Ateitis Kauno kredito unijos nebaugina

Lietuvos bankas (LB) paskelbė, kad kredito unijų paskolų portfelis per antrąjį šių metų ketvirtį paaugo, tačiau pastebėjo, kad padidėjo blogųjų paskolų dalis.

Neseniai Seimas priėmė Kredito unijų veiklos įstatymo papildymus. Kaip pokyčius ir perspektyvas vertina unijos? „Kauno diena“ kalbina Kauno kredito unijos (KKU) valdybos pirmininkę Ernestą Ramaškaitę.

– Ar, LB neseniai rekomendavus konservatyviau vertinti su paskolomis susijusias rizikas, būta konkrečių pastabų jūsų vadovaujamai unijai? Kaip apskritai vertinate griežtėjančią banko priežiūrą?

– Pastaroji rekomendacija didesnės įtakos KKU neturėjo, nes mes ir šiaip labai kruopščiai vertiname rizikas. Išduodami paskolas savo veikloje vadovaujamės visais priežiūros institucijos numatytais reikalavimais, tarp jų – ir atsakingo skolinimo nuostatais. Neabejoju, kad sąžiningai veikiančioms unijoms konservatyvesnis rizikų vertinimas ilgainiui išeis į naudą. Kad unijų judėjime problemų yra – faktas: per pastaruosius metus net kelių unijų veikla sustabdyta. Tačiau kaltinti vien unijas būtų nekorektiška. Nesąžiningos veiklos padariniai bankų sektoriuje keleriopai skaudesni nei unijų, kurių, beje, dalis finansų rinkoje tėra tik apie 2,6 proc. Apskritai reiklų LB požiūrį vertiname palankiai: vienos unijos nemokumas daro milžinišką, pirmiausia reputacinę, žalą visam judėjimui, todėl, susiėmus silpnesnei grandžiai, sustiprės visa unijų sistema.

– O kaip vertinate liepą priimtus Kredito unijų veiklos įstatymo pakeitimus? Kokie konkretūs naujo Unijų veiklos įstatymo papildymų punktai yra reikšmingiausi?

– Bendrais bruožais vertiname palankiai, nes tolesnėje ateityje tai sustiprins unijas ir praplės veiklos galimybes. Griežtinimo prasme įstatyme numatomas didesnis minimalus narių skaičius naujai steigiamoms unijoms, didėja reikalavimai minimaliam kredito unijos kapitalui; problemų atveju numatyta galimybė paskirti laikinąjį atstovą unijos veiklai prižiūrėti; griežtinama unijų investavimo į nekilnojamąjį turtą tvarka,  keliami reikalavimai vadovų kompetencijai ir kt. Viena vertus, išaugę reikalavimai riboja tinkamai veikiančių unijų veiklą, daro įtaką pajamingumui ir kartu tvaraus kapatalo formavimui, o mažoms unijoms net gali sukelti problemų. Kita vertus, suteikia ir naujų galimybių: numatoma galimybė unijoms jungtis, stambėti; atsiranda įvairesnių investavimo galimybių. Dėl kokių nors priežasčių paskelbus veiklos apribojimus, vienos unijos įsipareigojimai gali būti perduodami kitai unijai arba kredito įstaigai. Taigi apskritai matome tvarias ir šviesias unijų judėjimo perspektyvas.

– Anksčiau LB skelbtose rekomendacijose buvo diskutuojama unijų tapimo kooperatiniais bankais galimybė. Ar jus ši perspektyva vilioja?

– Sunku atsakyti, kol nėra aiškiai apibrėžtų kooperatinio banko veiklos principų ir teisės aktų. Šiuo metu Seimo biudžeto ir finansų komitete vyksta diskusijos kredito unijų veiklos modelio koncepcijos klausimu. Galbūt joje atsiras unijų raidos kontūrai?

Negaliu kalbėti už visus, tačiau KKU akiratyje – unijos veiklos tęstinumas. Mes nuoširdžiai siekiame narių kooperacijos, bendradarbiavimo su verslu ir bendruomeniškumo principų stiprinimo. Pelnas nėra savitikslis. Tai komercinių bankų tikslas. Norėčiau, kad šis vertybinis skirtumas būtų gerai visuomenės suprastas. Žinoma, unija – ne labdaros oranizacija, pelnas jai reikalingas, kad galėtų gyvuoti, tačiau jis ne prioritetų sarašo viršuje. Taigi, kaip Kauno kredito unijos vadovė, matau šviesią veiklos ateitį Kaune, kuriame bendruomeniškumo tradicijos yra ypač gilios.

– Viešumoje diskutuojama, kad jei unijos kaip kredito įstaigos nori būti mažiau reglamentuotos, taikyti didesnes palūkanų normas indėlininkams nei bankai, atitinkamai prisiimant ir didesnę riziką, tai ir indėlių draudimo sistema turėtų būti atskira, t.y. ne valstybinio draudimo, kuri šiuo metu yra tokia pati kaip bankų – iki 100 tūkst. eurų indėliai apdrausti valstybės. Kokia jūsų nuomonė dėl unijų indėlių draudimo?

– Na, pirmiausia ir unijos, ir bankai įnašus į indėlių draudimo fondą sumoka patys, tai nėra valstybės dovana ar prizas už veiklą. Tai ne mokesčių mokėtojų pinigai, o pačių kredito įstaigų sunešti pinigai, tik administruojami valstybės. Kita vertus, nėra skirtumo, iš kokio sukaupto fondo bus sumokėtos draudimo lėšos. Svarbu, kad jos būtų, kad narys žinotų, jog lėšos yra apdraustos. Jei bus numatyta kita tvarka, unijos ją įgyvendins.

Reikia pabrėžti, kad unijos jau ir šiuo metu savo narių interesus saugo ne tik mokėdamos draudimo įmokas į valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“, bet ir kaupia lėšas atskiruose fonduose. Kredito unijos – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narės-savininkės – dar papildomai kaupia lėšas likvidumo ir stabilizacijos fonduose, kurių lėšomis sprendžiami laikino mokumo ir kapitalo svyravimo klausimai. Taigi KKU, kuri yra LCKU narė, lėšų draudimo garantijos yra dvigubos.

– Ne paslaptis, kad eiliniam indėlininkui svarbiausia palūkanų dydis. Žmogaus siekis uždirbti iš didesnių palūkanų yra natūralus, bet čia slypi ir rizika, juk būtent dėl palūkanų dy-
džio kredito įstaigos dažniausiai susiduria su lėšų pakankamumo problemomis. Unijos jas siūlo gerokai didesnes nei bankai. Kuo unijos grindžia šį pranašumą?

– Lyginant su bankais, ne vien palūkanos, bet ir kitos finansinės paslaugos, kurios svarbios vartotojui, unijose gali būti daug patrauklesnės. Didesnes palūkanų normas kredito unija gali pasiūlyti, nes pagrindiniai tikslai yra nauda nariui kaip pajininkui. Žinoma, neproporcingai aukštos palūkanos neturėtų apakinti, tačiau dėl daugelio darbo organizavimo principų unijų palūkanų normos yra aukštesnės nei bankų. Unijos, dirbdamos su mažesne pelno marža ir didesne nauda nariui, turi labai kruopščiai įvertinti prisiimamas rizikas ir jų lygį. Mokumo problemos dažniausiai užklumpa netinkamai įvertinus riziką išduodant paskolas.

KKU mes griežtai laikomės visų tvarumo principų ir klientams siūlome ne vien didesnes nei bankų palūkanas, pigesnes paslaugas, bet ir specialius socialinius produktus, pvz., refinansavimo pagalbą lengvabūdiškai įsmukusiesiems į greitųjų kreditų liūną ar jaunoms šeimoms pasiruošti vaikų išleidimui į mokyklą.

– Ar KKU produktais naudojasi Kauno verslas? Kaip apskritai apibūdintumėte jūsų, kaip tik Kauno apskrityje veikiančios unijos, ir Kauno verslo atstovų santykius? Į kokį verslo segmentą orentuojatės, ką siūlote?

– Dirbame ne pirmi metai, taigi tikiuosi, kad Kauno verslininkai jau spėjo įvertinti mūsų unijos teikiamas paslaugas, lengvatines paskolas ir nemokamus atsiskaitymus, leidžiančius sutaupyti iki kelių tūkstančių litų per metus, – tai ne vien mažoms įmonėms patrauklus privalumas.

Mūsų strateginis tikslas – ilgalaikiai santykiai. Tai leidžia geriau pažinti savo narius, jų poreikius, pasiūlyti jiems tinkamiausias ir naudingiausias paslaugas. Ypač džiugina bendradarbiavimas su jauniausiais verslininkais. KKU aktyviai dalyvauja Verslumo skatinimo fondo programoje, kurios tikslas – lengvatinėmis paskolomis skatinti naujų verslų steigimąsi ir jaunų verslų plėtrą. Mes nuoširdžiai džiaugiamės jaunimo verslumu ir sėkme: beveik visiems finansuotiems projektams pavyksta įgyvendinti startines idėjas ir toliau judėti į priekį įgavus didesnį pasitikėjimą ir daugiau patirties. Sėkmę liudija skaičiai: nuo 2011 m. iki dabar išduota 121 paskola verslumui skatinti, iš jų 38 paskolos išduotos jaunesniems nei 29 metų asmenims!
Dirbdami su didžiuoju verslu, bendradarbiaujame su valstybinėmis verslo skatinimo institucijomis INVEGA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondu. Beje, KKU pirmauja Lietuvoje pagal suteiktą paramą verslumo skatinimo fonde. Šis bendradarbiavimas naudingas visoms pusėms: skatinamos investicijos, suteikiamos paskolos užtikrinimo priemonės, dalinis palūkanų kompensavimas, o unija gauna prieigą prie projekto, kaupia ekspertines įžvalgas, kurios kelia ir pačios unijos kompetenciją, ir verslo pasitikėjimą.

– Ar rengiatės euro įvedimui? Gal yra kas nors, ką turėtų žinoti KKU nariai?

– Žinia viena – viskas bus gerai! Įgyvendiname bendrą visoms finansų kredito įstaigoms nustatytą LB euro įvedimo tvarką. Galiu KKU narius užtikrinti, kad jų lėšų pakeitimo klausimu jokių netikėtumų nebus, litai į eurus bus pakeisti oficialiai nustatytu kursu ir tvarka. Beje, nemokamas euro keitimo operacijas atliksime ne tik nariams, bet ir visiems pageidaujantiesiems.


Šiame straipsnyje: KKUKauno kredito unijapaskolos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Danute.

Danute. portretas
Mano manymu daug kas priklauso nuo vadovo, jei vadovas gerai supranta imones veikla, ja moka kontroliuoti, viskas bus gerai. Teko bendrauti su sios unijos darbuotojais , turiu pripazinti buvau maloniai nustebinta, profesonalumu, pagarba klientui, tuo tarpu kai kreipiausi i unija Kaune Savanoriu prospekte, susidare toks ispudis, ko cia atejai , trukdai mums tarpusavyje bendrauti,na aisku ir pokalbis buvo toks , kad tik greiciau iseik.Sekmes vadovei Ernestai ir jos klolektyvui.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių