- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant šventėms, Kauno valstybinis lėlių teatras mažuosius žiūrovus ir jų tėvelius kviečia į šventinę premjerą "Dovana Kalėdų Seneliui".
Lūkesčiai ir staigmenos
Spektaklio istorija kiek neįprasta, nes joje Kalėdų Senelis ne tik dovanoja dovanas kitiems, kaip yra įprasta, o ir pats gauna dovanėlę iš tolimosios Afrikos. Pasirodo, kad tai beždžionėlė Monkė, padovanojusi pati save kaip dovaną, norėdama sužinoti, kas yra žiema, sniegas, kokio skonio yra ledai, kaip atrodo Kalėdų Senelis ir ką reiškia švęsti Kalėdas.
"Tai spektaklis apie Kalėdų šventę, kaip mes visi jos laukiame ir norime ją švęsti. Skirtingai ją įsivaizduojame, bet visi norime, kad šventės ateitų ir būtų stebuklingos. O lėlių teatro žanras leidžia kurti tuos stebuklus – pas mus gali skraidyti puodai, atsirasti stebuklingų dalykų, siausti pūga", – mintimis apie spektaklį dalijosi spektaklio istorijos autorius ir režisierius Andrius Žiurauskas.
Jis nenorėjos, kad spektaklio naratyvas būtų labai pamokantis. "Tai greičiau spalvinga, nuotykinė pasaka. Į šventinius spektaklius žmonės ateina tikėdamiesi šventės ir Kalėdų Senelio, kuris yra ne tik dovanų simbolis, bet ir pats – dovana", – sakė A.Žiurauskas.
Beždžionėlės personažas pasirinktas neatsitiktinai, nes ji leidžia kiek kitaip pažvelgti į didžiąsias metų šventes. Ji – arlekino prototipas, kai nėra aišku, ar tai teigiamas personažas, ar neigiamas.
"Labai smagu, kai spektaklyje yra kas nors netikėto. Esame įpratę matyti įvairiausias ledines fėjas, elfus, nykštukus, elnius. Viskas, kas yra stereotipiškai susiję su Kalėdų Seneliu. Negaliu sakyti, kad tie dalykai nėra žavūs. Jie yra simboliški, žmonės nori juos matyti. Šiame spektaklyje jų taip pat yra. Yra ir pats Kalėdų Senelis su lazda, jo namai, žiema, tik nykštukai, kurie prižiūri senelio namų menę, yra pavadinti Kalėdų eglutės žaisliukų vardais – Blizgučiu ir Bumbulu. Ir tokioje įprastoje kalėdinėje aplinkoje, kurią visi įpratę matyti, staiga atsiranda netikėtas veikėjas – Beždžionėlė Monkė", – papildė režisierius.
Simboliai ir prasmės
Afrikos žvėrys beždžionėlę draugiškai supakuoja į dėžę, užantspauduoja, užklijuoja pašto ženklą, nuveža į paštą ir išsiunčia. Beždžionėlė nukeliauja didžiulį atstumą norėdama švęsti, tačiau to daryti visiškai nemoka. Monkei atrodo, kad švęsti šventę – vadinasi, karstytis po medžius ir viską griauti.
Kalėdų Senelio namuose beždžionėlė susiduria su sunkumais – čia daug puošmenų, žaisliukų, dovanų, ir ji nežino, kas galima, o kas ne. Kai ji viską pradeda griauti, prasideda nuotykiai, į kuriuos įsipainioja ir blogasis šios istorijos veikėjas – Varveklis, apgaule išviliojęs stebuklingą Kalėdų Senelio lazdą, su kuria nori sušaldyti ir valdyti visą pasaulį.
Kaip pastebėjo A.Žiurauskas, turbūt visose socialinėse grupėse visą laiką yra Kalėdų Senelis (perkeltine prasme) ir tas, kuris galvoja, kad Senelis blogai savo darbą dirba ir jis būtų daug geresnis už pastarąjį.
"Galvoja, kad Kalėdų Senelis yra viso labo lazda – žiemos stebuklų simbolis, stebuklingas įnagis, kuris gali keisti pasaulį, gali jį atšaldyti, sušildyti, gali išpiešti snaigėmis langus, atsiųsti pūgą. Taip Varveklis daugybę metų laukia progos tą lazdą perimti ir toliau valdyti savaip", – siužetą dekonstravo režisierius.
Tradiciniai ritualai
Vis dėlto po laimingai pasibaigusios istorijos mažieji žiūrovai turės galimybę susitikti su Kalėdų Seneliu, kuris spektaklyje taip pat išlaikys savo klasikinę išvaizdą.
"Pats esu gyvenime nemažai kartų buvęs Kalėdų Seneliu. Buvo laikas, kada eidavau netgi sveikinti žmonių į namus. Pamenu, kai man paskambino viena mama ir paklausė: "O koks jūs būsite Kalėdų Senelis? Kaip būsite apsirengęs? Kokios spalvos bus batai?" Aš atsakiau, kad raudoni. Ji tuomet sako: "Tada gerai, nes jei būtumėte su kitos spalvos batais, būtumėte netikras Kalėdų Senelis." Vis dėlto senelis turi turėti kažkokius pasakiškus batus, barzdą, ūsus, žilus plaukus, būtų šventiškai apsirengęs. Tai spektaklyje tikrai bus", – šypsojosi etatinis Kalėdų Senelis A.Žiurauskas.
Su Kalėdų Seneliu vaikai galės ne tik susipažinti, bet ir pažaisti. Tiesa, spektaklio kūrėjai prisipažįsta, kad sceninė erdvė kiek apriboja žaidimus, nes žaisti reikia su sėdinčiaisiais salėje. Tad, kaip ir kiekvienais metais, žaidimo taisyklės bus tokios pačios: atsistoti, atsisėsti, pasakyti, pašaukti, parėkti, pašvilpti, paūbauti.
Vis dėlto vieną naujovę spektaklio režisierius pažada: "Jeigu jau turime pagrindinę dovaną Kalėdų Seneliui – beždžionėlę, tai ir šių metų žaidimai su seneliu nebus visiškai žiemiški. Tai bus Kalėdų Senelis, kuris sako: "Na, gerai, jeigu Afrika neturi Kalėdų, tai padarykime Afriką ir Kalėdas čia kartu su vaikais salėje." Per ankstesnius šventinius pastatymus ko tik nesame darę – ir sekę su vaikais kalėdinę pasaką, ir šokę Kalėdų rokenrolą, ir malę Kalėdų miltus, na, o šiemet darysime tokią vasarišką Kalėdų šventę, nes Lietuvoje sniego vis mažėja. Visuotinis atšilimas pasiekė ir mūsų teatrą. Sniego bus scenoje, o po spektaklio kalėdiniai žaidimai bus artimesni tam, ką matome už lango dabar – tai, kad sniego nėra."
Patirti šventę
Spektaklyje kalėdinius stebuklus kurti padės dailininkė Aldona Jankauskienė ir šiame pastatyme debiutuojanti kompozitorė Raminta Naujanytė bei Kauno mažajai publikai puikiai pažįstamų nuolatinių teatro aktorių būrys.
Vaikams ir ne tik vaikams skirtas spektaklis kurtas taip, kad jį suprastų nuo mažiausio iki vyriausio. "Lėlių teatre yra du kalendoriai, visi gyvename nuo sezono pradžios iki pabaigos, bet ryškesnis įvykis yra Kalėdos. O kalėdoti pradedame nuo gruodžio 10 d. iki sausio 10 d. Visą mėnesį kalėdojame daug, per dvi sales ir su išvykomis. Nors ir tu girdi tą gaidelę: "O, Dievuli, ir vėl mes tai darysim", to visi labai laukiame. Juk to pasidalijimo švente per metus labai dažnai pritrūksta. Tu dalijiesi tik premjeriniais spektakliais. O čia sulaukiame labai gerų žiūrovų, kurie ateina švęsti – švytinčiomis akutėmis, nusiteikę girdėti, matyti, sulaukti tai, ko iš tavęs tikisi, – šventės", – sakė spektaklio režisierius.
"Čia su žiūrovais vyksta labai geri mainai. Mes žinome, ko jie nori, ko ateina, ir žinome, kaip jiems tai duoti. Abi pusės pajunta ypatingą šios žiemos šventės nuotaiką", – džiaugėsi A.Žiūrauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...