Nauji namai

Praėjusių metų gegužę istoriniame S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome atidarytas modernus KOP paieškos ir gelbėjimo postas. Miestas šio posto statybas pradėjo dar 2014-aisiais ir skyrė apie 4 mln. eurų.

Kaune įkurtas paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalį. Civilių žmonių gelbėjimo misijas vykdantis karinis sraigtasparnis, gavęs avarinio iškvietimo signalą, skuba į gelbėjimo operacijas, dingusių žmonių paiešką, transportuoja ligonius, donorų organus, gesina gaisrus.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome atidarytame naujame angare nuolat budi sraigtasparnis, pasiruošęs reaguoti į signalą per 15 minučių. Sraigtasparnio įgulą sudaro 4–5 žmonės, dar apie dešimt specialistų sudaro aptarnaujantį bazės personalą.

Iki tol antrasis paieškos ir gelbėjimo postas buvo įkurtas Fredoje, netoli Lakūnų gatvės. Perkėlus KOP į aerodromą, miestui turėjo atitekti daugiau nei 30 ha netoli laisva erdvė. Kol kas valdžia nėra iki galo nusprendusi, kas šiame sklype turėtų atsirasti.

Trūksta aiškios vizijos

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus specialistai dar 2015 m. buvo paskelbę 30 ha teritorijos, esančios prie Lakūnų plento Kaune, panaudojimo konkursą. Jame pateikti darbai, išrinktas nugalėtojas, tačiau projekte trūksta aiškumo. Pirmiausia, pati savivaldybė buvo sulaukusi architektų kritikos, jog neišsakė norų, kas galėtų vertingame sklype atsirasti, todėl dalyviai rėmėsi fantazija, kuri, pasirodo, valdininkų akimis nebuvo labai reikšminga.

Dabar iššvaistėme mėnesį laiko. Tai, ką dabar jie pateikė, išmetėme į šiukšlių dėžę.

Šį antradienį projektuotojai susitiko su savivaldybės atstovais tam, kad būtų patikslinta, ką reikia koreguoti.

"Gal buvo ne taip suprasta, todėl kitą savaitę formuosime naują užduotį ir vėl susitiksime su projektuotojais. Apsitarsime, kad antrą kartą teisingai suprastumėme, nes dabar iššvaistėme mėnesį laiko. Tai, ką dabar jie pateikė, išmetėme į šiukšlių dėžę, nes dabar nebuvo pateikta nieko, kas būtų nauja ir pateikta iki tol. Mes jau norėjome turėti pagrindą rengti techniniam projektui infrastruktūros įrengimui. Šią dieną atėjo vėl su visiškai kitokiomis vizijomis, vos ne priedais, kas buvo pateikta urbanistiniame konkurse, o šiandien mums visiškai nereikia", – pasakojo Kauno miesto administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Apie tai, kad projektuotojai ne visiškai įgyvendino lūkesčius, užsiminė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Jis tikino, kad vizijas dar reikia tobulinti.

"Jie sukonkretino, kur tiksliai galėtų būti gatvės. Pasižiūrėjome, kokia sklypo struktūra, kur yra kapinės. Tai dabar teiksime sklypo formavimo užduotį", – sakė N.Valatkevičius.

Pirmenybė – keliams

Buvusios aviacijos gamyklos teritorija yra visai netoli miesto centro, čia patogus susisiekimas. Ilgą laiką Aukštosios Fredos teritorija buvo miestui nepasiekiama. Kas galėtų iškilti auksiniame, daugiau nei 30 ha ploto sklype, kol kas dar nėra žinoma, nes pirmiausia turi būti suprojektuoti keliai, o pats sklypas tapti savivaldybės nuosavybe.

"Mes apie vizijas, kas ten galėtų būti, kol kas nekalbame. Aišku, kad tai turi būti visuomeninės paskirties teritorija. Mes galvojame, kaip panaudoti aviacijos gamyklos teritoriją ir aprūpinti ją inžinerine infrastruktūra – keliais, šilumos trasomis ir pan., kad teritoriją ateityje būtų galima naudoti. O kam naudoti – mokyklai, gyvenamiems namams, kol kas nelabai svarbu", – komentavo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.

Jam pritarė ir savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas, sakydamas, kad prestižinėje teritorijoje galėtų atsirasti ne tik gyvenamųjų namų, bet ir verslo objektų. "Viskas, kas skirta visuomeninei paskirčiai ir investicijoms pritraukti – nuo lazerių gamyklos iki sporto salės, tačiau šiandien to nesprendžiame. Šiandien rūpinamės tuo, kad ta teritorija vienokiu ar kitokiu būdu būtų, atsidurtų savivaldybės žinioje", – kolegai antrino G.Petrauskas.

Neatsipirkusi investicija

Specialistai pabrėžė, kad kol kas ši teritorija Kaunui nepriklauso. Kitą savaitę bus ruošiama užduotis derėtis dėl plano sudarymo. Jis reikalingas, kad savivaldybė galėtų kreiptis į Vyriausybę, o ši pavestų Nacionalinei žemės ūkio tarnybai (NŽT) perleisti sklypą į Kauno miesto rankas.

"Sklypas neperimtas. Seniau buvo planuota, kad suformuojamas žemės sklypas prie esančių pastatų, o kadangi NŽT pozicija pasikeitė, dabar mums reikalingas prašymas Vyriausybei, kad šį žemės sklypą perduotų mums. Tam reikia žemėtvarkos projekto, ką savivaldybė konkrečiai nori perimti", – laukiančias procedūras vardijo Kauno savivaldybės administracijos direktorius.

G.Petrauskas išreiškė ir nusivylimą, kad kol kas miestas labai daug investavo, tačiau iš valstybės grąžos dar nesulaukė. "Šią dieną savivaldybė yra išleidusi beveik 4 mln. eurų, pastačiusi naują KOP angarą kariuomenei, bet iš to jokios naudos nėra gavusi. Daugiau Lietuvoje, ko gero, tokių miestų nėra, kuris davė valstybei tokią sumą, o ne prašė iš jos. Dabar dar niekas nėra dokumentais įforminta. Be teisės į seną, griūvantį angarą, kuris, beje, ir kariuomenei nebuvo reikalingas, mes daugiau nieko neturime ir negalime disponuoti ten esančiu turtu", – pastebėjo pašnekovas.

Jo teigimu, žemėtvarkos projekto rengimas truks apie tris mėnesius. Lygiagrečiai bus pradėtas rengti infrastruktūros techninis projektas bei bus kreipiamasi į Vyriausybę dėl žemės sklypo perėmimo savivaldybės funkcijoms vykdyti.

Investicijų paieškos

Prieš beveik trejus metus tuometė Kauno miesto valdžia paskelbė, kad Belgijos bendrovė "Ghelamco" susidomėjo 35 ha teritorija Fredoje, į kurią galėtų investuoti apie 200 mln. eurų. Tokia naujiena pasklido po to, kai Kauno miesto savivaldybės delegacija dalyvavo Prancūzijoje, Kanuose vykusioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje "MIPIM 2014".

Belgijos kapitalo nekilnojamo turto ir investicijų kompanija "Ghelamco" vykdo didelius projektus Lenkijoje, Belgijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Šios kompanijos Gente (Belgija) pastatytas futbolo stadionas "Ghelamco Arena" buvo pripažintas geriausiu 2013 m. stadionu.

"Ghelamco" vykdantysis direktorius centrinei ir rytų Europai Jeroenas van der Toolenas tąkart sakė, kad kompanija dairosi į šalis Rytų Europoje. Nors praėjo ne vieni metai nuo kompanijos išreikšto susidomėjimo Fredos statybomis, miesto valdžia vis dar tebesitiki pritraukti užsienio verslo investicijas į šią teritoriją. Viliamasi, kad sutvarkius visus žemės formavimo klausimus, iškėlus aiškias teritorijos užstatymo vizijas, bus galima garsiau kalbėti apie kylančių pastatų vizijas bei užsienio partnerius toliau vystant projektą.

Kauno aviacijos gamyklos (Fredos) aerodromas

Tarpukariu Fredoje veikė Karo aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo gaminami lietuviški ir remontuojami užsienio konstrukcijų kariniai lėktuvai. Sovietmečiu aerodromo teritorijoje dislokuotas 367-asis atskiras sraigtasparnių pulkas.

2001 m. gruodžio 17 d. aerodrome atidarytas antrasis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas. Jame budi Lietuvos kariuomenės aviacijos bazės sraigtasparnių įgulos. Pagrindinės posto užduotys – paieškos ir gelbėjimo darbai virš Lietuvos Respublikos teritorijos ir teritorinių vandenų, taip pat transplantacijai, replantacijai ar mikrochirurginėms operacijoms reikalingų organų ar audinių transportavimas.

2009 m. gruodį nutarta Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazės antrąjį paieškos ir gelbėjimo postą iš Aukštosios Fredos perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, o Fredos aerodromą uždaryti.