Trio „Melo-M“ – ateities violončelės skambesys

Užsienio klausytojų pripažinimą pelnęs latvių kolektyvas išraiškingai atlieka suomišką polką, airišką džigą ir graikišką sirtakį, "Coldplay" hitą "Clocks", grupės "Black Eyed Peas" superkūrinį "I gotta feelin‘", "Europe" legendinį "Final Countdown" ir daugybę kitų. Kuo dar gali nustebinti violončelė ir kas iš tiesų slepiasi po "Melo-M" pavadinimu – pokalbis su šios grupės nariais Karliu Auzanu (K.A.), Mikeliu Dobičinu (M.D.) ir Janiu Paulu (J.P.).

– Kaip susibūrėte į "Melo-M"?

K.A.: Iš tiesų mūsų susikūrimas buvo gana spontaniškas ir nelabai romantiškas – "Melo-M" sumaniau kaip eksperimentą. 2005-aisiais, ką tik įgyjęs kultūros ir žiniasklaidos vadybos magistro laipsnį, norėjau praktiškai pritaikyti studijose įgytas žinias, sukurdamas masinei auditorijai patrauklų projektą, kurio dar viena sąlyga – praktiškumas.

"Melo-M" toks ir buvo: trys violončelės – nestandartinis derinys, tačiau gana kompaktiškas kelionėms. Pradžioje nei apie koncepciją, nei apie tolesnius konkrečius planus tikrai negalvojome – pradėjome nuo visiško nulio, grodami keturių populiarių dainų aranžuotes. Tačiau mūsų pirmasis opusas, vos pasirodęs viešumoje, masinėse informacinėse sklaidos priemonėse ėmė sklisti raketos greičiu. Ir ta raketa skrieja iki šiol – todėl mes vis dar grojame kartu.

– Muzikiniame pasaulyje tuomet buvo labai populiarus violončelių kvartetas "Apocalyptica". Galbūt jis tapo savotiška inspiracija ir jums?

K.A.: "Apocalyptica" ir mes panašūs tik tuo, kad esame violončelininkų kolektyvai. Tačiau mūsų atliekama muzika vis dėlto yra labai skirtinga: jie – metalo grupė su atitinkamu įvaizdžiu ir repertuaru. Mes muzikinių stilių atžvilgiu esame labai lankstūs – grojame viską nuo klasikos iki folkloro ar roko. Tiesa, smagu prisiminti, kad 2005-aisiais, kai buvome ką tik susibūrę į "Melo-M", Rygoje apšildėme čia koncertavusius "Apocalyptica" – tai buvo vienintelis mūsų artimesnis ryšys.

– O koks jūsų įvaizdis ir repertuaras?

J.P.: Visas "Melo-M" pavadinimas yra "Melody Mania" – jame užkoduota ir mūsų grupės koncepcija: svarbiausias elementas mums visuomet yra melodija. O pagrindinis mūsų tikslas – interaktyvumas ir žaismingumas. Nuolatos ieškome būdų, kaip pralinksminti ir nustebinti publiką.

– "Melo-M" – populiariosios muzikos grupė. Vis dėlto kiekvieno jūsų išsilavinimas yra klasikinis. Ar šalia "Melo-M" grojate ir akademinės muzikos kolektyvuose?

J.P.: Nesame labai nutolę nuo savo klasikinio išsilavinimo – aš esu Latvijos nacionalinės operos ir baleto violončelininkas, o Mikelis groja kameriniame orkestre.

K.A.: Aš taip pat groju klasikinę muziką su kolegomis gitaristu ir mandolininku. O šalia atlikėjiškos veiklos gana intensyviai kuriu muziką filmams ir teatrui. Nemažai mano opusų skamba ir "Melo-M" koncertuose.

– Ką veikiate, kai nemuzikuojate?

K.A.: Kadangi esu ne tik atlikėjas, bet ir kompozitorius, laisvo nuo muzikos laiko lieka išties nedaug, tad jį leidžiu su savo šeima. Taip pat labai mėgstu keliauti.

M.D.: Mano tėtis yra gana žinomas skulptorius, tad, sekdamas jo pėdomis, skulptūros menu šalia muzikos užsiimu ir aš.

J.P.: Su šeima turime namą kaime, kur ir praleidžiu didžiąją dalį savo laisvalaikio.

– Jūsų muzikoje maišosi klasikinė ir populiarioji muzika. Kokios šių mišinių variacijos: tik populiariosios muzikos aranžuotės klasikiniams instrumentams ar ir klasika kitaip?

K.A.: Daugiausia grojame mūsų sudėčiai pritaikytus populiariosios muzikos kūrinius, tačiau repertuare turime ir klasikos – tam skyrėme net visą albumą, pavadintą "Phantasy of the Opera". Jame skamba pačios populiariausios operų melodijos, atliekamos kitaip. Mums labai svarbi ir mūsų originali muzika, kurios didžiąją dalį kūriau aš.

– Teigiate, kad grojate viską, net ir pačius neįtikėčiausius, keistus ar sudėtingus kūrinius. Gal artimiausiu metu į savo repertuarą įtrauksite ir ką nors labai avangardiško – pavyzdžiui, kokį nors Johno Cage‘o opusą?

K.A.: Šiek tiek dar luktelėsime – kai publikai reikės radikalaus avangardo, į repertuarą įtrauksime ir jį. Tačiau pažadu – mūsų koncertuose publika liks nustebinta ir be J.Cage‘o kūrinių: išgirsite ir pamatysite tai, ko tikrai nesitikite iš klasikinį išsilavinimą turinčių violončelininkų.

– Latvijoje yra ir daugiau grupių, kurios maišo klasikinę ir populiariąją muziką – kad ir Lietuvoje ne kartą lankęsi "Dagamba". Lietuvoje šis žanras, regis, nėra labai gajus. Gal tai kokia latviška tradicija?

Visas "Melo-M" pavadinimas yra "Melody Mania" – jame užkoduota ir mūsų grupės koncepcija: svarbiausias elementas mums visuomet yra melodija.

K.A.: "Dagamba" yra mūsų pasekėjai. Tikriausiai lietuviai nežino, kad du jų nariai kadaise grojo kolektyve "Melo-M". Tad, jei kalbėtume apie tradiciją, jos pradininkai neabejotinai buvome mes.

– Koncertų Lietuvoje anotacijoje teigiate, kad lietuviams pademonstruosite ateities violončelės skambesį, grodami roką ir folkpopą. Koks yra tas ateities violončelės skambesys?

K.A.: Futuristinė violončelė – tai tam tikras technologijų ir garso efektų mišinys. Kas tai yra tiksliai, sužinosite atėję į mūsų koncertus, kuriuose atsivešime tai, ką turime geriausio. Lietuviškų koncertų repertuaras juk labai platus – nuo roko klasikos iki originalių kompozicijų ir folkloro melodijų.

– "Melo-M" koncertai Lietuvoje numatyti ypatingu – šventiniu laikotarpiu. Ko palinkėtumėte lietuviams artėjančių gražiausių metų švenčių proga?

K.A.: Labai nuoširdžiai linkime taikos ir ramybės šiame globalinių pokyčių kontekste. Ir, žinoma, meilės – muzikai, šeimai ir aplinkiniams.

Kas? "Melo-M" koncertas.

Kur? Kauno kultūros centre.

Kada? Gruodžio 29 d. 20 val.

Kur? "Vaidilos" teatre.

Kada? Gruodžio 30 d. 20 val.