Vaikai, kurie netaps ateitimi

Kitokia paroda

Paroda „Vaikai...“ – kitokia nei visos iki tol matytos. Muziejaus erdvėse, kur vasario mėnesį buvo eksponuojami ukrainiečių menininkų Sofijos Atlantovos ir Oleksandro Klimenkos darbai, nerasite stiklinių lentynų, tam tikra tvarka išrikiuotų eksponatų ir prierašų po jais.

Sienos čia kaista nuo žvakių liepsnos, palubėje sklando popieriniai paukščiai, o skliautinės ekspozicijų salės gale stovi projekcija su nuolat besikeičiančiais vaizdais – vaikų veidais. Antai, iš vienos žvelgia dvejų  Kirilas, iš kitos – trylikos Katia, po akimirkos – dvejais metais už ją vyresnė Darija ir vos vienų Michailas. Paroda „Vaikai...“ kitokia ne tik forma, bet ir poveikiu. Priešingai nei Paryžiaus Luvras ar Van Gogho muziejus Amsterdame, įkvepiantys kūrėjų meistryste, vaizdai Kauno IX forto muziejuje supurto iki širdies gelmių

„Slogu žiūrėti, ypač kai turi savo vaikų“, – viena pirmųjų ekspozicijos lankytojų sunkiai tramdė emocijas.

Svarbu: anot muziejaus direktoriaus M. Pečiulio, paroda primena apie egzistuojantį blogį ir tai, kad jį reikia naikinti. Regimanto Zakšensko nuotr.

Tiesą sakant, parodą „Vaikai...“ sunku vadinti paroda. Veikiau tai atminimas, o gal net priminimas apie tai, kas tebevyksta Ukrainoje. Nei Kirilo, nei Katios, nei Darijos, nei Michailo nebėra. Šie ir šimtai kitų vaikų, paauglių žuvo per plataus masto karą, kurį Rusija iki šiol vadina specialiąja operacija. Pradėjus rengti projektą, žuvusiųjų skaičius, kurį patvirtino Ukrainos generalinės prokuratūros Vaikų interesų apsaugos ir kovos su smurtu departamentas, siekė 262. Kiek daugiau nei per dvejus metus statistika žymiai išaugo. Iki 2024 m. spalio, kol projektas pasiekė Lietuvą, rusai pražudė 578 vaikus. Vyriausiam buvo septyniolika, jauniausias – naujagimis.

„Slogu žiūrėti, ypač kai turi savo vaikų“, – viena pirmųjų ekspozicijos lankytojų sunkiai tramdė emocijas.

Sunaikinamas blogis

Ukrainos vaikai ne tik žudomi. Jie prievartaujami, kankinami, grobiami. Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios į Rusiją per prievartą išvežti šimtai tūkstančių vaikų. Kai kurie jų našlaičiai arba palikti tėvų.

„Lietuva ragina kitas valstybes ir toliau imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti Ukrainos vaikai, kurie kenčia ne tik nuo karo, yra priversti mokytis metro stotyse ir požeminiuose bunkeriuose, bet ir susiduria su deportacijos, neteisėto įvaikinimo grėsme. Mūsų pareiga neleisti sunaikinti ukrainiečių tautinės tapatybės, neleisti ištrinti Ukrainos iš pasaulio žemėlapio“, – parodos globėjos, Lietuvos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės žodžius ir viltį, kad viską galima pakeisti, perdavė jos atstovė.

Anot Ukrainos teisingumo ministerijos, praktika, kai vaikai per prievartą išvežami iš savo šalies, yra įprasta Rusijos kare. Ji buvo vykdyta dar Kryme ir Donbase. Rusijos pareigūnai įtikinėja pagrobtus vaikus užmiršti savo tėvynę ir tikina, kad tėvai jų niekada neatvyks pasiimti. Beje, istorikai pastebi, kad tokiais pačiais metodais veikė ir naciai.

„Mes matome tęstinumą. Ten, kur blogis nebuvo iki galo eliminuotas, jis pasireiškia kitomis formomis ateityje. Lygindami praeities įvykius ir pristatydami tokias parodas mes parodome, kad blogį reikia rauti su šaknimis“, – kalbėjo Kauno IX forto muziejaus direktorius, istorikas Marius Pečiulis.

Mintis: parodos atidarymo dieną – ne gėlės organizatoriams, o žaislai, kurie keliaus Ukrainos vaikams. Regimanto Zakšensko nuotr.

Atneškite žaislų

Kaip sako idėjos sumanytojai, šia paroda siekiama pagerbti karo Ukrainoje metu agresorių nužudytus vaikus ir atskleisi sąmoningą Rusijos apsisprendimą naikinti visus ukrainiečius, neatsižvelgiant, ar jis karys, ar civilis, ar suaugęs, ar vaikas. Vaikų žūtys ypač skausmingos, nes, kaip sako parodos globėja D. Nausėdienė, kiekvienas vaikas – tarsi tiltas į ateitį. Matyti juos griūvančius yra nepakeliamai skaudu.

„Vaikai. Buvimas šalia jų ir su jais – kartu ir palaima, ir rūpestis, ir atsakomybė, už tai, kas daro mus labiau žmonėmis. Geresnius. Vaikai moko mus mylėti, kai jie yra, mes turime daugiau gyvenimo. Daugiau gyvenimo jungčių, prasmių ir šviesos. Ne tik savo būčiai, bet ir Tėvynei, kalbai, istorijai. Daugiau gyvenimo visam pasauliui“, – kalbėdama pirmosios šalies ponios atstovė prie krūtinės glaudė pliušinį meškiuką, kuris vėliau įsitaisė ant specialios pakylos šalia projekcijos su nužudytų vaikų atvaizdais.

Atnešti ir palikti žaislų kviečiami visi muziejaus lankytojai. Anot Kauno IX forto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Vytauto Petrikėno, taip paroda virs interaktyvia.

„Po parodos ketiname pasirūpinti, kad žaislai būtų nuvežti į Ukrainą ir išdalyti globos įstaigoje be tėvų likusiems našlaičiams“, – V. Petrikėnas vylėsi, kad iki 2025 m. vasario 2 d. pakyla bus nukrauta žaislais, kurie simbolizuos visuomenės neabejingumą ir jautrumą.

Sąsajos: palubėje sklandantys paukščiai – tarsi žuvusių vaikų sielos. Regimanto Zakšensko nuotr.

Planuojamas tęstinumas

Pirmą kartą projektas, kurį organizavo Nacionalinio Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejus, buvo pristatytas Ukrainoje 2022 m., minint vaikų, žuvusių dėl Rusijos ginkluotosios agresijos prieš Ukrainą, dieną. Jis sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, o karo skaudulius iki šiol patiriančią šalį lankantys užsienio valstybių aukščiausieji vadovai, išreikšdami pagarbą, kaskart atneša po atminimo žaislą.

„Nacionalinis Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejus mums suteikė vaizdo projekcijų ir garso takelį, tačiau visą parodos architektūrą konstruoja mūsų muziejaus suburta kūrybinė komanda. Dirbdami su parodos dizainere Renata Vinckevičiūte-Kazlauskiene, ketiname pasiekti estetinę ir etinę dermę skliautinėse erdvėse su jautraus turinio projekcijomis. Dėl erdvės ir meninio poveikio priemonių komponavimo specifikos paroda tinkamai suskamba būtent čia, todėl nėra planų šią parodą paversti kilnojamąja“, – apie parodą pasakojo V. Petrikėnas.

Visgi jau dabar yra diskutuojama su Narvos muziejaus Estijoje administracija dėl galimybės kitąmet projekcijas rodyti ant Narvos pilies sienų. Tokiu būdu šie vaizdai būtų matomi kitoje upės pusėje esantiems Rusijos Ivangorodo gyventojams.

„Šis projektas yra simbolinė ir nuolatinė atminimo vieta jauniausioms karo aukoms. Norime, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių“, – už suteiktas erdves ir nenutrūkstamą Lietuvos paramą parodos atidarymo dieną dėkojo Nacionalinio Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejaus direktorius Jurijus Savčukas.