Aukso vertės sklype dangoraižių nebus?

Užsiminta, kad investicijomis Fredoje rimtai domėjosi tarptautinės bendrovės, veikiančios Azijoje ir Amerikoje, "FG Asset Management" atstovai, Olandijos kompanijos "Immo Finance" ir Vokietijos įmonės "ATAG Klockner&Cie" atstovai. Vėliau kalbos apie galimų investuotojų vizitus pritilo.

2014 m. miesto tarybos opozicijoje dirbę "Vieningo Kauno" nariai prabilo apie tai, kad savivaldybės delegacija į Kanus vyko pasiruošusi tik paskubomis ir paragino tuometę miesto valdžią organizuoti buvusios aviacijos gamyklos teritorijos urbanistinių koncepcijų konkursą, siekiant išvengti stichiško 34 ha teritorijos planavimo.

Akcentuota, kad tik gavus autoritetingų ekspertų rekomendacijas ir suformavus konkrečią savivaldybės užduotį galima žengti kitą žingsnį – skelbti konkursą, juolab, kad jau tada dairytasi į 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų paramą.

Konkurse siūlė viską

"Iš tiesų savivaldybė nebuvo suformulavusi, ką ji nori ten matyti, todėl lūkesčių pateisinti praktiškai buvo neįmanoma – nebuvo aišku, ką ten daryti", – atvirai pripažino konkursą rengusios viešosios įstaigos Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) direktorė Jūratė Merkevičienė.

Anot jos, buvo neblogų darbų, kuriuose siūlyta ir įvairių tipų gyvenamoji statyba, ir sporto salė, ir komerciniai pastatai, biurų pastatai. "Daugiau kaip 30 ha sklypas yra didžiulis. Laimėjo darbas, kur daug gyvenamųjų namų, urbanistinėmis ašimis sujungtų su miesto centru, statybų", – pridūrė J.Merkevičienė.

KAUET vadovė įsitikinusi, kad toks konkursas buvo reikalingas tam, kad miestas įsivaizduotų, ką ten galima planuoti. "Daug kas siūlė didelį stadioną, centrą visuomenės poreikiams, taip pat kaip reliktą palikti aerodromo kilimo ir tūpimo taką. Kadangi konkretaus užsakymo nebuvo, o teritorija didžiulė, visi siūlė viską, tik skirtingomis proporcijomis. Buvo išspręsti kai kurie susisiekimo ir transporto srautų klausimai – kaip transportas judės, kaip reikės susisiekti su miestu, kokios sankryžos. Žodžiu, buvo paanalizuotas rajonas, kuris daug metų buvo miestui neprieinamas. Kai jau bus kažkas realaus, bus medžiaga, kuria bus galima pasinaudoti. Tai buvo idėjinio lygio, o ne techninio projekto konkursas", – pastebėjo J.Merkevičienė.

Erdvė technologijų verslui

"Pernai surengtas urbanistinių idėjų konkursas atnešė šiek tiek aiškumo, bet nei architektai, nei mes galutiniu rezultatu nelikome patenkinti", – neslėpė V.Matijošaitis. Anot jo, greičiausiai reikės ir dar vieno konkurso, kuris padėtų privilioti ir potencialių investuotojų.

Pasak mero, apie patrauklią teritoriją yra informuota ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra "Investuok Lietuvoje".

"Kitais metais esame suplanavę į šią teritoriją investuoti 5 mln. eurų, kad būtų sutvarkyta visa reikalinga infrastruktūra. Tam bus panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos integruotoms teritorijoms", – tikino Kauno vadovas.

Anot jo, kol teritorija ir joje esantys statiniai dar nepriklauso savivaldybei, sunku įvertinti, kas ten galėtų atsirasti. "Sraigtasparnių angarą galbūt galima pritaikyti sporto reikmėms. Gražesnėse vietose prie šlaitų turėtų būti numatyta gyvenamųjų namų statyba. Pastatų aukštingumas ten negali būti didelis, nes teritorija patenka į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo apsauginę zoną. Dangoraižių ant kalno tikrai nestatysime. Kita teritorija turėtų būti skirta verslo reikmėms, bet ne gamybinei veiklai. Kaunas dar neturi Silicio slėnio", – šyptelėjo V.Matijošaitis.