Aktyvios pakaunės mamos randa laiko ir šeimai, ir kitiems

Planuoja laiką

Kalbintos Kauno rajono mamytės tikino, kad reikia atrasti savų būdų, kaip tinkamai suplanuoti dieną, tada bus galima be streso įgyvendinti savas idėjas.

Zapyškyje gyvenanti keturių vaikučių mama Polina Butkevičienė tikino, kad suspėti visur ne visada pavyksta, tad teko mokytis, kaip planuoti laiką arba mažinti dienos veiklų skaičių.

"Kas sakė, kad visur suspėju? Kažko vis tiek nespėju, reikia kažką paaukoti. Kartais močiutėms ar vyrui palieku vaikus, kartais su vaikais bendruomenės veikloje dalyvauju. Štai mamų klube pasiimu mažiausią atžalą, kiti tuo metu būna mokykloje. Turiu kalendorių-užrašų knygą. Be jos niekur neinu. Ten viską surašau ir man labai patinka dėti kryžiukus ties tais darbais, kurie jau padaryti. Išleidžiu vaikus į mokyklą ir tada jau viską pagal punktus darau. Aišku, išmokau šiek tiek  mažiau tų punktų prisirašyti ir kartais be streso kai ką perkelti į kitą dieną", – apie tai, kaip stengiasi visur suspėti, kalbėjo P.Butkevičienė.

Ji tikino daranti tai, kas jai patinka, todėl ir darbas, ir laisvalaikis jai yra faktiškai tas pats. "Aš tiesiog gyvenu. Jei vakarais išeinu į zumbą, tai man yra kartu ir darbas, ir laikas sau", – pridūrė mama.

Aš noriu džiaugtis gyvenimu, dalytis juo su kitais ir duodama nelaukiu atlygio.

P.Butkevičienė įvairiomis idėjomis dalijasi su mokyklos bendruomene ir kitomis mamomis. Štai per Kalėdas Polina pravedė renginį, ji mėgsta fotografuoti. "Zapyškio kūrybos stuboje" moteris padeda organizuoti paskaitas, kiekvieną savaitę rengia mamyčių susitikimus. Planuose – ir išvykos sutuoktiniams, ir stovyklos mamoms. Susitikimuose kalbama ne tik apie motinystę, bet ir apie savęs realizavimo galimybes.

Neatideda darbų

Du vaikus auginanti mama Ingrida Banelytė-Lukoševičienė suspėja ne tik šeima ir darbu pasirūpinti, bet ir Garliavos Jonučių gimnazijoje organizuoti įvairias iniciatyvas. Anot moters, nors ji turi daug veiklų, viskam laiko užtenka.

"Tai yra vidinis noras džiaugtis gyvenimu ir duoti tai, ką gali duoti geriausio. Aš noriu džiaugtis gyvenimu, dalytis juo su kitais ir duodama nelaukiu atlygio. Nesitikiu, kad man už tai turi kažkas atsidėkoti. Man didžiausia padėka, kai aplink žmonės yra laimingi. Kai viską iš širdies darai, aplink tave laimingų žmonių daugėja. Aš nematau nė vieno susiraukusio mokytojo, kai mane pamato, nes aš jiems pati šypsausi, – pozityviomis mintimis pasidalijo I.Banelytė-Lukoševičienė. – Žinote, kuo labiau esi užimtas, tuo labiau viskas į laiką sutelpa, nes nebėra nereikalingo laiko. Kai suplanuoju, man viskas išeina. Viską palengvina ir tai, kad darau man žinomus dalykus ir nereikia įdėti papildomų pastangų. Tai, ką gerai išmanai, ilgai netrunka padaryti. Be to, manau, kad kuo žmogus labiau užimtas, tuo turtingesnis jo vidus – jis gali gyvenimui daugiau visko duoti. Jei turi noro, viskas savaime įeina į planą."

Ji tikino, kad įvairios veiklos užpildo ir jos dviejų vaikų dieną. "Vienas vaikas jau baigia vienuoliktą, kitas – trečią klasę. Visada juos skatinu viskuo domėtis, eiti į saviugdos pamokas, visur dalyvauti, nes apsiriboti vien mokykla yra per siaura", – tikino mama.

Anot jos, dėl veiklų gausos mokykla tapo dar vienais jos namais. "Aš turiu trejus namus: šeimą, mokyklą ir darbą, kuris man labai patinka. Aišku, kad šeimos namai yra svarbiausi, tačiau ir kitos veiklos užima svarbią vietą mano gyvenime. Aš visur save matau. Jei kažkuri dalis pasikeistų, greitai atsirastų nauja. Pernai pati atradau laiko eiti į meno mokyklos suaugusiųjų skyrių. Man ten buvo labai įdomu, ką ir kaip jie ten mokosi. Jei išbandai save kažkur, gali pamatyti, ko ten trūksta, ir pasidalyti savo pastebėjimais", – sakė I.Banelytė-Lukoševičienė.

Ingrida, kartu su vyru Rimantu auginanti du vaikus, tikino, kad ne tik pati visur dalyvauja, bet ir skatina atžalas viskuo domėtis ir taip turtinti savo vidų.

Laikinųjų Vilkijos vaikų globos namų "Nemuno krašto vaikai" vadovė Vida Rainienė taip pat pritarė, kad, nors ją ir supa daug vaikų, laiko užtenka visiems.

"Savaime viskas išeina. Kada reikia, tą planuotą dalyką ir pasidarai. Vaikams pasakau, kur kada važiuosime, kada jie turi susitvarkyti ir pasiruošti. Niekada darbų neatidedu kitai dienai, viską darau čia ir dabar", – apie laiko planavimą sakė vaikų globėja.

Idėjų lietus

Aktyvios Kauno rajono mamos nestokoja gražių idėjų, kurios praturtina vietos bendruomenių šventes. Mamos rankas prideda ir prie kalėdinių renginių, ir prie projektų ar iniciatyvų vaikams.

I.Banelytė-Lukoševičienė kiek kuklinosi sakydama, kad idėjas kuria visa bendruomenė, tačiau pripažino, jog ir jai pačiai kūrybinės gyslelės netrūksta.

"Čia ne tik mano, o visų iniciatyvių tėvų idėjos. Jos gimsta tada, kai nori sau susikurti šventę ir reikia žmonėms džiaugsmo. Tada ieškome bendruomenę vienijančių sprendimų. Aišku, man idėjų netrūksta, jų daug turiu. Pagal pareigas esu labai didelė tiksliukė, bet, ko gero, visi turime kūrybiškumo, tad įgyvendiname ir kūrybines idėjas. Aš savo idėjas pristatau ne visai mokyklai, o klasėje, nes taip lengviau jas įgyvendinti. Jei ji pasiteisina, gali ją paskleisti ir visoje mokykloje", – sakė mama.

Ji tikino, kad vaikams labai patiko kalėdinio kalendoriaus idėja, kai kiekvieną dieną vaikai gaudavo užduotėlę ir klasėje nuolat virė veiksmas, o mažieji smalsiai laukdavo, ką atneš nauja diena. Mama dažnai lydi klasę ir į įvairias ekskursijas.

"Važiuojame gaminti įvairių keramikos dirbinių, muilų. Stengiamės kiekvienoje klasių akcijoje dalyvauti, kai galima visai klasei laimėti bilietus į teatrą. Tai mes visada nusifotografuojame, sugalvojame temas. Ir vaikams smagu, ir mums smagu, kad jie nori laimėti. Vienoje akcijoje reikėjo parodyti, kaip su atšvaitais esame matomi, tai su vaikais iš šiukšlių maišų gaminome liemenes, klijavome tuos atšvaitus. Reikia išklausyti ir vaikų idėjas, nes jie jų tikrai turi, tik dažnai suaugusieji nenori išgirsti. Mes ieškome būdų, kaip vaikams parodyti ir kitokį gyvenimą nei vien mokslai. Galiausiai jie gali ir pasimatuoti profesiją", – tikino I.Banelytė-Lukoševičienė.

Moteris dirba finansų srityje, tad mokytojai pažadėjo, kad per vasarą sugalvos keturių pamokų programą ir kitąmet vaikus pamokys finansinio raštingumo. "Norėčiau, kad vaikai į penktą klasę išeitų žinodami apie finansus. Galbūt vėliau bus galima ir kitoms klasėms tai pristatyti", – pridūrė aktyvi Jonučių mokyklos mama.

Auksinė mamos taisyklė

Auginant vaikus kyla įvairiausių iššūkių, tačiau mamos pasakojo, kad kartais į viską reikia pasižiūrėti kūrybiškai ir išbandyti įvairių dalykų.

Štai P.Butkevičienė prisipažino, kad kartais jos keturios atžalos ne visada sutaria tarpusavyje, tad ji pirmiausia leidžia vaikams nurimti, o po to su jais viską aptaria.

"Mano mama pasakytų, kad taisyklė yra nesikišti, tai man vis primena, kad palaukčiau ir nieko nedaryčiau. Aš bandau nesikišti, bet tam reikia valios. Tada dar vyras primena, kad reikia vaikus tiesiog apkabinti, o ne pradėti kažką aiškinti. Vaikams iš tiesų labai svarbūs prisilietimai, prašo visada masažų. Po to pasikalbame, nes konflikto metu, aišku, nėra prasmės bandyti kalbėtis. Dar su kiekvienu vaiku atskirai einu į pasimatymus tam, kad palaikytume ryšį", – vaikų auklėjimo metodais pasidalijo mama iš Zapyškio.

"Nemuno krašto vaikų" vadovė V.Rainienė antrino sakydama, kad apie viską su vaikais reikia kalbėti, o suklydus – nepamiršti atsiprašyti. Savo vaikais ji vadina ir globojamus vaikus.

Globėja Vida įsitikinusi, kad su vaikais reikia apie viską kalbėtis ir suklydus nebijoti atsiprašyti.

"Aš stengiuosi, kad visi mano vaikai būtų žmonėmis ir eitų savu keliu, nesvarbu, kokią profesiją jie įgis. Aš labai daug šneku su vaikais ir skiriu jiems nemažai laiko. Jei iškilo kokia problema, iš karto sėdu su jais ir kalbu, aiškinamės, kodėl jis taip pasielgė, ar nebuvo galima padaryti kitaip. Pokalbiai iš tiesų labai padeda. Dažnai šeimose trūksta mamos bendravimo su vaiku. Turime vieną mergaitę, kur mama sau vaikšto, o mergaitė pradėjo klystkeliais eiti. Kol ją įtikinau kalbėtis, praėjo trys savaitės, bet dabar viskas keičiasi. Ji metus laiko nėjo į mokyklą, neužsiėmė jokiais namų ruošos darbais, o dabar viską daro. Aišku, ir aš klystu, kartais ne taip kažką vaikams pasakau, bet einame, vienas kito atsiprašome ir taip judame toliau", – apie bendravimo su vaikais svarbą kalbėjo globėja Vida.

Vyras primena, kad reikia vaikus tiesiog apkabinti, o ne pradėti kažką aiškinti.

I.Banelytė-Lukoševičienė taip pat turi savo auksinę taisyklę. Anot šios mamos iš Garliavos, nereikia vaikų labai spausti, reikia koncentruotis į patį procesą ir juo mėgautis. Tai galioja ir kitose gyvenimo srityse.

"Pagrindinis tėvų reikalas pirmiausia turėtų būti teigiamas nusiteikimas. Kai ateini į mokyklą, ateik su noru kažką duoti, o ne iš karto pateikti didelius lūkesčius. Kai nėra perdėtų lūkesčių, viskas labai paprasta. Aš visada buvau atvira padėti, pasidalyti tuo, ką žinau. Juk jei gerai išmanau apie kompiuterius, kodėl negaliu mokyti tam tikrų dalykų. Kai neturi per didelių lūkesčių, nėra ir kuo nusivilti", – tikino mama.