Naujos patirtys
Atsinaujinusi Ąžuolyno biblioteka jau ne sykį įrodė esanti kur kas daugiau, nei lentynose nugarėlėmis besiglaustančios knygos. Čia organizuojamos parodos, pristatymai, susitikimai, kūrybinės dirbtuvės. Vykdydami Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Etnoąžuolynas: paveldo pažinimo ir kūrybos erdvė“, bibliotekininkai prieš pat Velykas miestiečius pakvietė į marginimo vašku pamoką. Per 20 minučių į penkiolika laisvų vietų užsiregistravo dvigubai daugiau žmonių.
„Neturėjome kito pasirinkimo – vietoj vienos grupės užsiregistravo dvi“, – laiku nesustabdyta registracija, anot bibliotekininkių, jiems kainavo ilgesnes darbo valandas, tačiau miestiečiams buvo tarsi išankstinė Velykų dovana.
Kaunietė Remigija sutiks 50-ąsias Velykas, tačiau ji nė sykio kiaušinių nemargino vašku. Žibuoklių, pienių žiedus prie kiaušinio lukšto lipdė, į kojinę suko, žolelių nuovire mirkė.
„Mėgstame naminį, nesakau, kad visuomet sveiką, bet naminį maistą, o kiaušinius Velykoms visada dažome natūraliomis priemonėmis. Nepamenu, kad būtume naudoję kokius nors lipdukus, maistinius dažus“, – Remigija džiaugėsi bibliotekos suteikta galimybe praplėsti akiratį ir galbūt prisijaukinti jai naują – marginimo vašku – techniką. Juolab kad ypatingo pasiruošimo tam nereikia, o visas reikalingas priemones ji turi savo namuose.
„Marginimui naudojamas medinis pagaliukas arba pieštukas su metaliniu smeigtuku, plokščia galvute. Tinka ir vielutė, svarbu, kad nesudegtų įdėjus į karštą vašką, neišsilydytų. Taip pat reikalingas stovas indui arba paprasčiausia aromaterapinė žvakidė. Koks vaškas tinka geriausiai? – po dirbtuves pasklidęs malonus medaus kvapas kalbėjo už edukatorę, sertifikuotą tautinio paveldo produktų kūrėją Vitą Tomkutę-Taujanskienę. – Žinoma, tik natūralus bičių.“
Procesas: priemonėmis pasirūpino bibliotekininkai, todėl dirbtuvių dalyviams beliko išlaisvinti rankas ir fantaziją. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Negailėkite – daužkite
Kaunietei Ievai visos išvardytos priemonės – ne naujiena, o į edukacines dirbtuves ji esą užsuko mažai repeticijai prieš didžiąją pavasario šventę. Kartu pasikvietė ir tetą.
„Prieš kiekvienas Velykas išmarginame apie 20 kiaušinių. Nemažą dalį jų giminėms padovanojame, – Ievai ant kiaušinio lukšto meistriškai liejant saulutes buvo akivaizdu, kad jos ranka įgudusi labiau nei likusių dalyvių. – Aš savamokslė, tiesiog geriau sekasi. Gal dėl to, kad labai patinka.“
Ievos bendravardė, į edukaciją atvykusi su sūnumi, pirmenybę per Velykas teikia kitoms marginimo technikoms. Veikiausiai dėl to pirmieji vaško lašai neklusniai lipo prie jos laikomo kiaušinio lukšto.
„Esame naudoję ir ryžius, ir žoleles, bet pastaruosius kelerius metus pamėgome vienkartinių servetėlių techniką. Kaip viskas vyksta? Skirtinguose induose pasiruošiu dažus, imu kiaušinį, apvynioju jį servetėle ir užpilu šaukštą vienos spalvos. Tada imu naują servetėlę, vėl apvynioju kiaušinį ir pilu šaukštą kitos spalvos. Servetėlių vynioju ir spalvų pilu tiek, kiek noriu, o tada palieku lėkštėje džiūti“, – ypatingų įgūdžių šiai dažymo technikai, anot Ievos, nereikia. Priešingai, nei marginti vašku. Čia, kaip pabrėžė V. Tomkutė-Taujanskienė, svarbu ne tik minties laisvumas, rankos lengvumas, bet ir jos greitumas. Inde ištirpus vaškui labai svarbu nedelsti piešti, antraip vaško lašas liks ne ant kiaušinio lukšto, o ant smeigtuko galo.
„Pažiūrėkite, jau daug geriau. Gal, visgi, kiaušinius ne tik servetėlėmis, bet ir vašku marginsime. Tik kai tokie gražūs, gaila bus daužti“, – Ievai dvejojant dėl velykaičių likimo, edukatorė patikino, kad margučius daužti būtina.
Velykos – gamtos pabudimo šventė, žyminti prasidėsiantį naujų metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu, todėl ir kiaušinis simbolizuoja atgimimą.
„Kiaušinių marginimas – tarsi mandalos kūrimas. Parašome linkėjimą ir daužiame. Taip mes paleidžiame gyvybę“, – ridendami velykaičius, V. Tomkutės-Taujanskienės teigimu, budiname žemę.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Natūralūs dažai
Edukacijos metu visomis būtiniausiomis priemonėmis – nuo piešimo pagaliuko su adatėle iki kiaušinio, pasirūpino organizatoriai. Susirinkusiems beliko klausyti, ką pasakoja V. Tomkutė-Taujanskienė, ir čia pat žinias taikyti praktiškai – ant rudų ir baltų kiaušinių lukštų.
„Pagrindiniai ornamentikos principai – brūkšnelis ir taškelis. Jis – visa ko pradžia, begalinis gyvenimo ratas, ilgaamžiškumo simbolis“, – žodžius V. Tomkutė-Taujanskienė iliustravo ant stalų paskleistais atspausdintais lapais su ornamentų pavyzdžiais ir pintinėlėmis su jos pačios margintais velykaičiais.
Ji pati kiaušinius įprastai pradeda marginti prieš kelias savaites, o ruoštis procesui – dar anksčiau. Nors naudoja ir maistinius dažus, sertifikuotai tautinio paveldo produktų kūrėjai arčiau širdies natūralūs, išgaunami iš žolelių, svogūnų lukštų ar juodalksnio žievės. Pastaroji, kad išleistų savo sodrią spalvą, turi ilgiau pastovėti. Ruošiant juodalksnio dažus, svarbu ne tik laikas, bet ir dar keli komponentai – rūdys su rūgštimi. Tinka raugintų burokėlių ar kopūstų rūgštymas ir jo turi būti daugiau – ne šaukštas ar du. Antraip neįvyks reakcija, kuri graužia metalą.
„Galima naudoti vinis, skardas. Svarbu, kad būtų rūdžių“, – kalbėdama šaukštu juodą skystį inde maišė ir pirmuosius jame nugrimzdusius margučius žvejojo V. Tomkutė-Taujanskienė.
Spalvos intensyvumas priklauso ne tik nuo laikymo dažuose trukmės, bet ir nuo kiaušinio, todėl po dešimties minučių vienas gali būti švelniai pilkas, o kitas gerokai tamsesnis, tačiau tiek vienas, tiek kitas – nepakartojamas ir vienintelis.
„Prisipažinsiu, kad ir pati nesitikėjau tokio rezultato“, – viena edukacijos dalyvių juokavo, kad marginimo vašku pamoką jai primins ne tik margutis, kurį, nepaisant edukatorės patarimo daužti, ji laikys spintelėje už stiklo, bet ir juodalksnio dažų taškas ant kelnių.
(be temos)