Sąjungos a. 10-asis namas dar visai neseniai keldavo vien tik gailestį. Apšiuręs fasadas, kiauri vamzdynai, milžiniškos sąskaitos už šildymą. Baigus namo renovaciją, sušvito ne tik pastato išorė, bet įvyko ir jo šildymo efektyvumo šuolis.

Sumažėjo 63 proc.

Sąjungos a. 10-asis namas daugybę metų viso šildymo sezono metu figūruodavo Kauno daugiabučių, kuriuos šildyti yra brangiausia, sąrašo viršuje. Šio namo gyventojams ateidavo net iki septyniolika kartų didesnės sąskaitos už šilumą, palyginti su tokio pat ploto butų, bet taupių namų gyventojais.

Praėjusį sausį ir vasarį situacija buvo visiškai kitokia. Apšildyti gyventojų būstams vidutiniškai sunaudojama 63 proc. mažiau energijos, tačiau namuose anaiptol nebuvo šalta.

Šiek tiek daugiau nei dvejus metus šiame name butą besinuomojanti Dianos ir Donato Damkų šeima skirtumą pajuto dar net nesibaigus renovacijai. Sąskaitos mažesnės buvo jau šildymo sezono pradžioje, o už sausį – patį šalčiausią mėnesį – reikėjo mokėti daugiau kaip du kartus pigiau.

Šiame name trejus metus su šeima gyvenantis Sigitas pasakojo, kad dėl pasenusios šildymo sistemos jo bute būdavo taip karšta, kad net ir šalčiausiomis paromis tekdavo gyventi prie atviro lango.

Už 25 kv. m būsto šildymą praėjusių metų sausį jis gavo sąskaitą, siekiančią 76 eurus. 60 kv. m būsto šildymas jam būtų atsiėjęs net 182 eurus. Ankstesniais metais, kai šilumos kaina buvo žymiai didesnė, Sąjungos a. 10-ojo namo gyventojams šildymas buvo apskritai tapęs aukso vertės.

Ne viena šio daugiabučio šeima iki renovacijos nukentėdavo ne tik finansiškai. Pavyzdžiui, Sigito namuose auga du mažamečiai vaikai, o nuolatiniai skersvėjai mažyliams – tikrai ne į naudą. Peršalti ir susirgti būnant tiesiog namuose ir dar už tai riebiai susimokant – menkas malonumas.

Reguliuojasi patys

Po šildymo sistemos renovacijos ir pastato apšiltinimo žiemos sezonas šio namo gyventojams atsieina perpus pigiau. Be to, visi name esantys būstai šildomi tolygiai, tad nebėra situacijos, kai vienoje pusėje gyvenantiems normaliai šilta, o kiti dūsta nuo kaitros.

"Per renovaciją kiekviename bute įrengti reguliatoriai. Tad gyvename tikrai komfortabiliai: norime – šilumą prisukame, norime – vėl padidiname, priklausomai nuo poreikio", – pasakojo D.Damkus, apie ką anksčiau jis ir kiti kaimynai galėjo tik pasvajoti. Be to, gyventojams sąskaitos suformuojamos pagal tai, kiek jų būstas suvartojo šilumos.

Šios prireikia netgi mažiau, nei kai kurie gyventojai galėjo tikėtis. "Dauguma mūsų pritarė, kad namas būtų apšiltintas brangesne, tačiau kokybiškesne technologija", – kalbėjo Sigitas.

Sujudo pirkėjai

Pastato visapusiškas remontas kaip ant mielių kelia nekilnojamojo turto vertę. Tuo įsitikino ir Sąjungos a. 10-ojo namo gyventojai.

Vos tik paskelbus apie namo renovacijos pradžią, Sigitas ir jo kaimynai pašto dėžutėse nuolat rasdavo kreipimųsi pirkti būstą. "Namas dabar atrodo kaip naujas. Be to, vieta čia – fantastiška, šalia parkas", – kalbėjo vyras.

"Anksčiau bute buvo seni mediniai langai. Su naujais langais namai – gerokai jaukesni", – pastebėjo D.Damkus.

Iki visiškos laimės, minėjo pašnekovai, gyventojams tetrūksta kosmetinio laiptinių ir koridorių remonto. Šiuo metu vyksta gyventojų balsavimas, po kurio, kaip tikimasi, ir bus pradėti pastarieji minėti remonto darbai.

Didiesiems pokyčiams gyventojai ryžosi prieš dvejus su puse metų – butų savininkų sprendimas dėl namo atnaujinimo priimtas 2013 m. rugsėjį.

Renovacija truko beveik metus. Rangos darbai pradėti 2015 m. sausio pabaigoje, o baigti prieš Kalėdas.

Gyventojai suspėjo pasinaudoti Daugiabučių namų renovacijos programa, kuri yra finansuojama ES struktūrinių fondų, valstybės ir gyventojų lėšomis. Valstybė padengė 40 proc. statybos darbų išlaidų ir 100 proc. techninio projekto parengimo, techninės priežiūros paslaugų bei administravimo išlaidų.

Keitė daugybę namo sistemų

Kaip teigė namo renovacijos (modernizacijos) administratoriaus "Kauno butų ūkis" vadovas Virginijus Tamošiūnas, be fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindos sutvarkymo, buvo apšiltintas stogas, pakeistos laiptinių ir tambūrų durys, butų ir kitų patalpų langai (į mažesnio šilumos pralaidumo langus).

Buvo pertvarkytos anksčiau bėdų kėlusios šildymo ir karšto vandens, ventiliacijos sistemos, įrengtos daliklių sistemos.

Atlikus renovaciją namas gavo B energetinio efektyvumo klasę.

Be šių energetinį efektyvumą didinančių priemonių, kurias iš dalies finansavo Vyriausybė, gyventojai nusprendė modernizuoti ir kai kurias kitas namo sistemas, nors jos kompensuojamos ir nebuvo.

Nuspręsta, kad būtina pakeisti šalto vandens, buitinių nuotekų sistemas, elektros instaliaciją, atnaujinti pamatų drenažo sistemą.

"Renovacija buvo būtina, nes visos namo sistemos buvo labai susidėvėjusios. Gyventojai pritarė grandioziniams pokyčiams, su jų pagalba renovacija vyko labai sklandžiai bei greitai ir dabar visi galime pasidžiaugti rezultatais", – kalbėjo V.Tamošiūnas.

Bendra visų atliktų darbų vertė – 197,4 tūkst. eurų. Valstybė iš jų padengs 75,5 tūkst. eurų. Renovacijos darbus atliko bendrovė "Rūdupis".

Renovacijos 1 kv. m naudingo ploto kaina su valstybės parama siekia 132 eurus. Pavyzdžiui, Sigitui, gyvenančiam 25 kv. m bute, renovacija atsiėjo apie 3,3 tūkst. eurų susimokant iš karto.

Šilumos ir karšto vandens suvartojimo Sąjungos a. 10 analizė

Mėnuo  Vidutinė temperatūra [°C]  Suvartoti šilumos kiekiai qš [kWh/m²]  Efektyvus šilumos suvartojimas  Šilumos suvartojimo pokytis (proc.)

2016 m. 01 mėn. -6,9 22,42291 0,02903 60,32

2015 m. 12 mėn. 2,5 11,21618 0,02344 63,21

2015 m. 11 mėn. 4,9 9,08334 0,02311 65,78

2015 m. 01 mėn. -0,4 41,72647 0,07316

2014 m. 12 mėn. -0,9 37,32811 0,06372