Apkartęs švedo verslas Kaune ir užsitęsę teismai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Beveik prieš 30 metų Kaune įsteigta bendra Švedijos–Lietuvos įmonė „Pentacom“ šiandien egzistuoja tik teoriškai. 2016 m. prasidėję teismai baigėsi šiemet, bet situacija išliko dviprasmiška.

Nuslėpė veiksmus

Bendrovės „Pentacom“ veiklos niuansai nagrinėti tiek civiline, tiek baudžiamąja tvarka. Šių procesų iniciatorius buvo vienas iš „Pentacom“ akcininkų Švedijos pilietis Jarlas Assaras Brantingas. Jis buvo ne šiaip verslininkas. Atkurtos nepriklausomybės pradžioje tarp Kauno ir Vekšio (Švedija) miestų užsimezgė draugystė. Švedų delegacijas, kurių sudėtyje buvo ne tik politikai, bet ir verslo bei kultūros atstovai, į Kauną lydėjo tuo metu visų mėgstamas ir gerbiamas J.A.Brantingas.

Anuomet į Lietuvą vežti ir parduoti buvo galima viską, nes visko trūko. 1992 m. J.A. Brantingas su Ernestu Rimvydu Natkevičiumi ir dar keliais partneriais įkūrė „Pentacom“. Po maždaug 25-erių metų įmonės veiklos, J.A.Brantingas sužinojo, kad „Pentacom“ – ant bankroto slenksčio. Negana to, bendrovei priklausęs pastatas Jonavos gatvėje parduotas kitai bendrovei. Nepavydėtinų pokyčių dėmesio centre atsidūrė E.R.Natkevičius, kuriam priklausė pagrindinis „Pentacom“ akcijų paketas.

J.A.Brantingo interesams Lietuvoje atstovavo rašytoja Silvija Laurenčikaitė. Moteris neslėpė esanti artima J.A.Brantingo draugė ir judviejų sūnaus mama. „Kauno diena“ dar 2016 m. aprašė painią „Pentacom“ istoriją. Tuo metu S.Laurenčikaitė tik svarstė kreiptis į teisėsaugą dėl galimai neteisėtų „Pentacom“ direktoriaus ir akcininko E.R.Natkevičiaus veiksmų, apie kuriuos jo verslo partneris nieko nežinojo.

J.A.Brantingą šokiravo, kad E.R.Natkevičius be jo žinios perleido daugiau nei 50 proc. akcijų už vieną eurą Pauliui Juškevičiui, o „Pentacom“ priklausiusį pastatą pardavė naujai įsteigtai įmonei Turto valdymo biuras, kurios vadovu pats ir buvo.

Pripažino kaltu

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 27 d. paskelbė nuosprendį, kuriuo pripažino E.R.Natkevičių padarius tris nusikalstamas veikas. „Pagaliau baigėsi garsios Švedijos–Lietuvos įmonės „Pentacom“ baudžiamasis procesas, kuris truko beveik šešerius metus. Teismas patvirtino, kad „Pentacom“ buvęs direktorius ir akcininkas tikrai išdavė savo verslo kolegą švedą J.A.Brantingą“, – naujienomis iš teismo dalijosi S.Laurenčikaitė.

Teisminiai ginčai dėl anksčiau „Pentacom“ priklausiusio pastato grąžinimo bendrovei nesibaigia. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

2016 m. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus J.A.Brantingo įgaliotos S.Laurenčikaitės skundą dėl E.R.Natkevičiaus galimai neteisėtų veiksmų parduodant bendrovės „Pentacom“ pastatą Jonavos gatvėje.

Tiesa, pasiekti, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, pavyko ne iš karto. Kauno tyrėjų ir prokurorų atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą teko skųsti Generalinei prokuratūrai. Tik po kreipimosi į šią instituciją J.A.Brantingas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Kauno prokurorų darbą J.A.Brantingo atstovė Generalinei prokuratūrai skundė ir iki sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo. Švedo atstovei užkliuvo galimas tyrimo vilkinimas. Galiausiai 2018 m. tyrimas buvo perkeltas į Panevėžio prokuratūrą. 2019 m. pavasarį ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir perduotas Kauno apygardos teismui.

2021 m. vasarį teismas paskelbė nuosprendį, kuriame E.R.Natkevičius pripažintas kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuteistojo skundą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas šiek tiek sušvelnino nuosprendį E.R.Natkevičiui. Pripažino kaltu dėl svetimo turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir skyrė subendrintą 250 MGL, t.y. 9 415 eurų baudą.

„Galbūt ši istorija bus pamoka kitiems verslininkams. „Pentacom“ istorija parodė, kad verslas privalo remtis ne tik Lietuvos įstatymais, bet ir bendražmogiškomis vertybėmis, kurių esmė – sąžiningumas, pasitikėjimas ir pagarba vienas kitam, turiu omenyje įmonės akcininkus“, – dėstė J.A.Brantingo atstovė S.Laurenčikaitė.

Mums tai labiau moralinis pasitenkinimas. Tyrėjai nustatė, o teismai pripažino, kad buvo padarytas nusikaltimas. Sunkiai, labai sunkiai, bet žinome tiesą.

Gelbėjimo strategija

Dabar E.R.Natkevičius atsisakė kalbėti su „Kauno diena“ bendrovės „Pentacom“ tema. Įmonės istoriją aprašant 2016 m., E.R.Natkevičius „Kauno dienai“ „Pentacom“ akcijų ir pastato pardavimą vadino kone bendrovės gelbėjimo planu.

„2009 m. ekonomikos krizė pakenkė „Pentacom“ kaip inžinerines sistemas montuojančiai įmonei. Patalpos buvo įkeistos bankui, kai kurie partneriai neįvykdė savo įsipareigojimų ir nutraukė sutartis“, – tuomet aiškino E.R.Natkevičius.

Buvęs švedo partneris priminė, kad per krizę visi labiau norėjo parduoti, o pirkti nesistengė. „Pentacom“ pastatas Jonavos gatvėje buvo įvertintas daugiau nei 2 mln. litų. Pasak E.R.Natkevičiaus, jis įkūrė įmonę Turto valdymo biuras, paėmė paskolą iš banko ir nupirko bankui įkeistą „Pentacom“ pastatą.

Tokiu būdu „Pentacom“ atsiskaitė su bankais, kitais kreditoriais. „Aš kaip akcininkas neprivalėjau tartis su kitais akcininkais, ar parduoti savo akcijas, ar ne“, – poziciją gynė E.R.Natkevičius. Jis tvirtino, kad visi su „Pentacom“ susiję sprendimai J.A.Brantingui esą buvo žinomi.

Pasak E.R.Natkevičiaus, Lietuvos garbės konsulas Vekšyje dalyvavo visuose akcininkų susirinkimuose, visuose dokumentuose yra jo parašai, todėl viskas yra teisėta ir žinoma. E.R.Natkevičius taip pat tvirtino, kad jis, kaip „Pentacom“ direktorius, visus sprendimus priėmė tik akcininkams palaiminus. Esą apie pastato Jonavos gatvėje pardavimą J.A.Brantingas negalėjo nežinoti.

Prielaidą, kad Švedijos pilietis galėjo nesuprasti visų dokumentuose surašytų niuansų, E.R.Natkevičius atrėmė klausimu: „25 metus suprato, o šiemet jau ėmė ir nebesuprato?“

Neteisėti veiksmai

Tačiau teismai tokią „Pentacom“ gelbėjimo strategiją įvertino kiek kitaip. „Pentacom“ reikalus aiškinantis Kauno apylinkės teisme civiline tvarka, negaliojančiais pripažinti „Pentacom“ akcininkų susirinkimo sprendimai bendrovės vadovu skirti P.Juškevičių ir „Pentacom“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

Šis sandoris buvo įvardytas kaip E.R.Natkevičiaus siekis išvengti jam tenkančių pareigų dėl bendrovės „Pentacom“ liūdnos padėties ir finansinės atsakomybės. „Pentacom“ akcijų pardavimas už 1 eurą, materialiojo turto perdavimas, medžiagų likučių, automobilių perdavimas be jokio finansinio sandorio ir pažadas padėti P.Juškevičiui „Pentacom“ restruktūrizavimo procesuose, esą parodė tikrąjį E.R.Natkevičiaus tikslą – atsikratyti atsakomybės už „Pentacom“ krachą ir išvengti iš to kylančių prievolių.

Net ir bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme minimi Kauno apylinkės teisme P.Juškevičiaus duoti parodymai. Jis tiesiai šviesiai pripažino supratęs tapsiantis fiktyviu „Pentacom“ vadovu ir jo tikslas buvęs pasipelnyti. Tačiau pinigais, pardavęs „Petacom“ priklausiusius automobilius, P.Juškevičius ilgai nesidžiaugė. Šiuos įmonės nuostolius teko atlyginti.

Teismas kritiškai įvertino ir E.R.Natkevičiaus kreipimąsi į teismą dėl „Pentacom“ restruktūrizavimo. Neva prašymas restruktūrizuoti įmonę buvęs tik dėl akių, nes, teismui palaiminus restruktūrizavimo bylą, E.R.Natkevičius pardavė jo turėtas akcijas, kaip minėta, už 1 eurą ir pastatą Jonavos gatvėje.

Buvo nustatyta ir tai, kad E.R.Natkevičius net neplanavo perduoti „Pentacom“ dokumentų naujajam akcininkui ir direktoriui P.Juškevičiui. Savo ruožtu pastarasis nedėjo didelių pastangų perimti dokumentus, o apie jam skirtą 1,4 tūkst. eurų atlyginimą nieko esą nežinojo ir jo negavo.

Už „Pentacom“ dokumentų neperdavimą P.Juškevičiui, E.R.Natkevičius buvo nubaustas 700 eurų bauda.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Moralinis pasitenkinimas

E.R.Natkevičius nesutiko dėl jam taikytos baudžiamosios atsakomybės. Vyro advokatas priminė apeliaciniam teismui, kad materialinės vertės ir žalos buvo išspręstos civiline tvarka Kauno apylinkės teisme.

Pabrėžta, kad E.R.Natkevičius atlygino žalą „Pentacom“. Jo pervestus bendrovei daugiau nei 91 tūkst. eurų galima laikyti savanorišku žalos atlyginimu ir pripažinti lengvinančia aplinkybe.

Tačiau Apeliacinis teismas nesutiko su tokiu savanorišku žalos atlyginimu. Tai esą buvo padaryta tik po teisėsaugos įsikišimo, todėl negalima laikyti savanorišku žalos atlyginimu.

Beje, „Pentacom“ akcijų pardavimas už vieną eurą nereiškia, kad įmonė neturėjo jokio turto. „Pentacom“ pardavimo momentu įmonės turtas įvertintas daugiau nei 323 tūkst. eurų. Teismas pripažino, kad kreditoriniai įsipareigojimai viršijo turto vertę, tačiau pabrėžė ir tai, kad jo būtų pakakę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Teismo teigimu, neteisėti „Pentacom“ vadovo E.R.Natkevičiaus veiksmai padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir kreditoriams. Juos Lietuvos apeliacinis teismas, kaip ir Kauno apygardos teismas, vertino pagal Baudžiamąjį kodeksą kaip turto iššvaistymą.

„Mums tai labiau moralinis pasitenkinimas. Tyrėjai nustatė, o teismai pripažino, kad buvo padarytas nusikaltimas. Sunkiai, labai sunkiai, bet žinome tiesą“, – „Kauno dienai“ sakė J.A.Brantingo atstovė S.Laurenčikaitė.

Situacija dviprasmiška

Vis dėlto net ir po šešerių metų užtrukusių tyrimų ir teismų „Pentacom“ situacija išlieka dviprasmiška. Kadangi įmonės akcijų pardavimas buvo pripažintas neteisėtu, pagrindinis akcijų paketas grįžo E.R.Natkevičiui.

Pagal Registrų centrui pateiktus 2005 m. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, J.A.Brantingas valdė 36,34 proc. „Pentacom“ įmonės akcijų, o E.R.Natkevičius – 50,63 proc.

„Ta įmonė yra visiškai tuščia ir nevykdo jokios veiklos, jokių projektų. E.R.Natkevičius direktoriumi paskyrė savo žmogų. Akcininkų susirinkime balsavau prieš, nes aš to žmogaus nežinau, tačiau viskas liko va taip“, – „Pentacom“ situaciją aiškino S.Laurenčikaitė.

Anot moters, epizodas dėl „Pentacom“ pastato pardavimo E.R.Natkevičiaus įmonei Turto valdymo biuras buvo išimtas iš bylos. Taip pat panaikintas nukentėjusio ir civilinio ieškovo statusas J.A.Brantingui. Todėl švedas turėjo inicijuoti dar vieną bylą dėl pastato pardavimo ir prašyti taikyti restituciją, kad pastatas būtų grąžintas bendrovei „Pentacom“.

„Visas „Pentacom“ vykdytas veiklas E.R.Natkevičius pervedė į kitas savo firmas. Jo firma „ICS Baltic“ jau likviduota kaip bankrutavusi. Bet yra dar „Patalpų klimato sprendimai“, „Integruotos centralizuotos sistemos“ ir „Turto valdymo biuras“, – dėstė S.Laurenčikaitė.

Švedo atstovė svarstė perspektyvas painioje „Pentacom“ situacijoje. Anot S.Laurenčikaitės, jei teismas grąžintų parduotą pastatą bendrovei „Pentacom“, tada jį būtų galima parduoti, o gautą pelną padalyti akcininkams. Taip pat E.R.Natkevičius galėtų nupirkti J.A.Brantingo akcijas rinkos verte.

„Kiek galima apgaudinėti žmogų, kuris jam padėjo, finansiškai jį ir jo šeimą pastatė ant kojų, – retorinius klausimus kėlė S.Laurenčikaitė. – Jam neegzistuoja jokios taisyklės, įstatymai, o tik nauda sau.“

Moteris neslėpė, kad nei ji, nei J.A.Brantingas nemato ateities bendrame „Pentacom“ versle, net jei toks ir rastųsi, kartu su E.R.Natkevičiumi.

Kauno apygardos teismas J.A.Brantingo ieškinį dėl anksčiau „Pentacom“ priklausiusio pastato atmetė, tačiau šį sprendimą planuojama skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žinau

Žinau portretas
Sukčiui Natkevičiui turėtų būti gėda

Žinau

Žinau portretas
Poniai "teisybės ieškotojai" reiktų gerai pasižiūrėti į veidrodį.

Povilas

Povilas portretas
Tikra šaunuolė. Kovok toliau...
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių