„Aukso paukštę“ pelniusio „Algupio“ vadovas: apie įvertinimą ir kodėl orkestre nėra moterų

"Apdovanojimas visiems svarbus ir malonus – tiek man, tiek "Algupio" vyrams. Tai įrodymas, kad ne veltui jie laiką leido repeticijose ir koncertuose. Džiaugiuosi ir nežinau, ką daugiau pasakyti. Man, kaip daugumai muzikantų, groti lengviau nei kalbėti", – šypsojosi ilgametis vadovas.

Žinomas nuo XX a. pradžios

Babtų krašte pučiamųjų orkestras jau žinomas nuo XX a. pradžios. Algupio kaime jį pradėjo burti Justinas Čižinauskas. Iš jo vadovo pareigas perėmė Antanas Palavinskas, kurį vėliau pakeitė sūnus Edvardas. E.Palavinskas savo namuose pučiamaisiais groti išmokė beveik visus Kaniūkų kaimo vaikus, ir 1970 m. įvyko pirmieji šio orkestro pasirodymai. Orkestras grodavo įvairiose iškilmėse, laidotuvėse, šv.Velykų rytą – Babtų šv.apaštalų Petro ir Povilo bei Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčiose.

E.Palavinskas orkestrui vadovavo beveik iki pat mirties 1985 m. 1985–1991 m. laikotarpiu "Algupiui" trumpai vadovavo keli vadovai, kartais jų visai nebuvo, tačiau orkestras savo veiklos nenutraukė. 1991 m. orkestro vadovu paskirtas J.Girnius, o jo grojimo stažas orkestre – 50 metų. "Jei Dievulis leis, norėčiau dar bent dešimt metų nieko nekeisti", – prisipažino J.Girnius.

Patekti į orkestrą, pasak dabartinio jo vadovo, sunku nebuvo. Bet porą mėnesių teko vyresniems laikyti gaidas, kadangi jie tuo metu neturėjo pultų. "Tuometis vadovas, pamatęs, kad kone visą vasarą kiekvieną repeticiją kantriai laikome gaidas, man ir Arvydui Maliauskui davė dūdas", – pradžią prisiminė muzikantas.

Tiesa, J.Girniaus karjera "Algupyje" prasidėjo nuo alto, mat šiuo pučiamuoju instrumentu groti lengviausia, ir tik po penkerių metų jam buvo patikėta pūsti trimitą. Baigęs Babtų vidurinę mokyklą, jaunasis trimitininkas pasirinko studijas Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, o ją baigęs, profesionalus muzikantas sparnų iš Babtų nepakėlė.

Paklausa: „Algupio“ pūtikai laukiami įvairiuose renginiuose.

Nepakeičiamas pakaunės šventėse

"Algupys" – šiuolaikiškas orkestras, grojantis šventiniuose ir privačiuose renginiuose, gali atvykti pasveikinti jubiliatą, jaunuosius, lydi abiturientų kolonas ir t.t. Taip pat orkestras groja bažnyčiose, laidotuvių ceremonijose, nuolat keičia kūrinių repertuarą, tobulėja. Tad nenuostabu, kad jis dažnas svečias įvairiausiuose privačiuose renginiuose, iškilmėse", – taip orkestras prisistato interneto svetainėje.

Pavasarį, vasarą ir rudenį muzikantai vos spėja suktis, neretai per savaitę tenka groti trijuose keturiuose renginiuose. Žiemą jų mažiau, tuomet vyrai ruošiasi Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatams. Be to, du kartus per savaitę po 2,5–3 valandas rengiamos repeticijos. Prieš rimtus koncertus, čempionatus renkamasi kas antrą dieną ar net kasdien.

Pelnė "Grand Prix"

2012 m. vykusiame čempionate A kategorijoje "Algupys" buvo įvertintas aukščiausiu balu ir pelnė "Grand Prix". Pūtikai iš Babtų pelnė pripažinimą ne tik mūsų šalyje – jie yra koncertavę Italijoje, laukiami ir kaskart šiltai priimami Tukumo mieste Latvijoje.

Pripažinimą pelniusiame ir populiariame orkestre muzikantų kaita nedidelė, o ir galvos sukti vadovui dėl pamainos nereikia. "Babtuose veikia Garliavos meno mokyklos filialas, pučiamųjų skyrių lankantiems ir geriau grojantiems vyresniems moksleiviams patekti į suaugusiųjų kolektyvą yra prestižo reikalas", – džiaugėsi "Algupio" vadovas.

"Algupys" – ne laivas

Tikriausiai ne vienam krito į akį, kad šiame orkestre nėra nė vienos moters. Vadovas teigė, kad taip buvo ne visada. "Skirtingais periodais esame turėję kelias dailiosios lyties atstoves. Viena grojo, kol ištekėjo. Neseniai viena gimnazistė taip pat domėjosi, bet, matyt, nusprendė, kad nebus jauku vienai vyrų būryje", – samprotavo J.Girnius.

Jis patikino, kad "Algupys" – ne laivas, kur esama prietaro, kad moterys atneša nelaimę. "Atvirkščiai, labai džiaugčiausi, jei grotų ne vien vyrai. Anksčiau esu pastebėjęs, kad vyrai į repeticijas ateidavo nevalytais batais, darbo drabužiais. Kai tik orkestre atsirasdavo mergina ar moteris, vyrai pasitempdavo, net barzdą nepatingėdavo antrą kartą per dieną nusiskusti", – atviravo pašnekovas.

Kam pakaunėje pavyko prisijaukinti "Aukso paukštę"

Aukščiausią Lietuvoje mėgėjų meno apdovanojimą – nuo 1999-ųjų kasmet įteikiamą Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą nominaciją "Aukso paukštę" – Kauno rajone yra gavę šie kolektyvai:

2001 m. – Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos jaunimo dramos studija "Vaidyba", režisierius Jonas Daraškevičius (nominacija "Geriausias vaikų, jaunimo teatras ir vadovas").

2002 m. – Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis "Serbentėlė", vadovė Daiva Bradauskienė (nominacija "Geriausias vaikų, jaunimo teatras ir vadovas).

2002 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto jaunimo tautinių šokių grupė "Sėja", vadovė Idalija Braškytė-Matušaitienė (nominacija "Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas").

2007 m. – Garliavos meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras "Jiesia", vadovai: Valė Dervinienė ir Gintaras Vilčiauskas (nominacija "Geriausias liaudies instrumentų orkestras ir vadovas").

2008 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto liaudiška kapela "Ūkininkas", vadovas Romualdas Sadzevičius (nominacija "Geriausia liaudiška kapela ir vadovas").

2013 m. – Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė "Ąžuolas", vadovė Zita Vaškelienė (nominacija "Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas").

2018 m. – Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis "Viešia", vadovė Jolanta Balnytė (nominacija "Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas").