„Via Baltica“ – glaudesnių ryšių su kaimynine Lenkija kelias

Lapkričio pabaigoje atidaryta rekonstruota magistralės "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės. Iki 2022 m. planuojama rekonstruoti likusį ruožą iki Lietuvos–Lenkijos sienos, Kauną sujungsiantį su Varšuva ir atversiantį naujų galimybių keliauti.

Svarbus bendradarbiavimas

Transporto koridoriumi vadinama "Via Baltica" turi didelės reikšmės logistikos, krovinių pervežimo verslo plėtrai tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse. Keliu vyksta transporto srautai nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną iki Helsinkio, todėl jame gausu tarptautinio eismo. Prognozuojama, kad po atliktos kelio rekonstrukcijos padidės galimybės verslo sektoriui sėkmingai plėsti veiklą, o Lietuvos gyventojams, minimaliai sugaištant laiko, patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais.

"Via Baltica" – svarbiausia per Lietuvą einanti tarptautinė magistralė šiaurės–pietų kryptimi. Transporto eismas čia labai intensyvus, apie trečdalį sudaro krovininės transporto priemonės. Baigus platinti magistralės dalį tarp Kauno ir Marijampolės, eismo situacija joje pasikeitė iš esmės – važiuoti galima iki 130 km/val. greičiu, o specialistų vertinimu, avaringumas čia turėtų sumažėti net 70 proc", – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot jo, "Via Baltica" kelio rekonstrukcija labai svarbi pasienio gyventojams, dažnai keliaujantiems į kaimyninę šalį. "Iki 2022 m. pabaigus visą ruožą ir pavertus "Via Baltica" automagistrale, tikėtina, dar labiau išaugs eismo srautai, padidės kelio pralaidumas ir, labai svarbu, eismo sauga. Padidėjęs kelionių skaičius tiek į Lietuvą, tiek į Lenkiją, leis dar geriau pažinti mums vieni kitus, plėtotis kultūriniams ir prekybiniams ryšiams", – teigė ministras.

Laukia nauji darbai

Pasak R.Masiulio, sėkmingas projekto įgyvendinimas paskatins toliau vykdyti kitus svarbius kartu su Lenkija vykdomus infrastruktūros projektus, tokius kaip "Via Carpatia" ir "Rail Baltica". "Šiuo metu ypač šiltus, draugiškai kaimyniškus Lietuvos ir Lenkijos santykius reikia išnaudoti ilgalaikių projektų plėtrai. Tikėtina, kad po kelių metų matysime ir ženklius rezultatus įgyvendinant geležinkelių projektą "Rail Baltica" – atsiras tiesioginis susisiekimas geležinkeliu Vilnius–Varšuva", – vylėsi ministras.

Svarbus magistralės "Via Baltica" etapas – ruožas tarp Kauno ir Marijampolės išplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų. Šiemet baigti platinti du Prienų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose esantys ruožai, kurių bendras ilgis – 24 km (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km). Nuo šiol visa "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės turės automagistralės statusą.

Eismo saugumas

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, eismo saugai reikšmingas ne vien magistralės paplatinimas – rekonstruotuose ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės neliko vieno lygio sankryžų, įrengtos žiedinės ir skirtingų lygių sankryžos, pastatyti viadukai, nutiesti jungiamieji keliai vietiniam transportui. Nuo susidūrimo su gyvūnais saugos tinklo tvoros, barjerai, nušokimo rampos ir požeminė perėja gyvūnams.

Kaimyniškus Lietuvos ir Lenkijos santykius reikia išnaudoti ilgalaikių projektų plėtrai.

"Šiuo metu rengiamasi tolesnei "Via Baltica" rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Jau yra atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas ir rengiamas specialusis planas, pagal kurį bus nustatoma tiksli iki keturių eismo juostų platinamos magistralės trasa, visuomenės poreikiams išperkami magistralei reikalingi žemės sklypai", – teigė V.Andrejevas.

Anot jo, atsižvelgiant į finansavimo galimybes tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus.

Ilgalaikis projektas

1997–2000 m. buvo vykdomas pirmasis kelio "Via Baltica" plėtros etapas, finansuojamas tarptautinių institucijų ir PHARE programos. Rekonstruoti kelių A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai, nutiestas Panevėžio aplinkkelio šiaurės–vakarų ruožas. Įgyvendinus pirmąjį etapą buvo atidaryti nauji ruožai keliuose A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai. Antrajame plėtros etape, kuris buvo vykdomas 2000–2003 m. ir finansuojamas ISPA lėšomis, buvo nutiestas 23,1 km ilgio A5 kelio ruožas, aplenkiantis Marijampolę ir Kalvariją, ir 9,7 km ilgio antra eismo juosta Kauno vakariniame aplinkkelyje, įrengtos keturios skirtingų lygių sankryžos.

Lietuvai įstojus į ES atsirado galimybė gauti paramą iš sanglaudos fondo, todėl kelias "Via Baltica" toliau intensyviai plėtojamas.

2004 m. buvo pateikta paraiška ES sanglaudos fondo paramai gauti. Europos Komisijai 2004 m. gruodžio mėn. patvirtinus paraišką, "Via Baltica" projektui buvo skirta 71,5 mln. litų parama 2004–2006 m. laikotarpiui. Įgyvendinus projektą buvo rekonstruoti ruožai keliuose A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir buvusiame kelyje Nr. 201 Marijampolės aplinkkelyje, kuris nuo 2002 m. pabaigos įjungtas į kelią "Via Baltica".

Kadangi kelio "Via Baltica" plėtra pagal ES standartus yra vienas pagrindinių Lietuvos kelių tinklo modernizavimo prioritetų, darbai kelyje buvo vykdomi ir toliau, panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą.

2009 m. įgyvendinus projektą "Transeuropinio tinklo kelias E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos stiprinimo užbaigimas ir Marvelės sankryžos rekonstrukcija", buvo sustiprinta 27,33 km kelio dangos, rekonstruota Marvelės sankryža, įrengta 0,323 km ilgio lėtėjimo ir greitėjimo juosta, įrengta 5,02 km tinklo tvoros, rekonstruota 2,99 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą, 2012 m. buvo įgyvendintas projektas "Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimas". Atlikus darbus pagal minėtą projektą, rekonstruota 13,1 km valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožo (nuo 47,80 iki 60,90 km), įrengta 2,366 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įdiegtos kitos eismo saugumo priemonės.

Magistralės "Via Baltica" dalies tarp Kauno ir Marijampolės platinimo darbai vyko nuo 2015 m. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė ES sanglaudos fondo investicijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arunas

Arunas portretas
Pasigirti kelininkai moka, bet iki galo sutvarkyti kelią Kaunas -Marijampolė nepavyko. Palikta problema, kuri bet kada gali sukelti nelaimę. Važinėju su nauju automobiliu, kuriame yra autonominio vairavimo ir ženklų atpažinimo funkcijos.Nors yra ženklas automagistralė, bet automobilis važiuodamas autonominiu rėžimu reaguoja į buvusius ženklus iki remonto. Todėl važiuojant 130 km/ val greičiu pats pradeda stabdyti vietomis iki 70 km/ val. Tokių vietų Lietuvoje yra ir daugiau, kur buvo rekonstruoti keliai.

Kęstas

Kęstas portretas
Pirkite maistą Lenkijoje. "Kaip matyti iš atlikto tyrimo, maisto produktų kainos Lietuvoje sparčiai vejasi ES vidurkį: nė už vieną žinomo gamintojo maisto prekę mūsų šalies piliečiai nemoka mažiausios kainos, o kai kuriais atvejais net lenkiame ES šalyse parduodamo to produkto vidutinę kainą." Lietuvoje algos mažos, o kainos didelės. Kur eina skirtumas? Išsidalinamas dėžutėse nuo alkoholio tarp Lietuvos elito. Matote daug prabangių „Maserati“ automobilių Vilniuje? Tai jums nesumokėtos algos važinėja. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Nesupratau

Nesupratau portretas
Kodėl skelbiama apie automagistralę Kaunas-Marijampolė, jeigu automagistralės ženklas pastatytas nuo Mauručių geleżinkelio, t.y. apie 20 km nuo Kauno?
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių