- „Kauno dienos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ukrainietiški margučiai: panašūs, bet kitokie
-
Didžioji dalis margučių turi pavadinimus: šarkos pėdelės, laužyti kryžiai, žvaigždės su rageliais ir kt.
-
Savitumas: pisankų raštai ir spalvų gama gerokai skiriasi nuo lietuviškų margučių motyvų.
-
Istorija: T. Daugirdas ne tik įamžino XIX a. ukrainietiškų margučių raštus, bet ir užfiksavo jų paplitimo geografiją.
Vieną pavasario rytą jauna moteris traukė namo iš miesto turgaus. Ji nešėsi ąsotį gėlo vandens ir krepšelį kiaušinių. Pakeliui moteris sutiko ant uolos sėdintį nepažįstamąjį. Pagalvojusi, kad keliautojas tikriausiai pavargęs, ji pasiūlė jam atsigerti. Kai nepažįstamasis grąžino jai ąsotį, moteris pastebėjo jo žaizdotas rankas. Nepažįstamasis nieko nesakė, tik atsistojo ir nuėjo savo keliais. Grįžusi namo moteris krepšelyje rado gražiausiais raštais išmargintų kiaušinių. Veiksmas vyko pirmąjį Velykų rytą, o nepažįstamasis buvo Jėzus Kristus.
Tai viena iš ukrainiečių legendų, pasakojančių apie velykinę kiaušinių dažymo tradiciją. Margučiai – dar viena sritis, siejanti abi mūsų tautas. Tačiau greta padėjus lietuviškus ir pisanki – taip ukrainiečiai vadina savuosius margučius – nesupainiotume: skiriasi ir motyvai, ir spalvų gama.
Paroda, kurioje pristatomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinyje saugomi Tado Daugirdo piešti margučiai, – puiki proga susipažinti su šia Ukrainos tautodailės tradicija.
Eksponuojami XIX a. pabaigos margučių piešiniai iš buvusių Ukrainos gubernijų: Kyjivo, Podolės, Voluinės, Chersono ir Galicijos. Vietoves liudija autentiški įrašai lenkų kalba prie margučių piešinių.
Greta padėjus lietuviškus ir pisanki – taip ukrainiečiai vadina savuosius margučius – nesupainiotume: skiriasi ir motyvai, ir spalvų gama.
Rengiant parodą dėl buvusių gubernijų, įeinančių į dabartinės Ukrainos teritoriją, ribų konsultuotąsi su Ukrainos muziejininkais. Tai buvo ypač svarbu žinant, kad dalis teritorijų šiandien yra kitose valstybėse. Konsultacijos su Lvivo K. Šeptickio liaudies architektūros ir buities muziejaus direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui Sergejumi Cipiševu vyko susirašinėjant. Parodoje pateikiamos ištraukos iš šių laiškų.
Margučiai pavaizduoti keliais rakursais – kiaušinio pagrindinės pusės plokštuma arba šonas, iš kurio matyti abiejų pusių fragmentai, ir trečias atvaizdavimo būdas, kai dvi margučio pusės pateikiamos šalia viena kitos popieriaus lape horizontaliai. Trečiasis atvaizdavimo būdas būdingas tiems margučiams, kurių abi pusės marginamos asimetriškais augaliniais motyvais.
Didžioji dalis margučių turi pavadinimus: šarkos pėdelės, laužyti kryžiai, žvaigždės su rageliais ir kt.
Įspūdingos pieštų velykinių kiaušinių kolekcijos autorius T. Daugirdas – dailininkas archeologas, Kauno miesto muziejaus kūrėjas. T. Daugirdas gimė 1852 m. buvusioje Naugardo gubernijoje, Torbino gyvenvietėje. Jo tėvas buvo kelių inžinierius. Su ketverių metų sūnumi Taduku tėvai grįžo į Plemborgo dvarą (dabar Daugirdų kaimas Ariogalos apylinkėse).
Augdamas bajorų šeimoje, vaikas buvo leidžiamas į mokslus keliose srityse – mokėsi Rygoje, Vilniuje. Besimokydamas piešimo kursuose, bendravo su dailininkais Eduardu ir Alfredu Riomeriais. Vėliau išvyko studijuoti menų į Sankt Peterburgą ir Miuncheną. Nuo 1877 m. atvykęs į Varšuvą, atidarė savo studiją.
Šiltuoju metų laikotarpiu T. Daugirdas vykdė archeologinius kasinėjimus Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos vietovėse. Tautodaile domėjęsis dailininkas kaupė margučių kolekciją, pats kūrė jų raštus, kompozicijas. Apie margučius T. Daugirdas yra parašęs publikacijų.
Kas? Paroda „Tadas Daugirdas (1852–1919): ukrainietiškų margučių atvaizdai“.
Kur? Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje.
Kada? Veikia iki balandžio 29 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ATB ir Dynoro koncertas „Žalgirio“ arenoje: į Vilnių – specialus naktinis traukinio reisas3
Likus mažiau nei dviem savaitėms iki grandiozinio vakarėlio „Žalgirio“ arenoje su ATB ir Dynoro parduota daugiau nei 7000 bilietų. Nors atlikėjai turi labai daug fanų visoje Lietuvoje, didžioji dalis bilietų parduota būtent sostinėje. ...
-
Dirbtinio intelekto žavesys: jis kelia iššūkį tam, kuo užsiimi5
Praėjusiais metais ši menininkų pora išleido antropoceno receptų knygą, kurioje pristato tokių konceptualių naujovių kaip iš šlapimo varomas viskis, specialiai vabzdžiams valgyti skirti įrankiai ar rytojaus karvė, kurios g...
-
Kauno tvirtovės parke – laisvas plotas: naujoje erdvėje lankytojai kviečiami įžaisti miestą7
Robotų autobusas, vaizduotės lavinimo patirtys, urbanistikos ir kolektyvinės košės maišymo dirbtuvės, banketas, kūrybiškas žygis, performansas, koncertas, paroda – spalio 6–7 dienomis buvęs artilerijos sandėlys Kaune t...
-
Vienintelis Kaune džiazo klubas2
Kaunas rengia didžiausią džiazo festivalį Lietuvoje, o dabar jis turi ir džiazo klubą, kuriam rūpi ne tik groti, bet ir džiazas iš esmės. ...
-
Kaune pristatytas filmas „Bučiuoju, Juozas“ kviečia susipažinti su partizaninių kovų pradininku3
Rugsėjo 29 d. Kaune, restorane „Volfas Engelman Galerija“, įvyko vaidybinės dokumentikos filmo „Bučiuoju, Juozas“ premjera. Pagrindinis filmo herojus – aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas ...
-
Paroda, padedanti apmąstyti žmonių ir erdvės santykį2
Kauno bienalės kuruojama „Kūrybiškos Europos“ tarptautinė platforma „Stebuklingi kilimai“ (angl. „MagiC Carpets“) pristato šiuolaikinio meno parodą „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“. ...
-
„Impro Kaunas“: improvizacija – vaistas nuo baimės
„Improvizacija yra dalykas, kurį smagu daryti. O kas smagu, dažniausiai yra ir saldu, todėl ir vadinamės „Impro džemas“, – su šypsena atsakė „Impro Kaunas" vadovas Evaldas Černiauskas. ...
-
Menininkė N. Kvrivishvili: anksčiau daugeliui moterų tekstilės industrija buvo visas gyvenimas
Nino Kvrivishvili apsupta tekstilės. Iš Gruzijos kilusi menininkė šešerius metus studijavo tekstilės dizainą Tbilisio valstybinėje dailės akademijoje, kur dabar ir dėsto. Menininkė kuria tekstilės instaliacijas, vieną šiem...
-
Festivalis „Kaunas Blues“ savaitgalį kviečia į nemokamų koncertų karuselę stoties rajone3
Spalio 6 – 7 d. Kaune skambės bliuzas! „Gera Muzika Gyvai“ pristato pirmą kartą organizuojamą miesto festivalį „Kaunas Blues“, kurio programoje – nemokama dieninė dalis stoties rajone, ryškių ir išskirti...
-
Kaune įsikurs naujas akcentas: įamžins Laisvės alėjos simbolį – šimtametes liepas7
Spalio 12 d. Kauno Laisvės alėjoje įsikurs naujas, ilgaamžis meno objektas. Pačioje pagrindinės pėsčiųjų gatvės širdyje, ant 18 numeriu pažymėto pastato, jau netrukus bus galima išvysti vieno iš Kauno simbolių – &scaron...