Bendras tikslas – sumažinti ilgalaikį nedarbą

  • Teksto dydis:

Gyventojų užimtumo problemos, ilgalaikis nedarbas ir jo priežastys – šias ir daugiau temų aptarė Kauno rajono savivaldybėje apsilankę Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Judita Stankienė ir Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius.

„Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių. Labiausiai nerimą kelia nemažas ilgalaikių bedarbių skaičius, beveik 1,4 tūkst.“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Užimtumo tarnybos 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruoto nedarbo rodiklis yra 8,1 proc., Kauno apskrityje – 8,9 proc., o Kauno rajone – 8,8 proc.

Nemažėjanti bedarbių statistika kelia nerimą ir Kauno apskrities VMI viršininkę: „Turime ieškoti priežasčių ir daugiau galimybių, kaip padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.“

Anot T. Bielozarevičiaus, ilgalaikio nedarbo priežasčių yra daug – tai žemas išsilavinimo lygis, nepakankama patirtis, specialieji poreikiai, pasyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, artimųjų slauga, įsiskolinimai, motyvacijos, socialinių įgūdžių ir mobilumo stoka. Be to, socialinių pašalpų gavėjai nesuinteresuoti konkuruoti darbo rinkoje ir daugiau dirbti, taip pat nenori mokytis ar įgyti kvalifikaciją.

Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių.

„Kauno rajonas nėra išskirtinė savivaldybė šiuo klausimu, nedarbo lygis panašus ir kituose regionuose. Sudėtingiausia yra pasienio savivaldybėse. Mes aktyviai dirbame Kauno rajono seniūnijose, matome problemų, kodėl žmonės nenori dirbti. Dauguma ilgalaikių bedarbių renkasi gauti pašalpas, o ne dirbti“, – tvirtino Užimtumo tarnybos atstovas.

„Turime pripažinti, kad pakeisti dalies ilgalaikių bedarbių nuomonės mums nepavyks, – jie tiesiog nenori ir nedirbs, bet turime padėti kitiems, kurie nori pokyčių gyvenime, tik nežino, nuo ko pradėti“, – įsitikinęs meras.

Pasitarimo metu buvo nuspręsta susisteminti ilgalaikių bedarbių sąrašą į tikslines grupes, pagal priežastis, kodėl jie nedirba ir neieško darbo, tai leistų išgryninti sąrašą asmenų, kuriems reikalinga konkreti pagalba.

Tarnybų atstovai kartu su savivaldybe susitarė dar aktyviau bendradarbiauti, rengti įvairius informacinius seminarus ilgalaikiams bedarbiams, pristatyti jiems visas programas, papasakoti, kokios pagalbos gali sulaukti iš tarnybų ir savivaldos. Taip pat aktyviau dirbti kartu su seniūnais, kurie yra arčiausiai žmonių, juos pažįsta ir žino jų problemas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Taip lengvai negautu pasalpu,tai eitu dirbti,arba dirba neoficialiai ir gauna pasalpas,ne spresti o tikrinti reikia.Kitaip nieko nebus. Islaikys ir toliau juos dirbantieji,atskaityti pinigai nugula ju kisenese

CHA

CHA portretas
Nedirbu, nes pensiją pratęsė iki 65 metų, o būnant 62 sunkiai dirbti nėra jėgų, o į valdininkus nepriims. Nuosprendis-3 metai biržoje. Patys taip norėjot.

Anonimas

Anonimas portretas
sėdi ponai išsipustę ir "sprendžia" nedarbo problemą...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių