Ukrainietiški margučiai: panašūs, bet kitokie

  • Teksto dydis:

Vieną pavasario rytą jauna moteris traukė namo iš miesto turgaus. Ji nešėsi ąsotį gėlo vandens ir krepšelį kiaušinių. Pakeliui moteris sutiko ant uolos sėdintį nepažįstamąjį. Pagalvojusi, kad keliautojas tikriausiai pavargęs, ji pasiūlė jam atsigerti. Kai nepažįstamasis grąžino jai ąsotį, moteris pastebėjo jo žaizdotas rankas. Nepažįstamasis nieko nesakė, tik atsistojo ir nuėjo savo keliais. Grįžusi namo moteris krepšelyje rado gražiausiais raštais išmargintų kiaušinių. Veiksmas vyko pirmąjį Velykų rytą, o nepažįstamasis buvo Jėzus Kristus.

Tai viena iš ukrainiečių legendų, pasakojančių apie velykinę kiaušinių dažymo tradiciją. Margučiai – dar viena sritis, siejanti abi mūsų tautas. Tačiau greta padėjus lietuviškus ir pisanki – taip ukrainiečiai vadina savuosius margučius – nesupainiotume: skiriasi ir motyvai, ir spalvų gama.

Paroda, kurioje pristatomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinyje saugomi Tado Daugirdo piešti margučiai, – puiki proga susipažinti su šia Ukrainos tautodailės tradicija.

Eksponuojami XIX a. pabaigos margučių piešiniai iš buvusių Ukrainos gubernijų: Kyjivo, Podolės, Voluinės, Chersono ir Galicijos. Vietoves liudija autentiški įrašai lenkų kalba prie margučių piešinių.

Greta padėjus lietuviškus ir pisanki – taip ukrainiečiai vadina savuosius margučius – nesupainiotume: skiriasi ir motyvai, ir spalvų gama.

 

Rengiant parodą dėl buvusių gubernijų, įeinančių į dabartinės Ukrainos teritoriją, ribų konsultuotąsi su Ukrainos muziejininkais. Tai buvo ypač svarbu žinant, kad dalis teritorijų šiandien yra kitose valstybėse. Konsultacijos su Lvivo K. Šeptickio liaudies architektūros ir buities muziejaus direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui Sergejumi Cipiševu vyko susirašinėjant. Parodoje pateikiamos ištraukos iš šių laiškų.

Margučiai pavaizduoti keliais rakursais – kiaušinio pagrindinės pusės plokštuma arba šonas, iš kurio matyti abiejų pusių fragmentai, ir trečias atvaizdavimo būdas, kai dvi margučio pusės pateikiamos šalia viena kitos popieriaus lape horizontaliai. Trečiasis atvaizdavimo būdas būdingas tiems margučiams, kurių abi pusės marginamos asimetriškais augaliniais motyvais.

Didžioji dalis margučių turi pavadinimus: šarkos pėdelės, laužyti kryžiai, žvaigždės su rageliais ir kt.

Įspūdingos pieštų velykinių kiaušinių kolekcijos autorius T. Daugirdas – dailininkas archeologas, Kauno miesto muziejaus kūrėjas. T. Daugirdas gimė 1852 m. buvusioje Naugardo gubernijoje, Torbino gyvenvietėje. Jo tėvas buvo kelių inžinierius. Su ketverių metų sūnumi Taduku tėvai grįžo į Plemborgo dvarą (dabar Daugirdų kaimas Ariogalos apylinkėse).

Augdamas bajorų šeimoje, vaikas buvo leidžiamas į mokslus keliose srityse – mokėsi Rygoje, Vilniuje. Besimokydamas piešimo kursuose, bendravo su dailininkais Eduardu ir Alfredu Riomeriais. Vėliau išvyko studijuoti menų į Sankt Peterburgą ir Miuncheną. Nuo 1877 m. atvykęs į Varšuvą, atidarė savo studiją.

Šiltuoju metų laikotarpiu T. Daugirdas vykdė archeologinius kasinėjimus Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos vietovėse. Tautodaile domėjęsis dailininkas kaupė margučių kolekciją, pats kūrė jų raštus, kompozicijas. Apie margučius T. Daugirdas yra parašęs publikacijų.


Kas? Paroda „Tadas Daugirdas (1852–1919): ukrainietiškų margučių atvaizdai“.

Kur? Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje.

Kada? Veikia iki balandžio 29 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skiep

skiep portretas
igrisot su ta Ukraina iki gyvo kaulo.Kodel nerasot apie vokiskus ar italiskus margucius? Tai mum artimesnes tautos nei ukrainieciai.

iš okrainu

iš okrainu portretas
lietuviams nieko nereik , šaika baigia i ukru su8ine sulisti

na

na portretas
raše rašė apie korona per TV petingi vyrai su kiekviena diena...galva galėjo ištinti ...nuo plepalų. Dabar Ukraina mes lietuviai kalbame lietuviškai tai mūsų gimtoji kalba, jie sako ukrainiečiai, bet visi kiek teko sutikti pabendrauti tik rusiškai kalba, net tarpusavyje. Tai jei jie tokie savo tėvynės patriotai, tai kaip čia suprast net tarpusavyje nekalba savo gimtaja kalba. Man tai visai neįdomu, ką jie margina ...man įdomiau savi tautiečiai. Jau tokia perlenkta lazda ...geriau parašykit, kaip išvažiavęs jaunimas dirba užsieniuose po 12 val kad pragyventų jaunos su vaikučiais šeimos, kad užsidirbtų butui, nes dauguma sėdi bankų kišenėse...o tie viską gauna už dyką, net dantis stato, kalbėjau su viena poiilsiavo Palangoj...kuris lietuvaitis už dyką poilsiauja, stato dantis, gauna maisto...Jei blogai visi lekia dirba...
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių