Planas yra ramybė
Pasirengimas, civilinė sauga Lietuvoje vis dar dažnai painiojami su panika. Tarsi planą turėti gali tik tas, kuris bijo. Tarsi kalbėti apie krizę reiškia ją prisišaukti. Tai klaidingas požiūris.
Iš tiesų pasirengimas yra brandos ženklas. Tai atsakomybė už savo šeimą, darbuotojus, bendruomenę. Tai labai aiškus pareiškimas: tai, ką turiu, man yra per daug svarbu, kad palikčiau likimo valiai.
Atsparumas gali reikšti daug ką – nuo stichinės nelaimės ar ilgalaikio elektros tiekimo sutrikimo iki rimtesnių geopolitinių išbandymų. Tačiau svarbiausia ne pati grėsmė, o reakcija į ją. Panika kyla ten, kur trūksta aiškumo. Ramybė atsiranda ten, kur yra planas.
Planas nereiškia, kad nelaimė neišvengiama. Jis reiškia, kad situacija neparalyžiuos. Žinojimas, ką daryti pirmąją valandą, pirmąją dieną ar pirmąsias tris paras, sumažina chaosą ir leidžia veikti racionaliai. Kai atsiranda aiškumas, baimė netenka galios – ją pakeičia sprendimai.
Mes visi esame viena nenutrūkstama grandinė: žiniasklaida suteikia aiškumą, verslas išlaiko bendruomenės gyvybingumą, o žmogus savo ramybe įprasmina šias pastangas. Tik veikdami išvien mes tampame atspariąja miesto ląstele, kurioje kiekvieno pasiruošimas tiesiogiai stiprina kito saugumą.
Būtent tam skirtas projektas „Atsparūs“, kurį „Kauno diena“ kartu su partneriu – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA) – pradeda šiandien. Tai nuoseklus, praktiškas ir aiškus pokalbis apie pasirengimą – tokį, kuris stiprina, o ne gąsdina. Juk pasirengti reiškia saugoti, o saugoti galime tik tai, kas iš tiesų brangu.
Verslas nėra tik ekonomikos variklis – jis yra valstybės stabilumo ir atsparumo pagrindas.
Tampa atsakomybe
Pasirengimas tampa ir organizacijų ir verslo atsakomybe. Būtent šią logiką vasario pabaigoje Kaune aptarė KKPDA, kurios darbinėje sesijoje buvo suformuotas pirmasis Lietuvoje struktūruotas „Verslo pasirengimo ir atsparumo vadovas“. Tai metodinis pagrindas, leidžiantis privačiam sektoriui, kuriame dirba net 74 proc. visų šalies darbuotojų, iš anksto numatyti veiksmų logiką krizinėmis sąlygomis.
„Verslas nėra tik ekonomikos variklis – jis yra valstybės stabilumo ir atsparumo pagrindas. Jei įmonės nežino, kaip veikti pirmosiomis krizės valandomis, sustoja ne tik jų veikla, bet ir tiekimo grandinės, darbo vietos bei regionų ekonomika“, – pabrėžė KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas.
Ši iniciatyva gimė supratus, kad nacionalinis atsparumas stovi ant dviejų polių: stipraus, veikti pasirengusio verslo ir informuoto, ramybę išlaikančio piliečio. Asociacijos direktorė Reda Stankevičienė papildo, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo verslui skirtos „pasirengimo kuprinės“: „Verslo atsakomybė krizės metu yra kompleksiška – nuo infrastruktūros ir finansų iki darbuotojų saugumo bei tiekimo grandinių tęstinumo. Būtent vidinis organizacijos apsisprendimas ir pasirengimas tampa atsparumo pagrindu“.
„Kauno diena“, prisijungdama prie šios iniciatyvos, tampa pagrindiniu informaciniu tiltu, kuris šią verslo bendruomenės suformuotą metodiką pavers praktiniais, kiekvienam kauniečiui suprantamais patarimais ir veiksmų planais.
„Mes jaučiame atsakomybę už savo miesto bendruomenės ramybę ir informuotumą. Projektu „Atsparūs“ siekiame užpildyti iki šiol egzistavusią tuštumą tarp institucijų planų, verslo pasirengimo ir paprasto kauniečio kasdienybės. Mūsų tikslas – tapti patikimu gidu, kuris su konkrečia informacija padės kiekvienai šeimai ir įmonei pasijusti užtikrintai. Partnerystė su Kauno pramonininkais rodo, kad miestas turi tvirtą stuburą: kai verslas ruošiasi atsakingai, o žiniasklaida tą informaciją profesionaliai išverčia į praktinių įgūdžių kalbą, mes visi tampame nepažeidžiami. Tai ne krizės, o mūsų miesto vienybės ir orumo projektas“, – sakė „Kauno dieną“ leidžiančios bendrovės direktorius Tadas Širvinskas.
Tai ne krizės, o mūsų miesto vienybės ir orumo projektas
Suomijos modelis
Suomijos pavyzdys yra bene geriausias pasaulyje įrodymas, kad atsparumas yra ne baimės, o gyvenimo būdo dalis. Šioje šalyje civilinė sauga yra tokia pat įprasta kaip rytinis kavos puodelis. Suomiai vartoja terminą „Kokonaisturvallisuus“ (visuomeninis saugumas – red. past.), kuris reiškia, kad prie saugumo prisideda visi: nuo moksleivio iki stambaus verslo vadovo.
Suomių atsparumas nėra atsitiktinis – jį nukalė atšiauri šiaurės gamta ir istorinės pamokos, išmokiusios, kad krizės akivaizdoje didžiausias turtas yra ne išorinė pagalba, o vidinė vienybė ir išankstinis pasiruošimas.
Žiemą, kai temperatūra Suomijoje nukrenta iki 30 °C šalčio, bet koks energijos ar šildymo sutrikimas tampa mirtinu pavojumi per kelias valandas. Tai išugdė natūralų praktinį mąstymą: kiekvienas suomis nuo vaikystės žino, kaip užkurti ugnį, kaip išlaikyti šilumą ir kaip elgtis, kai technika sugenda.
Pamatiniu suomių atsparumo akmeniu tapo Žiemos karas (1939–1940). Jo metu Suomija liko viena prieš milžinišką agresorių. Ši patirtis suformavo nacionalinį mentalitetą: „Niekas kitas mūsų neišgelbės – tik mes patys“. Nuo tada Suomija niekada nebuvo atleidusi vadžių ir visą Šaltojo karo laikotarpį ruošėsi blogiausiam scenarijui, kol likusi Europa po Berlyno sienos griūties mėgavosi „istorijos pabaiga“.
Šioje šalyje civilinės saugos pagrindai integruoti į ugdymo procesą nuo mažens, o stiprus pasitikėjimas valstybės institucijomis leidžia išlaikyti ramų budrumą.
Centrinė Suomijos modelio ašis – „72 valandų“ principas, ugdantis piliečių gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi ir artimaisiais pirmąsias tris paras. Tai nėra tik maisto ar vandens atsargų kaupimas, tai – žinios ir emocinis pasirengimas, kuris drastiškai mažina stresą ir užkerta kelią panikai krizės akimirką.
Verslas čia taip pat veikia kaip aktyvus partneris, užtikrinantis strateginius rezervus ir tiekimo grandinių stabilumą. Svarbiausia suomių pamoka mums yra paprasta, bet galinga: tikrasis atsparumas neatsiranda krizės akimirką – jis kantriai kuriamas iš anksto, kai už lango dar šviečia saulė.
Tai rodo, kad saugumas prasideda ne nuo sirenų gaudesio, o nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningo sprendimo būti pasirengusiems, taip saugant tai, kas mums brangiausia.
Viltis nėra planas
Būtent todėl apie pasirengimą kalbame dabar – ramiai, argumentuotai ir be dramatizmo. Atsparumas nėra ekstremalių situacijų rodiklis. Tai kasdienis sprendimas būti atsakingiems už tai, kas svarbiausia.
Šio pasirengimo gali ir neprireikti. Tačiau atsakomybė negali būti atidėliojama iki paskutinės minutės. Brandi visuomenė savo saugumo negrindžia viltimi, kad „kažkaip viskas bus gerai“. Ji renkasi žinojimą. Ji renkasi planą. Ji renkasi atsakomybę.
Išbandymų laikotarpio gali ir nebūti ir to nuoširdžiai norime. Pasirengimas nekeičia pasaulio geopolitikos. Jis nekeičia gamtos stichijų. Tačiau jis keičia vieną labai svarbų dalyką – žmogaus reakciją. Būtent reakcija krizės akimirką lemia, ar vyraus chaosas, ar tvarka.
Projektas „Atsparūs“ grindžiamas ne grėsme, o pasitikėjimu savimi, bendruomene ir sistema. Jis kalba apie gebėjimą išlikti ramiems tada, kai aplinkybės tampa neapibrėžtos. Juk stipri valstybė prasideda nuo informuoto žmogaus.
Naujausi komentarai