Verslininkų ir miesto valdžios bendradarbiavimas – raktas į sėkmę

Veiks drauge

"Visuose miestuose, kur vyksta didžiausia miesto plėtra, mes stengiamės bendrauti su miestų vadovais, nes jie kuria miestų viziją, o vystytojai ją įgyvendina. Visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje vyksta urbanizacija – didieji miestai auga, tankėja, o visuomenė sensta ir gyventojų skaičius mažėja. Tai atneša savų iššūkių, todėl daug diskutuojame apie miestų planavimą, kaip jie turi būti pritaikyti šiuolaikiniam žmogui, reikalavimus automobilių aikštelėms, patogesnį susisiekimą, teritorijų planavimą, būsto nuomos rinkos legalumą ir kitais klausimais", – sakė per 50 nekilnojamojo turto (NT) vystytojų ir šiame sektoriuje dirbančių įmonių vienijančios LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.

LNTPA atstovai, susitikę su Kauno miesto meru ir administracijos vadovais, aptarė glaudesnes verslo ir miesto savivaldos bendradarbiavimo galimybes bei išsakė būtinybę įtraukti akademinę miesto architektų, urbanistų bendruomenę kuriant teritorijų planavimo viziją ir priimant, keičiant esamą tvarką, taisykles.

Verslininkas Robertas Jocius pasakojo, kad iki šiol daugelis LNTPA narių buvo vilniečiai, tačiau pastaruoju metu po asociacijos skėčiu vis dažniau jungiasi ir kituose miestuose įsikūrė NT vystytojai, ypač aktyvūs kauniečiai.

"Pačios asociacijos veikla labiau nukreipta į darbo su ministerijomis lygį, į kuriamus įstatymus, aktualius NT plėtrai, pavyzdžiui, teritorijų planavimo. Tai asociacijos nariams ir kartu sostinės plėtrai yra naudinga, bet Kauno plėtrai reikalinga, kad būtų susibūrę čia norintys statyti, investuoti vystytojai, kad būtų abipusiai jų ir savivaldybės informacijos mainai. Kaune – kiek kitokia NT problematika, savas bendrasis, specialusis planai ir panašiai", – kalbėjo R.Jocius.

Jis teigė, kad NT vystytojų žvilgsnis vis dažniau krypsta į Kauną. Dešimtys projektų jau įgyvendinta, bet dar daugiau pastatų išdygs artimiausiu metu. Verslininkai džiaugiasi atsigaunančia rinka, o kartu suteikia galimybę patogiai įsikurti gyventojams, Kaune veikiančioms bendrovėms bei miestą įtraukia į investuoti, gyventi ir veiklai vis patrauklesnių miestų sąrašą.

– Kaune šiuo metu, atrodytų, yra geresnė situacija nei sostinėje, kuri jau yra gerokai labiau prisotinta statybų? – pasiteiravome R.Jociaus.

– Be jokios abejonės. Akivaizdu pagal tai, kiek dabar daug Kaune pradėtų naujų projektų, kalbant ir apie biurų pastatus, ir apie gyvenamąjį būstą. Jaučiama tokia tendencija, kad jau ne kauniečiai į Vilnių traukia, o atvirkščiai.

Kaune yra gera geografinė padėtis. Kauno pranašumas – gausi akademinė bendruomenė, aukštas medicinos paslaugų lygis. NT vystytojams, be abejo, aktualu ir tai, kad Kaune yra daug neišvystytų teritorijų, ne paskutinėje vietoje ir patrauklus Kauno gamtovaizdis. Kažkada savo objektui samdėme pasaulio lygio norvegų architektą Nielsą Torpą. Jis buvo sužavėtas Kauno kraštovaizdžiu, unikalia upių santaka, tuo, kad mieste daug žalumos.

– Kaip manote, į kokį nekilnojamąjį turtą Kaune bus labiausiai investuojama per artimiausius kelerius metus?

– Iki šiol Kaune daugiausia investicijų būdavo skirta gyvenamajam būstui statyti. Komercinio nekilnojamojo turto statybos – konkrečiau, biurų – yra tik pradžia. Kai kurie projektai jau baigti įgyvendinti, kiti jau pradėti ar baigiami derinti. Per porą metų Kaune turėtų būti pastatyta apie dvylika biurų pastatų.

– Ko konkrečiai tikitės iš Kauno savivaldybės?

– Geranoriškos, dalykiškos atmosferos. Mes savivaldai esame ne konkurentai. Mūsų ir savivaldybės tikslai – vienodi. Mes kartu kuriame miestą. Tiek mes investuojame pinigus, tiek ir miestas. Mūsų planų ateitis labai priklauso nuo miesto priimamų sprendimų. Sklandžiai NT plėtrai, kuo suinteresuoti ne tik mes, bet ir visas miestas, reikia nuolatinio bendradarbiavimo tarp NT vystytojų ir savivaldos.

Į diskusiją norisi įjungti ir architektų bei akademines bendruomenes. Bendravimo rezultatas – išgryninta miesto vizija, į kurią papuola ir planuojami tiesti miesto aplinkkeliai, viešojo transporto sistemos pokyčiai – nauji maršrutai, socialinė infrastruktūra ir visa kita. Turi būti aiški strategija, kuria linkme miestas nori plėstis, koks nori būti, kaip jis nori būti pristatytas užsienio investuotojams.

Mes galime pastatyti pastatus, bet kartu su miestu, jo bendruomene reikia nuspręsti, kokių pastatų reikia. Reikia kartu spręsti, kaip vystyti viešąsias erdves.

Bendras modelis yra toks: biurus, viešbučius, butus stato verslininkai. Savivaldybė gali prisidėti investuodama į infrastruktūrą, socialinius objektus: sporto, mokslo, kultūros centrus ir kita. Norint išvystyti ištisas teritorijas svarbu savivaldybei ir verslui dirbti išvien ir ieškoti visoms pusėms priimtino kompromiso.

Bendradarbiavimas su savivaldybe NT vystyti yra labai svarbus, nes visi projektai turi būti pradedami planuoti prieš kelerius metus iki jų įgyvendinimo. Nežinant savivaldos užmojų, planų, sunku planuoti ir būti tikram, kad tuos planus ateityje pavyks įgyvendinti.

Robertas Jocius (viduryje)