Tarp gėlių parduotuvių ir sporto klubų – besikeičiančio Kauno paieškos

Buvusioje sinagogoje šiuo metu veikia kirpykla ir automobilių servisas, mečetėje kurį laiką buvo įkurdintas cirkas, o niūrus turgaus pastatas mena laikus, kai kauniečiai čia rinkdavosi žiūrėti filmų. Ką šie pastatai liudija apie miesto, šalies ir visos Europos istoriją? Kaip architektūroje atsispindi visuomenės pokyčiai? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Berlyne gyvenanti vokiečių menininkė Johanna Diehl.

Tikėjimas ir pramogos

XII Kauno bienalės kvietimu atvykusios menininkės kuriamame fotoprojekte susidurs sudėtinga miesto praeitis ir vartotojiška dabartis. "Mane domina tai, kad vietos, kurios anksčiau suburdavo žmones dėl religinių ar ideologinių priežasčių, šiandien virto pramogų ir vartojimo objektais", – pasakojo J.Diehl.

Menininkė įsitikinusi: miestas – tai knyga, kurią skaitydamas gali daug sužinoti ne tik apie šiandienį gyvenimą, bet ir kitados čia dirbusius, kūrusius ir mylėjusius žmones. Pirmą kartą į Kauną menininkė atvyko dar gruodžio mėnesį. Tuomet ji ieškojo paskirtį pakeitusių svarbių miesto erdvių, po jį keliaudama su istoriku Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu.

XXI a. individualizmas ir vienišumas paveikė net tas erdves, kurių pagrindinis tikslas – sambūris.

Antrosios viešnagės metu J.Diehl plačiaformate analogine kamera užfiksavo dar daugiau objektų, tapsiančių jos kūrinio dalimi. Į vokietės kadrą pakliuvo buvę kino teatrai, maldos namai, fabrikai ir kitos vietos, šiandien paverstos parduotuvėmis, sporto klubais, naktinio pasilinksminimo vietomis, pramogų erdvėmis.

Įdomu tai, kad Kaune galima aptikti itin daug pagal paskirtį nebenaudojamų kino teatrų. Sovietiniais laikais juose žiūrėję meninius ir propagandinius filmus, žmonės šiandien čia ateina nusipirkti gėlių ar pasportuoti. "Kurdama projektą remiuosi sociologo Alaino Ehrenbergo 1990-aisiais aprašyta teorija apie tris šiuolaikinių subjektų tipus, – atskleidė menininkė. – Sociologas juos įvardijo kaip sportininką, verslininką ir vartotoją. Šiandienėje vartojimo visuomenėje jie visi rungiasi dėl dėmesio, paveikdami ir miesto erdves."

Pasak J.Diehl, keičiantis ideologijoms ir istoriniams laikotarpiams, kinta ir miesto architektūrinis veidas. Tad būtent pastatai ir jų likimas gali daug papasakoti apie visuomenės transformacijas.

Tyrinėjant Kauną, menininkei didelį įspūdį paliko sporto sale ir valgykla paversta Kauno evangelikų reformatų bažnyčia, kurioje sekmadieniais prieglobstį randa ir tikintieji. Stebino ir Vilniaus gatvėje stūksanti Kauno Švč.Sakramento bažnyčia, sovietiniais laikais tarnavusi kaip kino teatras. "Įdomu tai, kad netgi šiandien maldai čia palikta tik maža erdvė, – stebėjosi fotografė. – Kita didžiulė bažnyčios dalis bus skirta renginiams. Atrodo, kad būtent renginys šiandien tampa svarbia religija, atspindėdamas vartojimo ir pramogų visuomenę."

Anot menininkės, svarbu ir tai, kad anksčiau šios žmones būrusios vietos nebėra kolektyvinės. XXI a. individualizmas ir vienišumas paveikė net tas erdves, kurių pagrindinis tikslas – sambūris.

Bendros jungtys

J.Diehl tikina nesiekianti savo darbais formuoti nuomonės, kritikuoti šiuolaikinės visuomenės. Jos fotografijos tiesiog atskleidžia architektūros ir pastatų paskirties pokyčių kompleksiškumą. Tad kiekvienas, žvelgdamas į menininkės kūrinius, susikurs asmeninį santykį su vaizduojamomis vietomis, naująja jų paskirtimi.

"Gerai nepažįstu Kauno, nesu pakankamai susipažinusi su miesto istorija, todėl galiu tik žvelgti į jį iš šalies", – sako ji. Hamburge gimusi menininkė ir pati yra svarbių erdvės pokyčių, tapusių kertinių ir ją supančiai visuomenei, liudininkė. Menininkės paauglystės metais buvo sugriauta Berlyno siena, atnešusi ir žmonių gyvenimų transformacijas: "Puikiai suprantu, ką reiškia staigus ir didelis visuomenės lūžis."

Erdvės identiteto kitimo procesus J.Diehl tyrinėjo ir studijuodama Vizualiųjų menų akademijoje Leipcige. Savo darbo objektu anuomet ji pasirinko buvusį žydų kvartalą. Šiuo metu dauguma šios apylinkės pastatų sugriauti, sunykę, o išlikę naudojami visai kitoms reikmėms.

2013 m. menininkė dirbo ir okupacijos istorija į Lietuvą panašioje Ukrainoje. Šioje šalyje J.Diehl taip pat fotografavo buvusias sinagogas ir erdves, kuriose kitados stovėjo maldos namai. Kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, dauguma Ukrainos sinagogų karo metu buvo sunaikintos nacių, o tos, kurios išliko, sovietų buvo paverstos kino teatrais, sporto salėmis, kultūros centrais.

"Antrojo pasaulinio karo metais tarnaudamas kariuomenėje mano senelis taip pat lankėsi Ukrainoje. Jis mirė 1944 m., todėl nei man, nei mano tėčiui neteko jo pažinti, – pasakojo J.Diehl. – Vokietijos istorija be galo susijusi su Ukraina ir Lietuva. Kita vertus, visos Europos šalys turi vienokių ar kitokių sąlyčio taškų. Todėl savo darbais paliečiu ne tik konkretaus miesto ar valstybės, bet ir visos Europos identiteto, besikeičiančios istorijos ir kultūros klausimus."

Neišvengiami virsmai

Lankydamasi Kaune J.Diehl miesto kolektyvinės atminties pokyčius tyrė ne tik fiksuodama pastatus, bet ir analizuodama kitados didžiosiose aikštėse stovėjusias propagandines statulas. Lydima Kauno bienalės komandos, menininkė apsilankė sovietmečio politinių lyderių atvaizdus priglobusiame Grūto parke.

Čia buvo perkeltas ir keturiems komunarams skirtas paminklas, anksčiau stovėjęs Ramybės parke. Besilankydama Kaune J.Diehl užfiksavo jo postamento likučius. "Įdomu tai, kad Grūte nėra jokios ideologijos – tai pramogų vieta, renginys, būdingas kapitalistinei visuomenei. Anksčiau žmonių sąmonę formavusios statulos šiandien matomos visiškai kitame – tam tikrų linksmybių, juoko kontekste", – pastebėjo menininkė.

Savo darbais paliečiu ne tik konkretaus miesto ar valstybės, bet ir visos Europos identiteto, besikeičiančios istorijos ir kultūros klausimus.

Fotografavusi buvusias sinagogas įvairiose Europos šalyse, J.Diehl daug dėmesio joms skyrė ir Kaune. Pasak menininkės, senųjų maldos namų lankymas buvo įdomi ir kartu liūdna patirtis. "Įspūdį paliko Kauno chasidų sinagoga – tai visiškai apleistas pastatas. Kaune nėra išlikę daug šios religinės bendruomenės atstovų, tad pastatas greičiausiai bus parduotas privačiam asmeniui ir galiausiai panaudotas kitiems, galbūt komerciniams, tikslams, – apgailestavo ji. – Keistas jausmas apėmė ir lankantis Birštono gatvės sinagogoje įsikūrusiame automobilių servise. Viduje, ant buvusių maldos namų kolonų, kabėjo įvairūs mechanizmai, šalia triukšmavo darbuotojai. Neįtikėtina, kad kažkada šios remonto dirbtuvės buvo šventa vieta."

Vis dėlto, pasak J.Diehl, tokie pastatų pokyčiai istorijos ir laiko tėkmėje yra neišvengiami, todėl savo fotografijomis ji siekia tiesiog užfiksuoti dabartį, iškelti klausimų, į kuriuos aiškių atsakymų galbūt nėra.

Kauno bienalės dalis

J.Diehl projektą bus galima išvysti XII Kauno bienalės "Po išvykimo | Prieš atvykstant" metu. Birželio 7-ąją prasidėsianti bienalė tyrinėja kelionę kaip miesto, turinčio sudėtingą praeitį ir klestintį kultūrinį identitetą, metaforą. Naudojant Kauno istoriją kaip išeities tašką, nagrinėjamas platesnis asmeninių patirčių ir tarpgeneracinių struktūrų pokyčių kontekstas. Kaunui teko išgyventi nemažai politinių transformacijų, kurios panardino miestą į kolektyvinę amneziją, paskatintą prieštaringų skirtingų kartų patirčių. Šiandien miestas kuria naujus dabarties pasakojimus, mitologizuodamas sudėtingą praeitį, nustatydamas savo paties sąlygas.


Kas? XII Kauno bienalė "Po išvykimo | Prieš atvykstant". J.Diehl paroda.

Kur? Kauno paveikslų galerijoje.

Kada? 2019 m. birželio 7 d. – rugsėjo 29 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių