- Menotyrininkė Vilma Kilinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Portretas: lemtingiems kūrybiniams pasirinkimams V.Ambrazas ryžosi po susitikimo su savitais fotomenininkais. Vienas jų – A.Kulikauskas įamžino ir patį V.Ambrazą.
-
V. Ambrazas: tiesiog vaikštau nieko nepametęs
-
V. Ambrazas: tiesiog vaikštau nieko nepametęs
-
V. Ambrazas: tiesiog vaikštau nieko nepametęs
-
Berniukas su kupranugariu
-
Indas prie traukinio bėgių
-
Indų mergaitė
-
Mergaitė traukinyje
-
V. Ambrazas: tiesiog vaikštau nieko nepametęs
Kaune gimęs ir užaugęs Vytautas Ambrazas jau trečią dešimtmetį gyvena JAV, dirba Naujajame Džersyje, spindulinės terapijos srityje. 2009-aisiais su kuprine ant pečių iškeliavęs į Vietnamą ir Kambodžą, jis atgaivino prigesusią fotografijos aistrą. Savo kūriniais V.Ambrazas dalijasi ir su gimtojo miesto žmonėmis.
Lemtingos pažintys
2011-aisiais keliaudamas po Indiją, Radžastane, mažame miestelyje, V.Ambrazas netikėtai sutiko keliautoją ir fotografą Paulių Normantą. Akimirksniu su juo susibičiuliavo. P.Normanto įkvėptas sugrįžo prie juostinės fotografijos.
"Jis paskatino suprasti, kad fotografuojant juostiniu fotoaparatu daug tikresnis ryšys tarp žmogaus ir fotografijos, daug stipresnė energija: ir prie juostelės prisilytėji, ir prie nuotraukos ryškindamas, o skaitmeniniu fotoaparatu tu prie nieko ir tikrųjų neprisilieti", – sako V.Ambrazas.
Pažintis su P.Normantu suvedė jį ir su žinomui fotomenininku Arūnu Kulikausku, kuris tapo ne tik bičiuliu, bet ir sektinu pavyzdžiu, mokytoju, o fotografija – ne vien pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu, teikiančiu pilnatvę tiek pačiam autoriui, tiek jo nuotraukų žiūrovams.
Nepavaldu laikui
V.Ambrazo nuotraukos spinduliuoja meile ir jautriu atidumu fotografuojamam objektui. Šiandien, kai fotografuoja beveik visi, išsiskirti, atkreipti dėmesį į savo kūrybą nelengva. V.Ambrazo nuotraukų paslaptis galbūt ta, kad jos – ne vien kelionių dienoraštis, bet ir paties autoriaus pasaulėjautos atspindys, kuriame užčiuopta akimirkos amžinybė.
Neatsitiktinai parodos pristatymo metu viena iš lankytojų teigė jaučianti fotografijose kažkokį viršlaikiškumą, kai ir nežinia, ir nesvarbu, kada daryta fotografija, nes ji amžiams įprasmino tą akimirką, kai užgimė. Šį nepavaldumo laikui pojūtį kuria ir nuotraukų monochromiškumas, itin jautri pilkų ir juodų, baltų tonų sąveika. Paklaustas, kodėl tokioje spalvingoje šalyje jo nuotraukos nespalvotos, autorius atsako, kad kai nuotrauka netenka spalvų, ji verčia į tą patį pažvelgti naujai – juk įprastai mes nesame pratę gyventi bespalviškume, tad tai nauja patirtis, gimdanti naują žvilgsnį ir naujų atradimų.
(Ne)ieškant prasmių
2010 m. vienoje pirmųjų kelionių po Indiją, Taro dykumoje, V.Ambrazas susibičiuliavo su klajoklių muzikantų šeima, kuri keliaudama per kaimus rengdavo religinius-muzikinius, visą naktį trunkančius spektaklius. Ilgainiui V.Ambrazas tapo šeimos dalimi – buvo atlikta netgi savotiška įsūnijimo ceremonija ir nuo tada jis aplanko šiuos indus beveik kasmet.
Fotografuodamas V.Ambrazas domisi Indijos sąsaja su religija, su Dievu, o svarbiausia – su paprastumu. Šiandien pasauliui besivystant beprotišku tempu, nuolatiniame lėkime nugrimzta esminiai egzistencijos dalykai – dvasingumas, tikrumas, glaudus tarpusavio ryšys, o sustojusiame Indijos laike, jos paprastume išsigrynina tikrieji vidiniai žmogaus poreikiai, numalšinamas dvasinis alkis, pajuntamas dėkingumas už buvimą šią akimirką. Dėl šios priežasties V.Ambrazas savo kelionėms renkasi ne Indijos didmiesčius, o atokesnes kaimo vietoves ar piligrimystės vietas.
"Net nežinau, ko ieškau, tiesiog vaikštau ten nieko nepametęs ir vis grįžtu vėl ir vėl į tą paprastumą prisiliesti prie pačių šaknų", – apie savo keliones į Indiją pasakoja V.Ambrazas.
Žiūrint į jo kurtas nuotraukas užplūstantis pilnatvės pojūtis veikiausiai tėra tik menkas atgarsis tos pilnatvės, kurią justum pats būdamas Indijoje. Ir vis tiek tai labai stiprus potyris kiekvienam stebinčiajam. Potyris, dėl kurio trūkumo šiandienos skubančiame pasaulyje dažnai tarsi subyrame. Daugeliui turbūt pažįstamas jausmas, kai norisi stabtelėti savęs išsibarsčiusio susirinkti, o jei dar ilgai šį jausmą ignoruojame, tai byrame vis labiau ir fiziškai, ir dvasiškai.
Kartais sakoma, kad ligų Dievas atsiunčiąs stabtelėti, grįžti prie savo esmės. Žiūrint į V.Ambrazo kūrybą, dingteli mintis, kad šios fotografijos – ne tik menas ir ne tik paties V.Ambrazo kelionė prie šaknų, bet kartu tai ir mediko duoklė, alternatyvus dvasinę pusiausvyrą grąžinantis vaistas savo pacientams – onkologiniams ligoniams. Naujajame Džersyje spindulinės terapijos procedūras atliekantis medikas nepamiršo ir gimtojo miesto gyventojų – naujausią savo parodą "Indija. Be spalvų" jis atvežė į Kauną, kur ji šiuo metu eksponuojama Kauno arkivyskupijos svečių namų "Villa Kaunensis" parodų salėje.
Svečių namai "Villa Kaunensis" jau kurį laiką nemokamai apgyvendina iš kitų miestų gydytis į Kauną atvykstančius ir neturinčius kur apsistoti onkologinius ligonius, o šiuo metu čia vyksta ir kaniterapijos popietės onkologiniams ligoniams. Rugsėjį namuose "Villa Kaunensis" kaniterapija susipynė su meno terapija – V.Ambrazas pats pristatė savo parodą "Indija. Be spalvų", pasakojo apie keliones į kerinčią Indiją.
Kas? V.Ambrazo paroda "Indija. Be spalvų".
Kur? svečių namų "Villa Kaunensis" (Rotušės a. 21) parodų salėje.
Kada? veikia iki lapkričio 15 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...