik popierius čia viską atkentės / šlagbaumus ir kates suvažinėtas / kaip trūksta man tavųjų pastangų / nes nesimaudo prabangoj monetos / o popieriniai pinigai baugu / vau aš ne šitą parašyt norėjau / o sheet'ą tik palikti parašoj / prašyčiau eiti su manim kūrėjau / ir nesakykite jau galui oj".