Tvarumas tapyboje: perdirbti tinkami kūriniai

„Siekiu atkreipti dėmesį į žmogaus vaidmenį vartojimo cikle, pabrėžti plastiko vartojimo padarinius aplinkai, skatinti tvarios kūrybos principus ir skleisti žinutę apie laiko ir trapumo temas“, – sako menininkė.

Kaip akcentuojama parodos anonse, pagrindinis joje tyrinėjamas objektas – žmogaus sukurtas produktas, plastikinė pakuotė: patraukli, patogi, greitai ir lengvai pagaminama, tačiau sunkiai yranti, teršianti ir aplink save naikinanti gamtą, turinti neigiamos įtakos ir žmogui. Tad parodoje perteikiamas dualizmas mąstant apie plastiką kaip materiją: jo grožį ir patogumą, tačiau ir naikinančią galią.

– Kaip kilo idėja surengti parodą tvarumo tema?

– Idėja kilo, kai pamačiau, kokiu mastu vartojamas plastikas mano darbo aplinkoje ir kaip tai neekologiška. Prie viso to prisidėjo ir magistrantūros studijos dailės akademijoje, kurios leido gilintis į dominančią temą ir išsiaiškinti, kaip šią problemą galėčiau išreikšti savo meniniuose darbuose.

– Jūsų parodos pavadinimas „Išpakuota sąmonė“. Kodėl jis būtent toks ir kaip tai yra susiję su parodos darbais?

– Pavadinimas geriausiai apibūdina parodą ir visą jos idėją. Jis atspindi pagrindinį temos elementą – sąmoningą plastikinių pakuočių vartojimą. Žodį „išpakuota“ galima interpretuoti kaip atvertą ar išvystytą sąmonę, o tai tiesiogiai susiję su tema, kurioje tyrinėju, kaip žmonės suvokia ir naudoja plastiką.

Technika: L. Žilinskienė paliečia naujo medžiagiškumo temą – atsisakė drobės, naudojo maistinius dažus, o sukurti darbai tinkami kompostuoti. / Organizatorių nuotr.

– Kūryboje analizuojate tvarumo ideologiją – „Mažink, panaudok antrą kartą ir perdirbk“. Ar galėtumėte išsamiau apie tai papasakoti?

– „Mažink, panaudok dar kartą ir perdirbk“ yra pagrindinė taisyklė, kurią taikau savo kūryboje. Rinkausi medžiagas iš savo aplinkos, kurias naudojau plastikui lieti, o jau sukurtus ar nepavykusius darbus galėjau perdirbti ir kurti iš naujo. Savo meniniuose projektuose siekiu naudoti išteklius efektyviai ir tvariai.

– Būtų įdomu plačiau išgirsti apie parodos darbus. Iš ko jie pagaminti, kaip per juos atsiskleidžia pagrindinė parodos žinutė?

– Parodos darbai yra pagaminti iš bioplastiko ir maistinių dažų. Pirmieji dar turi ir eksperimentinių pėdsakų – jie buvo atliekami su akriliniais dažais, pigmentais ir tušu. Kadangi studijuoju tapybą, man buvo svarbu rasti būdą, kaip per tapybos raišką galėčiau kalbėti tvariai. Atsisakiau drobės ir porėmio, likau prie maistinių dažų ir grunto, kurį naudojau drobei įtempti.

Eksperimentuodama radau sau tinkamą bioplastiko receptūrą, kuri buvo panašiausia į plastiką. Pagrindinė jo sudedamoji medžiaga – gyvulinės kilmės maistinė želatina, kurią taip pat naudojau ir gruntui. Taip rekonstravau tradicinę tapybą ir gavau naują tapybinį paviršių.

Kalbant apie pačius parodos darbus, jie skirstomi į dvi dalis – „Konvejeris“ ir „Po penkių...“ „Konvejeris“ kalba apie gamybą ir vartojimą, o „Po penkių...“ yra susijęs su pakuotėmis ir kas iš jų lieka – plastiko atliekas ir jų padarinius.

Pagrindinė parodos žinutė atsiskleidžia per tai, kad darbai yra pritaikomi perdirbti ir kompostuoti, o jų spalvos ir tekstūros sukuria plastiko ir gamtos kontrastą.

Organizatorių nuotr.

– Su kokiais iššūkiais susidūrei ruošdamasi parodai?

– Didžiausia bėda buvo oro sąlygos. Medžiaga, su kuria dirbau, yra organinė, jautri drėgmei ir šilumai, todėl kūrybos procese teko atsisveikinti su keletu darbų dėl atsiradusio pelėsio. Kitas smagus iššūkis – laikas. Pasiruošti parodai daug jo neturėjau, todėl kiekvieną dieną jaučiausi taip, lyg dirbčiau prie konvejerio.

Darbai yra pritaikomi perdirbti ir kompostuoti, o jų spalvos ir tekstūros sukuria plastiko ir gamtos kontrastą.

– Kokiais būdais sieki lankytojus paskatinti susimąstyti apie tvarumą?

– Visų pirma, sukūriau interaktyvią instaliaciją, kuri savaime skatina pradėti mąstyti. Instaliacijoje naudojamas bioplastikas, gyva žolė, kvapas, spalvos, tekstūros leidžia žmogui pajusti ją visais pojūčiais. Svarbus vaidmuo tenka ir žmogui, kai jis tampa instaliacijos dalimi. Taip pat parodos metu, skleidžiant informaciją apie darbą ir kūrybinius principus, skatinamas lankytojų dialogas ir keliami klausimai apie tvarumo ir ekologinės atsakomybės temas.

– Buvote surengusi ir dirbtuves?

– Dirbtuvėse lankytojai turėjo galimybę susipažinti su bioplastiku ir patys išbandyti kelias technikas, kurias taikau savo kūryboje. Šiomis dirbtuvėmis siekiau parodyti, kad tvarumas gali būti integruotas į meną ir būti praktiškai pritaikomas. Nors dėmesys dirbtuvėms nebuvo labai didelis, jos vis vien suteikė galimybę dalyviams eksperimentuoti su bioplastiku ir maistiniais dažais, išbandyti tvarios kūrybos principus ir kurti savo meninius darbus.

– Kokia parodos žinutė?

– Paroda buvo orientuota į dabartinę kartą, ypač jaunimą, kuriems rūpi tvarumas ir ekologija. Šios parodos tikslas – padėti žmonėms suvokti, kad aplinkos problemos ir tvarumo klausimai yra mūsų visų bendros atsakomybės dalis. Parodos žinutė paprasta – kiekvienas žmogus gali prisidėti prie tvarumo, viskas prasideda nuo mūsų pačių.

Organizatorių nuotr.

Kas?  L. Žilinskienės paroda „Išpakuota sąmonė“.

Kur? VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7).

Kada? Veikia iki rugsėjo 29 d.