Atvėrę duris ukrainiečiams, mokosi vieni iš kitų

Nauji mokslo metai „Herojuje“ bus kaip niekada gausūs – mokyklos duris čia varstys ne tik miestiečiai, bet ir keli šimtai ukrainiečių.

Galioja savos taisyklės

„Herojaus“ mokykloje Jonavos gatvėje vis dar galima sutikti vaikų, tiesa, jų kur kas mažiau nei metų pradžioje. Dabar čia renkasi tie mokiniai, kurie nėra suplanavę savo vasaros.

„Vyksta neformalus ugdymas“, – dirstelėjęs pro stiklines duris į ratu susėdusius ir kažką savo bloknotuose žyminčius vaikus, „Herojaus“ mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas pakvietė į nedidelę ekskursiją po patalpas verslo centro „Kauno Dokas“ korpusuose. Viename jų mokosi jaunesni vaikai, kitame – vyresni moksleiviai.

Besidairydama po erdvias „Herojaus“ patalpas, akimirką sudvejojau, ar esu mokykloje. Neradau čia automatinių vartelių, reguliuojančių moksleivių judėjimą, prie įėjimo nesėdėjo rūstus sargas. Net ir drabužių spintelės koridoriuje atrodė kur kas linksmesnės nei kitose ugdymo įstaigose.

Tik tada, kai vienoje klasėje pamačiau akis į knygas nuleidusius prasižengėlius, dėl neįvykdytų pareigų taip ir neiškeliavusius į Nidą su bendramoksliais, supratau, kad aplinka be rėmų slepia vidaus taisykles ir labai aiškius tikslus.

„Visur reikia sudėti akcentus. Vaikai žino, kad ketvirtadienį yra rašinys, penktadienį – jo perrašymas. Neperrašei penktadienį – viskas, pirmadieniui turi „double trouble“, jei ir to nepadarei, perrašai tiek, kiek klaidų padarei. Šie vaikai nesilaikė sutarimo, nors turėjo tris šansus. Skausminga, bet jie žinojo“, – A.Pelegrimas priminė, kad ne mažiau nei visapusiška asmens pažanga mokykloje yra svarbu tarpusavio pagarba, supratimas ir duoto žodžio laikymasis.

Tvarka: vidurinę mokyklą ukrainiečiai baigė čia, o atestatą atsiims Ukrainoje. / A. Pelegrimo nuotr.

Dirba nuo pavasario

Aprodęs patalpas, mokyklos vadovas supažindino su kolektyvu – pradinių klasių, muzikos, gamtos mokslų mokytojomis, psichologe, rinkodaros specialiste, dizainere, dirbančia prie mokymo ir mokymosi įrankių, taip pat pedagogais iš Ukrainos.

„Čia tik dalis. Likusieji išvykę į Nidą. Kaune liko tie, kurie turi daug mažų vaikų ir neturėjo kur jų palikti, bet mes sugalvosime, kaip juos nudžiuginti“, – dirstelėjęs į ukrainiečių penketuką, dirbantį prie specialių „Herojaus“ kurtų žurnalų, kurie nuo naujųjų mokslo metų bus ne tik lietuvių, bet ir ukrainiečių kalbomis, A.Pelegrimas užvėrė duris, kad netrikdytų mokytojų darbo ir jų susikaupimo.

Po vienu stogu suburti patys geriausi pedagogai. Tokių net susapnuoti negalėjau.

Karo pabėgėliai mokykloje skaičiuoja jau ketvirtą mėnesį. Pirmiausia į ugdymo įstaigą atėjo viena mokytoja iš Ukrainos. Įkandin pedagogės į duris beldėsi visas būrys.

„Kai tik prasidėjo karas, padariau mokyklos bendruomenei pranešimą – vaizdo įrašą. Iškėlėme tris veiklos sritis – įdarbinti žmones, priimti juos gyventi ir duoti jiems pinigų, jei turime. Iš pradžių žinia buvo mūsų bendruomenėje, bet labai greitai ji pasklido toliau. Priėmėme Olgą, tada atėjo Ana, po jos – Tatjana ir Nataša“, – paklaustas apie Lietuvos ir Ukrainos pedagogus, A.Pelegrimas tikino, kad panašumų jie turi daugiau nei skirtumų.

Ukrainiečiai niekaip neišsivaduoja nuo nesaugumo jausmo, bet ne dėl karo, o dėl nepasitikėjimo institucijomis ir šalyje vyraujančios korupcijos. Be to, ukrainiečių tempas kiek kitoks, todėl neretai apie lietuvius jie kalba taip, kaip lietuviai atsiliepia apie skandinavus. Tą paliudijo ir pro šalį ėjusi ukrainietė mokytoja.

„Ukrainoje aš laukdavau savaitgalių, o jūs mokate gerai leisti laiką ne tik šeštadieniais ar sekmadieniais, bet ir eilinę dieną. Būdama čia supratau, kad į kiną galima nueiti pirmadienį, o į teatrą ketvirtadienį. Jūs, lietuviai, gebate džiaugtis gyvenimu ir ypač šia diena “, – šypsojosi pedagogė.

Kitoks nei visi rytai

Mokyklai įdarbinus mokytojus, tokiu pat principu į klases susirinko ir mokiniai. Išgirdę apie „Herojaus“ svetingumą ir geranoriškumą, ukrainiečiai tarpusavyje netruko pasidalyti šia žinia. Taip vienas ukrainietės, septyniolikos metų Sašos rytas virto neeiliniu.

Akimirka: mokyklos „Heroiam slava“ 5–11 klasių mokinių paskutinė mokslo diena. / A. Pelegrimo nuotr.

„Pabudau, o mama sako: viskas, šiandien eini į mokyklą. Aš jos klausiu, apie ką ji kalba, kokia dar mokykla, juk mes ne Ukrainoje, o Lietuvoje!“, – baigiamojoje, pagal Ukrainos mokymo sistemą – vienuoliktoje klasėje, besimokanti mergina neslėpė, kad vykdama į „Herojų“ nieko gero nesitikėjo. Peržengusi ugdymo įstaigos slenkstį, susipažinusi su Andriumi ir visa bendruomene, Saša suprato smarkiai klydusi.

„Po vienu stogu suburti patys geriausi pedagogai. Tokių net susapnuoti negalėjau. Per kelis mėnesius jie man įrodė, kad mokytis gali būti įdomu. Jų dėka supratau, kad moku matematiką. Įsivaizduojate? Paskutinėje klasėje, paskutiniais mėnesiais aš tai supratau!“, – emocijas sunkiai tramdė abiturientė Saša.

Dabar jos kaip ir kitų mokyklą baigiančių ukrainiečių laukia baigiamasis egzaminas. Įprastai jie būna trys – gimtosios kalbos, matematikos ir istorijos, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių bus vienas bendras. Dėl tų pačių priežasčių baigimo atestatas į merginos rankas taip pat pateks vėliau.

„Buvo dvejonių, kad galbūt nesu visiškai pasiruošusi žinių patikrinimui, tačiau mokytojai man pasakė: net negalvok taip, nes tu viską gali. Aš tikiu savimi“, – tokia pat užtikrinta Saša ir dėl savo ateities. Ją moksleivė sieja su Lietuva ir Kaunu. Čia Saša žada studijuoti Vytauto Didžiojo universitete (VDU), esančiame visai šalia daugiafunkcio verslo lyderių centro „BLC“, kuriame ji baigė mokyklą „Heroiam slava“.

Planuoja likti Lietuvoje

„Manau, jai tiktų aktorinės studijos. Saša labai gerai parodijuoja. Jūs tik pažiūrėkite, kaip laisvai ji bendrauja, kokios mimikos ir kaip ji gestikuliuoja rankomis“, – liaupsių savo naujajai bičiulei negailėjo septyniolikmetis Roma.

Zaporižioje gimęs ir augęs jaunuolis drauge su mama ir dviem jaunesniais broliais į Kauną atvyko kovą ir visai netrukus ėmė lankyti „Herojaus“ mokyklą. Čia jis susipažino su bendraklase Saša, kurią dabar vadina viena geriausių draugių. Ne veltui – jiedu net svajoja apie tą patį universitetą.

„Labai noriu studijuoti VDU, tik reikia patobulinti savo anglų kalbą. Mano anglų kalbos žinios nėra tvirtos, nes mokiausi rusakalbėje mokykloje“, – Roma neabejojo, kad su kalbos iššūkiu jam pavyks susidoroti.

Metais vyresnis Ivanas svajoja apie Kauno technologijos universitetą (KTU). Viename Charkivo licėjuje besimokiusį jaunuolį vilioja informatikos studijos. Tiesa, dabar jis galvoja, kaip prasmingai išnaudoti vasarą ir užsidirbti pinigų.

„Nors patys matote, ne viską ir ne visada galima suplanuoti. Ukrainoje taip pat turėjome planų, bet viskas pasikeitė per akimirką...“, – Ivanas neleido sau grimzti į liūdesį.

Gyvenimo pamokos

Visose gyvenimo situacijose ieškoti pozityvo Ivaną moko mama, prieglobstį suteikę lietuviai ir jų mylimiausia mokytoja Diana, Ukrainoje dirbusi žurnaliste. Apie savo atsiradimą mokykloje ji kalba kaip apie didžiausią stebuklą, leidusį iš naujo atrasti save.

„Darbas mokykloje yra neįkainojama patirtis. Galvoju, kad per tuos kelis mėnesius būdama čia padariau daugiau nei per visą savo gyvenimą. Galite patikėti, kartu su vaikais mes leidome laikraštį ir turėjome galimybę pasikalbinti „Žalgirio“ vyrus! Už viską esu dėkinga Andriui, naujiesiems kolegoms ir vaikams. Jų dėka aš nenustoju augti ir tobulėti“, – Diana, mokykloje vaikus mokanti retorikos meno, neslėpė: jei būtų paauglė, labiau už viską norėtų mokytis būtent tokioje vietoje.

Iš savo vaikystės menanti sovietinės mokyklos modelį, žurnalistė stebėjosi, kad „Herojaus“ mokykla nė iš tolo jo nepriminė. Vaikai, anot moters, čia įgyja ne tik žinių, bet ir sparnus. Jie, matant jaunų žmonių augimą, dygsta ir mokytojams.

Pasisekė: Diana džiaugėsi, kad jai teko laimė tapti „Herojaus“ dalimi. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Labai įstrigo vienas mūsų susitikimas. Andrius išdalijo popierinius žymeklius ir paprašė mokytojų juos priklijuoti kuo aukščiau ant sienos. Kai tai padarėme, Andrius nusišypsojo ir pasakė, kad visi klijavome vienodame aukštyje, nežiūrėdami, kad kitose patalpose yra aukštesnės sienos. Šia situacija jis norėjo pasakyti, kad visada reikia žiūrėti kur kas plačiau, – Diana džiaugėsi neeiline pažintimi ir naujomis galimybėmis. – Tai, ką padarė Andrius, yra nerealu. Vaikai mokėsi verslo lyderių centre „BLC“,  dabar kelsimės į naujas patalpas, esančias buvusiame KTU pastate. Dar nebuvome ten užsukę, bet žinau, kad nuo čia iki mokyklos mums bus vos keli žingsniai.“

Auga ir plečiasi

Išties, buvęs KTU pastatas Laisvės alėjoje atgimsta naujam gyvenimui. Nuo rugsėjo čia mokysis „Herojaus“ vyresnėliai – 5–12 klasių mokiniai. Ugdymas mokykloje bus vykdomas lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis.

Čia ne tik įgyja žinių, bet ir sparnus. Jie, matant jaunų žmonių augimą, dygsta ir mokytojams.

„Mūsų mokyklos padaliniai yra įsikūrę įvairiose Kauno vietose. Mokinių skaičius didėja, mes augame, be to, atsirado tarptautinių daugiakalbių klasių poreikis – vis daugiau vaikų nori mokytis keliomis kalbomis. Ugdymas bus organizuojamas lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis ir taip mieste gyvenantiems kitų tautybių vaikams suteiksime galimybes mokytis savo gimtosiomis kalbomis. Džiaugiuosi, kad vaikai mokysis būtent šiame pastate, kuris ir yra pritaikytas mokslui“, – kalbėjo A.Pelegrimas.

Daugiakalbės mokyklos steigimas, anot jo, nėra naujiena, nes „Herojus“ jau šiais metais ugdymo procesą organizavo keliomis kalbomis. Ukrainoje prasidėjus karui, Lietuvoje prieglobstį rado nemažai ukrainiečių šeimų, o „Herojaus“ mokykla vaikus ir mokytojus pakvietė po savo stogu. Vos per mėnesį priimti 185 ukrainiečių vaikai nuo parengiamosios iki 11 klasės ir 25 mokytojai.

„Turėjome sąlygas ugdymą pritaikyti pagal ukrainiečių vaikų ir mokytojų poreikius. Susidomėjimas mokykla tęsiasi ir toliau, tad nuo rugsėjo pas mus mokysis apie 320 įvairaus amžiaus ukrainiečių. Beje, „Herojaus“ mokyklos pavadinimas taip tinka ukrainiečiams – kalbėdami tarpusavyje kartais sakome, kad vaikai iš Ukrainos yra „mokykla mokykloje“, o tos mokyklos pavadinimas – „Heroiam slava“, – kalbėjo A.Pelegrimas.

Šiuo metu, anot mokyklos vadovo, jis dairosi į dar dvi erdves miesto centre ir Vytauto gatvėje. Jei pavyks jas išsinuomoti, padėti ukrainiečiams bus dar paprasčiau. Tada beliks rasti finansavimą.

„Trečdalį jau suradau, liko dar du trečdaliai, – A.Pelegrimas buvo nusiteikęs optimistiškai. – Kaip sakau, šiandien iššūkis yra, o ryt jo nėra.“

Iš ko gyvena?

„Herojaus“ ukrainiečių mokykla „Heroiam slava“ yra finansuojama iš paramos, kurią skiria:

LR valstybė: Užimtumo tarnyba finansuoja dalį ukrainiečių mokytojų darbo užmokesčio, Kauno miesto savivaldybė ukrainiečių vaikams skiria mokinio krepšelį;

didieji rėmėjai;

pavieniai fiziniai ir juridiniai asmenys.

Jeigu norite paaukoti:

Paramos gavėjas: VšĮ „Herojus“

Įm.k.: 304148526

Adresas: Europos pr. 122, LT-46351 Kaunas

Gavėjo sąskaita: LT064010051003601219

Gavėjo bankas: „Luminor Bank AS“

Banko kodas: 40100

Direktorius Andrius Pelegrimas

Paskirtis: Parama

Jeigu norėtumėte susitikti aptarti galimybę remti mokyklą „Heroiam slava“, kviečiame užpildyti anketą ir mes su Jumis susisieksime. Anketą galima rasti internetiniame puslapyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių