Vokiečių menininkų kūriniuose – nematytų rakursų žaidimai

Suintrigavo kvietimas

Parodoje dalyvauja vokiečių menininkai: Thomas Witzke, Esther Hagenmaier ir Karen Irmer. Pristatomuose jų darbuose labai svarbios architektūrinės detalės ir svečio ryšys su Kauno miesto vietų motyvais bei pasirinktais akcentais. Ši paroda išskirtinė ne tik dėl parodos koncepcijos, bet ir tuo, kad užsienio menininkai fotografuoja Kauną, tačiau ir pateikia jį tarpdisciplininio meno kontekste, pasitelkdami fotografiją kaip pagrindinę mediją sujungiant su architektūros ir vizualaus meno sinteze.

Pagrindinė visų trijų menininkų tema ir parodos esminė intriga – sisteminis paribių tyrinėjimas nepaisant skirtingų pateikimo būtų ir skirtingų įžvalgų.

Parodos iniciatorė, gyvenanti ir kurianti Vokietijoje, Patricija Gilytė sakė atsiliepusi į pernai Kauno fotografijos galerijos paskelbtą kvietimą teikti paraiškas parodai, projektui arba kūrybinėms dirbtuvėms įgyvendinti. "Mane šis kvietimas sudomino tuo, kad konkursui siūlomi projektai neprivalėjo būti grynoji klasikinės tradicijos fotografija, bet ir tam tikrais aspektais siejami su fotografijos medija, jos teorija, filosofija susiję kūriniai. Taigi parodos idėja jau ir glūdėjo galerijos kvietime, aš tik pasiūliau parodos koncepciją, sujungiančią trijų man pažįstamų vokiečių menininkų kūrybą būtent per jų specifines, tarpdisciplinines sąsajas su fotografija Kauno miesto bei Lietuvos fotografijos tradicijos kontekstu", – sakė P.Gilytė.

"Nesu menininkė kuratorė, tačiau atstovauju tarpdisciplininio meno sričiai ir man būdingas meno kūrybos sąlygų, vizualių įtakų, kontekstų, slinkčių ir geografijų analizavimas. Aš daug bendrauju su kolegomis, stengiuosi įsigilinti į jų kūrybos procesus ir taip kartais tiesiog savaime, dialoge su aplinka ir kitų menininkų darbais atsiranda naujos parodos tema ar idėja", – projektų gimimo procesą atskleidė pašnekovė.

Kitokiu žvilgsniu

T.Witzke pristato meninį projektą "l'art pour l'art" (liet. – "Menas skirtas menui"). Jis parodoje pristato vektorinius Europos muziejinių erdvių piešinius, kurie iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo fotografijų.

E.Hagenmaier iš skirtingų linijų ir spalvų, optinių bei geometrinių formų piešia ant Kauno fotografijos galerijos grindų. Šį scheminį brėžinį menininkė pateikia remdamasi judėjimu erdvėje: žiūrovas, atsistojęs tam tikroje vietoje ir žvilgsniu sujungdamas linijas, įtraukiamas bei įjungiamas į tam tikrą optinį žaidimą – priklausomai nuo žiūrėjimo kampo jis gali matyti skirtingus vizualius vaizdus. Projekto autorė mėgina parodyti, kad tiek šiuolaikinio, tiek tarpdisciplininio meno procese yra svarbus kontaktas su menininku, meno kūriniu ir su žiūrovu.