75-erių Augustinui padėjo įveikti klastingą ligą: buvo atlikta inovatyvi procedūra

  • Teksto dydis:

Prieš šešerius metus apsilankymas gydymo įstaigoje 75 metų Augustinui tapo lemtingas – profilaktinio patikrinimo metu gydytoja pastebėjo pakitimus kepenyse. „Gyvenau įprastą gyvenimą ir neturėjau nusiskundimų sveikata, nejaučiau jokio skausmo, – pasakoja jis. – Radus pakitimus, pasitariau su gydytoja ir nieko nelaukdamas nuskubėjau į Kauno klinikas.“

Apsilankius Kauno klinikose, vyrui diagnozuotas kepenų vėžys. Dėl šios klastingos ligos Augustinui per šešerius metus teko išgyventi ne vieną operaciją. „2016 metais sausį man atlikta pirmoji kepenų operacija, kurios metu kartu su tulžies pūsle pašalintas net 8 centimetrų auglys“, – procedūrą prisimena pacientas.

Po šios operacijos Augustinas nuolat lankydavosi Kauno klinikose, bet jo sveikatos būklė buvo gera. Prabėgus trejiems metams, apsilankymo gydymo įstaigoje metu, nustatyta, kad dariniai vėl atsinaujino, tik šį kartą kitoje kepenų vietoje, todėl jam atlikta dar viena operacija. „Su šiuo pacientu bendraujame jau kelis metus ir padedame jam kovoti su klastinga liga – kepenų vėžiu, – sako Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas. – Prieš penkerius metus pacientui teko pašalinti dalį kepenų su naviku. Deja, po trejų metų  paciento liga atsinaujino. Kadangi Augustinas serga kepenų ciroze, daugiau kepenų jam šalinti nebuvo įmanoma, o ultragarsu navikų nebuvo galima pamatyti neatlikus operacinio pjūvio, todėl atviros operacijos metu jam atlikta radiodažnio abliacija (RDA), kai kontroliuojant ultragarsu į kepenų naviką buvo įdurta speciali adata ir navikas kepenyse sudegintas.“

2016 metais sausį man atlikta pirmoji kepenų operacija, kurios metu kartu su tulžies pūsle pašalintas net 8 centimetrų auglys.

Nors visos procedūros pavyko sėkmingai, tačiau liga vėl atsinaujino. Todėl šiais metais Kauno klinikose Augustinui atlikta inovatyvi procedūra – minimaliai invazinė radiodažnio abliacija dviejų auglių kepenyse gydymui. Kaip teigia Kauno klinikų Radiologijos klinikos Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektoriaus vadovas Aurimas Mačionis, ši procedūra pacientui atlikta be atviro pjūvio operacijos. „Pacientui per 2 milimetrų skylutę buvo įvestas specialus elektrodas į židinius kepenyse ir atliktas jų sunaikinimas karščiu, – pasakoja A. Mačionis. – Šią procedūrą apsunkino tai, kad Augustinas jau anksčiau buvo operuotas, todėl ultragarsinio tyrimo metu nesimatė navikinių darinių. Auglius pamatyti galėjome tik atlikus kepenų magnetinį rezonanso tyrimą (MRT).“

Radiodažnio abliacija atliekama dviem etapais. Pirmojo etapo atliekamos intervencinės procedūros metu pacientui greta navikų implantuoti titano žymekliai, kontroliuojami kompiuterinio tomografo pagalba. Šie žymekliai antrojo operacijos etapo metu leidžia pamatyti kepenyse esančius darinius ir tiksliai bei efektyviai juos sunaikinti. „Kartu dirbant gydytojų anesteziologų, intervencinių radiologų, chirurgų komandai, galėjome tiksliai ir kokybiškai sunaikinti vėžio židinius ir išvengti komplikacijų, atsirandančių atvirų operacijų metu, – teigia A. Mačionis. – Tik turėdami inovatyvią įrangą ir profesionalią medikų komandą galime atlikti tokias sudėtingas, meistriškumo reikalaujančias procedūras.“

Jis priduria, kad Kauno klinikose, gydant kepenų vėžį, taikomos minimaliai invazinės destrukcinės terapijos – radiodažnio abliacija ir mikrobangų abliacija. Dažniausiai šios procedūros atliekamos be atviro pjūvio, o abliacijos metodas parenkamas, atsižvelgus į naviko dydį, jo išplitimą, šalia jo esančius organus. „Minimaliai invazinės destrukcinės terapijos gali būti taikomos gydant ir plaučių, inkstų, minkštųjų audinių, kaulų ir prostatos navikus, o procedūrų metu galima sunaikinti ne vieną, o kelis navikinius židinius, – tikina sektoriaus vadovas. – Minimaliai invazinės destrukcinės terapijos gali būti taikomos tiek pirminio, tiek metastazavusio, tiek atsinaujinusio vėžio gydymui“.

Doc. T. Vanagas pažymi, kad šio paciento istorija – puikus pavyzdys, kad klastingą onkologinę ligą galima sėkmingai išgydyti. „Kiekvienais metais kepenų vėžiu pasaulyje suserga apie milijoną žmonių, tačiau sparčiai tobulėjant medicinai, mirtingumas nuo šios ligos mažėja, – aiškina docentas. – Džiaugiamės, kad Kauno klinikose galime pritaikyti visus kepenų vėžiui gydyti pasaulyje naudojamus metodus. Tik bendradarbiaujant įvairių specialybių gydytojams, aptariant pacientų klinikinius atvejus daugiadalykiuose susirinkimuose, galime parinkti efektyviausią gydymo būdą ir pasiekti geriausius rezultatus bei nugalėti šią klastingą ligą.“

Šiandien Augustinas jaučiasi puikiai. „Prieš penkerius metus auglį pašalino per didelį atvirą pjūvį, kuriam reikėjo laiko sugyti, o dabar tik per kelias skylutes, todėl greitai iškeliavau namo, – šypsosi vyras. – Esu dėkingas visiems gydytojams, slaugytojams ir visai komandai, nes visi kartu jie daro stebuklus.“

Sėkmingą onkologinių ligų gydymą užtikrina profesionali daugiadalykė komanda, galinti atlikti  pačias sudėtingiausias procedūras. Kiekviena paciento ligos istorija – individuali ir reikalauja išskirtinai atidaus medikų darbo, todėl daugiadalykė gydytojų komanda aptaria visus paciento gydymo etapus ir parenka tinkamiausią tyrimų ir gydymo planą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

manau,per paskutinius 30 metu tai vienintelis

manau,per paskutinius 30 metu tai vienintelis  portretas
pacientas isgyvenes ......visus likusius jau sliekai issiko...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių