- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Indrė Spitrytė. Naujojo meždiagiškumo paieškos. 2022 m.
-
Tekstilė įkūnija fundamentalias jungtis
-
Hitomi Nagai. Rytojaus viltis 2021 m.
-
Yasuko lyanaga. Iš pietinės salos'21. 2020–2021 m.
-
Indrė Spitrytė. Naujojo meždiagiškumo paieškos. 2022 m.
-
Tekstilė įkūnija fundamentalias jungtis
-
Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Žaltė). WWW. Women oWn Writing. 2022 m.
-
Shigeo Kubota. Džiomono jutimas. IV. 2020 m.
-
Tekstilė įkūnija fundamentalias jungtis
Ryšį su žiūrovu tekstilės meno kūriniai užmezga spontaniškai. Pakanka įdėmaus žvilgsnio ir ramaus apmąstymo, kad intymus santykis pradėtų skleistis čia ir dabar. Tekstilės darbai, eksponuojami galerijose, geba sumažinti juos ir žiūrovą skiriantį atstumą iki minimalaus, traukdami prieiti arčiau, pajausti. Tuo įsitikinti ir leistis į sužadintų jausmų kelionę galima Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės menininkų parodoje „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“, eksponuojamoje galerijose „Meno parkas“ ir „Balta“.
Ilgametės draugystės rezultatas
Ši paroda – tai ilgametės draugystės tarp vienos ryškiausių Lietuvos tekstilės menininkių profesorės Laimos Oržekauskienės ir Tamos dailės universiteto profesorės emeritės, žymios tekstilininkės Hiroko Watanabe'ės, kuri viena pirmųjų atvyko į Lietuvą šaliai atgavus nepriklausomybę ir yra dalyvavusi ne vienoje Kauno bienalėje, rezultatas.
Kaunas yra žinomas kaip tekstilės meno miestas, todėl žymint Europos kultūros sostinės metus tekstilės meno paroda turėjo papildyti kultūrinę „Kaunas 2022“ programą. Prof. L.Oržekauskienei subūrus Lietuvos tekstilininkes ir jaunąsias menininkes: Moniką Žaltauskaitę-Grašienę (Žaltę), Liną Jonikę, Almyrą Weigel, Rasmą Noreikytę, Rūtą Naujalytę, Indrę Spitrytę, o prof. emeritei H.Watanabe'ei – Japonijos tekstilininkus: Iyanagą Yasuko, Yuką Kawai, Misao Tsubaki, Megumi Yanagishitą, Haruną Ishimori, Shigeo Kubotą, Kumai Kyoko, Nagai Hitomi, Ogawą Noriyo, Okamoto Naoe, Michiko Sakumą, Naoko Serino, prasidėjo parodos planavimo darbai, prie kurių daug prisidėjo projekto vadovė Kotryna Žemaitytė-Kuskienė.
Hitomi Nagai. Rytojaus viltis 2021 m. / G. Žaltauskaitės nuotr.
Kūrinius parodai, pasitariant su dalyvaujančiais menininkais, atrinko jos kuratorės – dr. Odeta Žukauskienė ir prof. emeritė H.Watanabe, o ją įgyvendinti padėjo nevyriausybinė organizacija „Eu – Japan Fest“ ir partneriai: galerijos „Meno parkas“ ir „Balta“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas.
Japonų tekstilėje gilus organinio gyvenimo tekstiliškumo pajutimas, o lietuvių kūrėjų darbuose – daugiau asmeninės prieigos.
Skirtumai ir panašumai
Atrodo, įvardyti skirtumus tarp Japonijos ir Lietuvos tekstilės menininkų neturėtų būti sunku, bet parodos bendrakuratorė dr. O.Žukauskienė sako: svarbiau yra tai, kad du savito tekstilinio mąstymo būdus sieja fundamentalus bendrumas.
„Parodoje eksponuojamo L.Oržekauskienės darbo idėja gimė lankantis šintoistų šventykloje Japonijoje, kurioje menininkė pamatė moterų giedojimo ritualą. Toji akimirka pasirodė tokia šventa, kad ji paprašė leisti nufotografuoti ritualą, o vėliau – fotografiją atspaudė ant dvejus metus austo audeklo. Žiūrint į kūrinį vaizduojamame japoniškos kultūros motyve išryškėja lietuviški audinio raštai. Visa paroda yra kaip šis L.Oržekauskienės darbas – jame ir skirtumai, ir panašumai", – pažymi bendrakuratorė.
„Tačiau visi skirtumai gilesniu lygmeniu susisieja ne tik per šiuolaikinę tekstilės meno kalbą, bet ir per universalias patirtis“, – sako ji.
Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Žaltė). WWW. Women oWn Writing. 2022 m. / G. Žaltauskaitės nuotr.
Sužadintas žiūrovo jautrumas
Kuo japonų menininkų kūriniai yra kitokie nei lietuvių? Pasak dr. O.Žukauskienės, japonų tekstilėje gilus organinio gyvenimo tekstiliškumo pajutimas, o lietuvių kūrėjų darbuose – daugiau asmeninės prieigos, kuri skatina tekstiliškai išreikšti savo patirtis per individualius išgyvenimus arba socialinius aspektus.
„A.Weigel kūrinyje permąstoma Antrojo pasaulinio karo tema, R.Noreikytės darbe paliečiama juodaodžių ir baltaodžių tematika“, – atskleidžia bendrakuratorė. – Japonų menininkų darbuose išreiškiama ekologinės ateities viltis. Kūrėjai skatina formuoti ekologinę sąmonę ne per deklaracijas ar moralinius dalykus, o per pasigėrėjimą medžiaga, jos gyvybingumo pajutimą, sužadinant vidinį žiūrovo jautrumą.“
„Atrodo, vieni nuo kitų esame taip toli, tačiau dėl tekstilei būdingo tarpiškumo, pasižymėjimo ypatinga komunikacijos galia, parodoje užmezgamas gyvas tarpkultūrinis dialogas, peržengiantis erdvės ir laiko ribas, – sako dr. O.Žukauskienė. – Tekstilė įkūnija tai, kas mus visus sujungia.“
Kas? Paroda „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“.
Kur? Galerijose „Meno parkas“ ir „Balta“.
Kada? Veikia iki gegužės 29 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latino-balkano šėlsmas „Opsa Dehëli“ koncertuose Lietuvoje
Liepos 12–15 d. Kaune, Vilniuje ir Švenčionėliuose smagų muzikos ir šokių vakarą žada „Opsa Dehëli“ kolektyvas iš Prancūzijos, jungiantis romų giesmes ir laukinės lotynų kumbijos garsus į vieną nesibaigia...
-
„Atiduotuvių kiemas“ – Panemunės paplūdimyje vyks rūbų ir daiktų mainytuvės
Liepos 9 dieną nuo 12 iki 16 val. Panemunės paplūdimyje visi kauniečiai ir miesto svečiai, kuriems rūpi atsakingas vartojimas, tvari mada ir kūrybingumas yra kviečiami į nemokamą renginį „Atiduotuvių kiemas“. Gamtos apsuptyje visų daly...
-
Mokytojui, atvedusiam į meno pasaulį, – piešinių ir vitražų projektų paroda
Autoriteto vaidmuo jaunystėje, kai bręstantis žmogus ieško savo kelio, yra ypač reikšmingas. Stiklo menininkui, restauratoriui, Kauno kolegijos Menų akademijos dėstytojui Artūrui Rimkevičiui vienu svarbiausių autoritetų išliko jo...
-
„Šetenių skaitymai“ – žymiausi pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus
Nobelio premijos laureatui Česlovui Milošui gimtinė Šeteniuose (Kėdainių raj.), kuriuose jis „pramoko keturių pasaulio šalių“, visą gyvenimą buvo esminis atskaitos taškas. Literatūros festivalis „Kauno lit...
-
Nugriaudėjo „Audra“ – miesto festivalis, kurio seniai reikėjo, bet niekada nebuvo
„Miestas gyvas, kai mes gyvi jame“, – tokiais žodžiais praėjusį savaitgalį kiekvieną besilankantį Kaune pasitiko festivalis „Audra“, berlynietiška dvasia užliejęs visas jo erdves: nuo pagrindinių gatvių iki miega...
-
R. Kalantos lietuvių kalbos mokytoja apie jo asmenybę ir lemtingos dienos įvykius22
Šiemet Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Liepos 6-ąją, Ka...
-
Festivalio „Pojūčių šilas“ organizatorius: bendruomeniškumas sprendžia problemas
Kartu su įpusėjančia vasara, įsibėgėja ir mikrorajonuose vykstančių festivalių programa. Liepos mėnesį spalvingi renginiai ir vėl džiugins Kauno rajonų gyventojus. Šį kartą pasinerti į gamtos dovanojamus potyrius, klausytis poezijos ir ...
-
Pažaislio festivalyje – lenkų kompozitorių kūryba: lyrika, užburiantys kontrastai
Liepos 8 d. Pažaislio muzikos festivalio publikai skirta dar viena iki šiol negirdėtų kūrinių programa – „Svečiai iš Lenkijos“. Prieš šešiolika metų Ščecino jaunųjų menininkų įkurtas stygi...
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – nacionalinės svarbos meno kūriniai
Šiemet minima lito 100-mečio sukaktis – proga atidžiau pažvelgti į nacionalinę valiutą. Ne tik jos atsiradimo aplinkybes, abejones, su kuriomis ji buvo sutikta, bet ir į ją kaip meno objektą. ...
-
IX forte instaliaciją kuriantis B. Clarke’as: menininkas turi duoti įrankius, padedančius suprasti
„Istorijos žinojimas padeda mums geriau suprasti dabartį“, – sako litvakų kilmės menininkas Bruce’as Clarke’as. ...