- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Japonijos tradicijos, kultūra, etiketas kelia pagarbą ir susižavėjimą, o japonų gyvensenos įpročiai atrodo labai įdomūs. Japonija – lyg kitas pasaulis, kurį labai norisi pažinti. Praėjusią savaitę vykusiame festivalyje „Japonijos dienos Kaune WA“ buvo galima atrasti vieną iš šalies miestų – Hiracuką (Hiratsuka), kurį su Kaunu sieja ne vienų metų draugystė. Įdomias, netikėtas detales apie šį miestą nuotoliu vykusioje paskaitoje „Hiracukos žavesys“ atskleidė Hiracukos miesto tarptautinių santykių koordinatorė Saulė Džiugytė.
„Hiracuka yra Lietuvai ir Kaunui draugiškas miestas“, – akcentavo miesto meras Katsuhiro Ochiai, pasveikinęs Japonijai neabejingus paskaitos dalyvius. Meras džiaugėsi stiprėjančiu Hiracukos ir Kauno ryšiu, abipusiu jo puoselėjimu. Ši draugystė užsimezgė prieš septynerius metus, kai Hiracukos Kanagavos prefektūroje Lietuvos olimpiečiai dalyvavo parengiamosiose stovyklose, kuriose ruošėsi svarbiems 2020 m. olimpinių žaidynių startams. Draugystė peraugo į kultūrinius ir švietimo mainus, svarbius abiem šalims. Buvo surengta Hiracukos ir Kauno mokyklų moksleivių Ukrainos palaikymo akcija – origamio kūrybinės dirbtuvės, kurių metu sukurta meninė instaliacija iš daugiau nei 3 tūkst. mėlynų ir geltonų origamio gervių „Laisvės sparnai“, eksponuota Kauno „Akropolyje“.
Hiracukos savivaldybės nuotr.
Hiracukoje jau du kartus organizuotas renginių ciklas „Lietuvos savaitė“. Buvo galima aplankyti Kauno miesto fotografijų parodą, dalyvauti lietuviškų šiaudinių sodų dirbtuvėse, išgirsti lietuviškų pasakų. 2023 m. rudenį planuojama pasirašyti Hiracukos ir Kauno bendradarbiavimo sutartį Kaune, plečiant miestų mainų sritis.
Pažinti Hiracuką skatina ne tik stiprėjanti miestų draugystė. Chiune’ė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, nesilaikydamas Japonijos užsienio reikalų ministerijos formalių reikalavimų, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydams išdavęs apie 6 tūkst. Japonijos tranzitinių vizų, – ir Japonijai, ir Lietuvai svarbi asmenybė, Pasaulio tautų teisuolis. Japonijoje, Jaotsu miestelio, kuriame yra įrengtas Ch. Sugiharos muziejus, mokyklose besimokantys mokiniai yra supažindinami su garsiojo tėvynainio darbu ir Lietuva, mokosi paprastų lietuviškų žodžių. Nors Japonija ir Lietuva yra toli viena nuo kitos, tokios asmenybės, kaip Ch. Sugihara, įkvepia stiprinti šalių ir jų miestų draugystes.
Rudenį yra planuojamas giminingų miestų – Hiracukos ir Kauno – bendradarbiavimo sutarties pasirašymas Kaune, plečiant miestų mainų sritis.
Hiracukos savivaldybės nuotr.
Kaip pasakojo S. Džiugytė, Hiracukos istorija prasidėjo 1889 m., kai buvo įkurtas Hiracukos miestelis, o 1932 m. jam buvo suteiktas miesto statusas. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta apie pusė miesto, bet jis buvo greitai atstatytas. Mieste vyrauja ne tik tradicinė japoniška, bet ir vakarietiška architektūra. Jam suteiktos ypatingos autonomijos teisės nuo prefektūros valdymo. Nors miesto plotas yra perpus mažesnis nei Kauno, gyventojų skaičius panašus. Jie draugiški, atviri kitoms kultūroms, todėl Hiracuka yra mėgstama užsieniečių ir ne tik jų. Tai miestas prie jūros, todėl populiarus tarp turistų, vandens sporto entuziastų, jaunų šeimų.
Miestas žymus dėl jame vykstančio festivalio „Tanabata“, kasmet sulaukiančio apie 1,5 mln. lankytojų. Jis yra išpuošiamas ryškiomis dekoracijomis, kurias kuria patys gyventojai, varžydamiesi tarpusavyje, kurio dekoracija bus gražesnė, puošnesnė. Festivalis trunka tris dienas, jo metu šokamas tradicinis šokis „Tanabata“. Iš miesto centro matyti Fudzijamos ugnikalnis, kurį kasmet aplanko apie 200 tūkst. smalsuolių. Kita miesto įžymybė – Syonandaira kalva, nuo kurios matyti jūra ir aplinkinės vietovės. S. Džiugytė akcentavo, kad ant jos užkopus, esant geram orui, galima išvysti net Tokijo dangoraižius.
Hiracukos savivaldybės nuotr.
Hiracuka žymus ir savo jūros gėrybėmis. Iš kai kurių net gaminami itin gurmaniškam skoniui skirti ledai. Mieste vyksta ir populiarus sakurų žydėjimo festivalis „Hanami“. Hiracuka turi ir savo futbolo komandą – „Shonan Bellmare“, priklausančią nacionalinei lygai. Japonijos sirgaliai labai palaiko savo komandą, bet palaikymą išreiškia kitaip, nei įprasta europiečiams.
Japonija ir Lietuva vykdo kultūros, mokslo, studijų mainus, šalių bendradarbiavimas aktyvėja mokslo ir tyrimų, inovacijų srityse. Praėjusiais metais pažymėtas Japonijos ir Lietuvos dvišalių santykių 100 metų jubiliejus dar labiau skatina šių šalių ir jų miestų solidarumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ATB ir Dynoro koncertas „Žalgirio“ arenoje: į Vilnių – specialus naktinis traukinio reisas3
Likus mažiau nei dviem savaitėms iki grandiozinio vakarėlio „Žalgirio“ arenoje su ATB ir Dynoro parduota daugiau nei 7000 bilietų. Nors atlikėjai turi labai daug fanų visoje Lietuvoje, didžioji dalis bilietų parduota būtent sostinėje. ...
-
Dirbtinio intelekto žavesys: jis kelia iššūkį tam, kuo užsiimi5
Praėjusiais metais ši menininkų pora išleido antropoceno receptų knygą, kurioje pristato tokių konceptualių naujovių kaip iš šlapimo varomas viskis, specialiai vabzdžiams valgyti skirti įrankiai ar rytojaus karvė, kurios g...
-
Kauno tvirtovės parke – laisvas plotas: naujoje erdvėje lankytojai kviečiami įžaisti miestą7
Robotų autobusas, vaizduotės lavinimo patirtys, urbanistikos ir kolektyvinės košės maišymo dirbtuvės, banketas, kūrybiškas žygis, performansas, koncertas, paroda – spalio 6–7 dienomis buvęs artilerijos sandėlys Kaune t...
-
Vienintelis Kaune džiazo klubas2
Kaunas rengia didžiausią džiazo festivalį Lietuvoje, o dabar jis turi ir džiazo klubą, kuriam rūpi ne tik groti, bet ir džiazas iš esmės. ...
-
Kaune pristatytas filmas „Bučiuoju, Juozas“ kviečia susipažinti su partizaninių kovų pradininku3
Rugsėjo 29 d. Kaune, restorane „Volfas Engelman Galerija“, įvyko vaidybinės dokumentikos filmo „Bučiuoju, Juozas“ premjera. Pagrindinis filmo herojus – aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas ...
-
Paroda, padedanti apmąstyti žmonių ir erdvės santykį2
Kauno bienalės kuruojama „Kūrybiškos Europos“ tarptautinė platforma „Stebuklingi kilimai“ (angl. „MagiC Carpets“) pristato šiuolaikinio meno parodą „Vieta bendruomenei, bendruomenė vietai“. ...
-
„Impro Kaunas“: improvizacija – vaistas nuo baimės
„Improvizacija yra dalykas, kurį smagu daryti. O kas smagu, dažniausiai yra ir saldu, todėl ir vadinamės „Impro džemas“, – su šypsena atsakė „Impro Kaunas" vadovas Evaldas Černiauskas. ...
-
Menininkė N. Kvrivishvili: anksčiau daugeliui moterų tekstilės industrija buvo visas gyvenimas
Nino Kvrivishvili apsupta tekstilės. Iš Gruzijos kilusi menininkė šešerius metus studijavo tekstilės dizainą Tbilisio valstybinėje dailės akademijoje, kur dabar ir dėsto. Menininkė kuria tekstilės instaliacijas, vieną šiem...
-
Festivalis „Kaunas Blues“ savaitgalį kviečia į nemokamų koncertų karuselę stoties rajone3
Spalio 6 – 7 d. Kaune skambės bliuzas! „Gera Muzika Gyvai“ pristato pirmą kartą organizuojamą miesto festivalį „Kaunas Blues“, kurio programoje – nemokama dieninė dalis stoties rajone, ryškių ir išskirti...
-
Kaune įsikurs naujas akcentas: įamžins Laisvės alėjos simbolį – šimtametes liepas7
Spalio 12 d. Kauno Laisvės alėjoje įsikurs naujas, ilgaamžis meno objektas. Pačioje pagrindinės pėsčiųjų gatvės širdyje, ant 18 numeriu pažymėto pastato, jau netrukus bus galima išvysti vieno iš Kauno simbolių – &scaron...